Vasario 9 d. 16 val. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje (LMAVB) įvyks tarptautinės parodos Lietuvių partijos ir organizacijos Rusijoje 1917–1918 m. atidarymas.
Parodoje bus rodomi dokumentai ir leidiniai, atskleidžiantys lietuvių politinę veiklą Rusijoje po 1917 m. Vasario revoliucijos. Kalbės istorikas dr. Tomas Balkelis, Adomo Lasto eilėraščius skaitys Vytauto Didžiojo gimnazijos moksleiviai.
Renginį ves Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas.
1917 m. Vasario revoliuciją Rusijoje palankiai vertino ir kairieji, ir dešinieji lietuviųvisuomenės veikėjai. Dešinieji aktyviai įvykiuose nedalyvavo, tačiau suprato jų reikšmę. Keletą mėnesių iki spalį bolševikų įvykdyto perversmo trukusi laisvė suteikė galimybes lietuvių politinei veiklai išplėtoti.
![Augustinas Voldemaras (1883–1942) – Permės universiteto profesorius 1917–1918 m., istorikas, Tautos pažangos partijos steigėjas. 1917 m. Rusijos lietuvių seime jis propagavo Lietuvos nepriklausomybės idėją, dalyvavo Rusijos tautų kongrese Kijeve, su Ukrainos delegacija – Bresto taikos derybose. [1920]. LMAVB RS, F172-34, lap. 2 | parodos nuotr.](https://alkas.lt/wp-content/uploads/2017/02/Augustinas-Voldemaras.F172-322.jpg)
![Felicija Bortkevičienė (1873–1945) vadovavo draugijai Lietuvių globa šelpti broliams lietuviams iš Prūsų Lietuvos, 1917 m. viena iš Rusijos lietuvių seimo organizatorių, socialistų liaudininkų demokratų partijos narė. [1925]. LMAVB RS, F276-277, lap. 1 | parodos nuotr.](https://alkas.lt/wp-content/uploads/2017/02/F.-Bortkeviciene-F276-277.jpg)
Ideologijos ir orientacijos priešpriešos sąlygomis būsimos tautinės valstybės elito grupės bandė rasti visoms priimtiną sprendimą dėl Lietuvos ateities, tačiau sutarimo ir vienybės nepasiekė. Politinio gyvenimo įvykiai parodė, kad įžvalgesni buvo Tautos pažangos partijos atstovai ir krikščionys demokratai, siekę tarptautinio Lietuvos klausimo sprendimo ir atsiribojimo nuo revoliucinės Rusijos anarchijos ir suirutės. Pasiteisino valstybės nuo viršaus kūrimo šalininkų viltys, o permainingi politiniai procesai suaktyvino lietuvių pabėgėlius ir tremtinius Rusijoje, suteikė jiems patirties veikti viešajame gyvenime likus nepilniems metams iki Vasario 16-osios nepriklausomybės akto pasirašymo. Grįžus į gimtąjį kraštą, daugeliui nepriklausomos Lietuvos vaizdinys tapo motyvuotu siekiu.
Bibliotekoje saugomų dokumentų ekspoziciją papildo fotografijų kopijos iš albumo 1914–1917 m. karo atsiminimai, kurias maloniai leido eksponuoti ilgamečiai bibliotekos bičiuliai iš Baltarusijos nacionalinės mokslų akademijos Centrinės mokslinės Jakubo Kolaso bibliotekos. Tai vaizdai iš Rusijos kariuomenės stovyklų Vilniaus gubernijos Dysnos ir Vileikos apskrityse prieš ir po 1917 m. Vasario revoliucijos.
Paroda veiks iki kovo 13 d.
Ar ir vėl BUM-
blauskiška maniera viskas bus užgliaustoma, nukreipiama, net nuo… dvasinių reikalų sekcijos prie LDNKŠ
draugijos (į kurią beje pirmasis būsimosios Lietuvos valstybės vadovas Vasario 16-ąją vadovavimą, JAU
į s i g a l i o j u s Vasario 16-osios aktui, tai yra e s a n t ir Valstybei su vadovu …kurios 100-mečiui po 10-ies
dienų, – 99-metį kukliau paminėjus, – rengsimės… perdavęs jau kitam, – antram: Antanui Smetonai; suprantama
– kalba apie Joną Basanavičių, ten pat esančiose LDNKŠ ataskaitose, kaip pirmuosiuose Draugijos žingsniuose,
pirmuose vadovybės rinkimuose, paliktą tik kandidatu, į vadovavimą draugijai išsyk net nepriimtu; 1914 m.),
kuri būtent Petrapilyje buvo įkurta sykiu su kitomis gausiomis gausiomis bei v e i k s n i o m i s pajėgomis, būtent
lietuvių politikos centro veiklų sumanytojo ir pradininko iš Vilniaus, Stasio Šilingo, visuomeninę bei politinę
lietuvių pajėgą telkusio į Rusiją pasitraukus sykiu vadovaujant su Martynu Yču. Jie svarbiausi, pirmieji bei bene
ženkliausiai paįtakoję būsimą 1918 m. Vasario 16-osios akto galių įgyvendinimą: v a l s t y b i n g u m o išlikimui
buv. LDNKŠ draugijos nario, Mykolo Sleževičiaus, priimto į veiklą tuomet save titulavusio viešiau (dėl įtakos caro administracijai būtinybės) …baronu Stasio Šilingo, nors tai grafo Stanislovo Šilingo, Paberžėje padėjusio sutelkt, apmokyti bei išlaikyt Antano Mackevičiaus sukilėlių būrius, palikuonis, kuris 1864 m. sukilimui pralaimėjus titulu “pažemintas” ir į Tomską Sibire ištremtas (vėliau ta pat “sibirinio įkalinimo” /ne TREMTIES! kaip
p r i m e t i n ė j o okupantai 1940-1990/ lemtis 1941 m. tekusi jau ir pačiam grafui S. Šilingui), paskyrimu į Ministrus Pirmininkus 1918 m. gruodyje teisėtai (kaip Valstybės galva) perėmus jau vadovavimą Valstybei …pasitraukus iš Lietuvos Antanui Smetonai su Augustinu Voldemaru… Tuomet šis LDNKŠ draugijos p a t i k i m o bendradarbio
M. Sleževičiaus skyrimas, kurį skyrusį …būtent trečiąjį Lietuvos Respublikos vadovą (po J.Basanavičiaus ir A.Smetonos) S. Šilingą galime tituluot netgi kunigaikščiu… pačiu, visus luomus Lietuvoje t e i s i š k a i panaikinusiu Vadovu, buvo pati lemtingiausia mūsų TAUTOS GYVASTIES akimirka.
Tad BUM-
blauskiškai jezuitiškai “universitetiškos” ar “educhologiniai peda(gog)-istor”‘”mokomybės” …visa kas lietuviška slėpiniais verčiant nuo pat aiškių 1016-1219 m. istorinės aplinkos viešų žinių per “brunonizmus-socializmus”
vien 1009-1989 m. keista nuolietuviškesnių nuorankų faktologija pateikinėjant (Istoriją iš “istorijų” į mokslą) vertos įdėmesnių atviros, pažangios bei drąsios mokslo v i s u o m e n ė s įtakų.
Ir ŠIĄ PARODĄ, – apie ikivalstybinių politinių mūsų tautos darinių susidarymo aplinką (Rusijoje) iki ir po bolševikteroristinio perversmo 1917 m. lapkrityje, – pačioje Lietuvos Mokslų Akademijoje (jos bibliotekoje) atviriau, erdžiau bei l a i s v i a u sudarant (“primygta ar išmygta” pirmoje eilėje čia, buv A.Smetonos studento A.Voldemaro nuotr. įspūdį tokio “nulokalinimo” meta) privalu kiek d e t a l i a u mokslinę pastangą anuomečių vadovų Rusijoje,
– mūsų tautos darinių vadovų asmenybėms SKIRT.
Jų būta ne tiek daug, bet BUM-
blauskiška maniera, kai net mūsų Didžių didžiausios Lietuvos galybės tvėrėjo, Kunigaikščių kunigaikščio VYTENIO
mirties 700-metinių minėjimas tebeslepiamas l a u k i a n t kada jau šį pavasarį persivers 1316-2017(16) skaitlius,
mat “silvestradienio” laiko atskaitos metuose nuokraipa, tai yra antigamtinis absurdas – sausio “1-osios” atskaita užmesta ir mums (ir ten Rusijoje, kur kiek kitaip, tačiau panašiai – metai nuo kovo 1 d. skaityti), ir Europai bei pasaulio gausiai daliai tik.. prieš keliolika dešimtmečių “perimta”, tuo gaji (“manieringa”), kad a p t a r n a u t “didžius” lotyniškai nusilvestrintųjų tautelių plotus …naudinga tiesiog, – “atstovauji” sau, re-TRANSliuoji kas užuniversitetinta visuotinai “plačiai” priimtina ir mėgaujiesi (??) mokslinės korifėjystės šlove.
O Lietuva, o mes, – mūsų žmonės, mūsų Valdovai, mūsų Vadovai yra tik… mums patiems, – susirask, atsikask ir gerbk sau į sveikatą. Ar šią mėginamą u ž m a r š t i n i m u paniekint Didžiojo VYTENIO įtaką (kur Gediminui sostinę įkurdint Vilniuje liepęs) galime lygint su bolševikterorizmo aplinkos susidarymo laikmečio ir žiauriausiųjų po to sekusių …vien Holodomoro milijoninių aukų aplinkos, vykdytojų bei sumanytojų neviešinimo ..maniera. Keista.
Istoriją pakeist nesunku (ar kiek žemesnę pradinę mūsų Tautos patriarcho J.Basanavičiaus įtaką politikoje 1914 m. atskleidžiant, ar užmetant ką bet kuo ant bet kaip, kad l i e t u v y b ės , tautinės minties lopšio sandaros sutvėrėjus “pagramzdint” po tuo ar ten), bet kiekvienas vykdęs ar vykdąs svetimų Tautai valių įtakas, kad ir “nekaltuose už garbę ar pinigo kiekį” padėjimuose-uždėjimuose žiaurių žiauriausios karminės bausmės verti.
Čia būta vien pastabos, – kad aprašas “kontekstu ar iš konteksto” apie parodos priežastingumo aplinkybes
(iš 1917 m.) yra kiek klaidinantis ir gan grėsmingas savu nesusipratėliškai, ar rėžkim tiesiai jau, galbūt net keistai bemoksliškai visumą emi-gracinėje iš Lietuvos tuomet veikusių visuomenės atstovų, inteligentų, švietėjų-politikų aplinkoje. Vien ko sąlygos, priežąstys, poreikis bei įtaka su išpildymu (tuo metu) vykusios II-sios lietuvių konferencijos Stokholme, verti… (ir iš kur ten, pas ką, ir kodėl – TOKIOS temos net, po “Laisvės karininko”):
“1917 m. spalio 18–20 d. Stokholme vykusios antrosios lietuvių konferencijos rezoliucijoje Lietuvos Taryba buvo įpareigota nedelsdama imtis organizuoti universitetą Vilniuje ir ieškoti Europoje profesorių, galinčių jį atidarius pradėti dirbti. Šioje konferencijoje dalyvavo ir Lietuvos visuomenės atstovai: J. Alekna, M. Yčas, F. Bortkevičienė,
S. Šilingas, J. Šliūpas ir J. Tumas-Vaižgantas…”
iš LIETUVOS ISTORIJOS STUDIJOS. Nr. 10
(“nenuslėpta”… kažkaip 🙂 )
Sėkmės, ypač atstatant tūkstanmečius galiojusią ir niekuomet galių nepraradusią pavasarinę METŲ atskaitą,
– su Didžiojo kunigaikščių kunigaikščio Vytenio mirties 700-ųjų metinių paminėjimo. Ties jo PILIAKALNIU
sostinėje.
Yra juk ir LMA bibliotekoje ir viešintų ir ne (“otčiot” 1915 m. …apie LDNKŠ)
http://www.mab.lt/Pirmasis-pasaulinis-karas-pradzia/09-steigiamasis.html