Balandžio 12 d., 17 val., Vilniuje, Lietuvos Mokslų akademijos (LMA) Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1) bus atidaryta išskirtinė pedagogo, kraštotyrininko Johano Kristofo Brocės (1742–1823) Livonijos piešinių ir aprašymų kolekcija iš Latvijos universiteto akademinės bibliotekos. Ši kolekcija turi išskirtinę reikšmę Latvijos kultūros istorijai.
Paroda skirta Lietuvos ir Latvijos valstybių atkūrimo 100-mečiui paminėti. Atidaryme dalyvaus dr. Einaras Semanis, Latvijos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvos Respublikoje, dr. Venta Kosere, Latvijos universiteto akademinės bibliotekos direktorė, akademikas prof. Jūras Banys, Lietuvos mokslų akademijos prezidentas, dr. Rima Cicėnienė, LMA Vrublevskių bibliotekos direktoriaus pavaduotoja. Paroda eksponuojama balandžio 12 – gegužės 16 d.K. Brocės reikšmingiausią darbą „Sammlung verschiedener Liefländischer Monumente…“ sudaro 10 tomų odiniu įrišimu (3130 psl.; lapų formatas – 33 x 21 cm), kuriuose labai kruopščiai ir tiksliai perteikti Latvijos ir Estijos dvarų, pilių ir gyvenamųjų vietovių vaizdai, visuomeniniai ir gyvenamieji pastatai, bažnyčios, tiltai, miestų ir kaimų gyventojai, jų drabužiai, buities daiktai ir darbo procesų apibūdinimai, įvairūs techniniai įrenginiai, pavyzdžiui, vandentiekis, paminklai, herbai, antspaudai ir monetos.
Savo piešiniais ir aprašais J. K. Brocė supažindina su daugelio miestų gyventojų užsiėmimais, papročiais ir aprangos stiliumi. Piešiniai atskleidžia didelį atvykėlių vaidmenį Rygos ūkinėje veikloje. Pavyzdžiui, Rygoje sutikti lietuvių valstiečiai pavaizduoti apsirengę būdingais Rytų Lietuvai vasaros ir žiemos drabužiais. Tyrėjams prieinamas J. K. Brocės perpieštas 1253 metų dokumentas, liudijantis apie Rygos miesto ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės santykius – karaliaus Mindaugo jo karūnavimo dieną suteiktą teisę Rygos pirkliams prekiauti Lietuvos valstybėje be muitų.
K. Brocė gimė Gerlice, išmoko techninio piešimo, Leipcigo ir Vitenbergo universitetuose studijavo teologiją ir filosofiją. 1768 metais persikėlęs į Rygą, J. K. Brocė pradėjo dirbti namų mokytoju, o po metų – pedagogu Rygos imperatoriškajame licėjuje, kur išdirbo 46 metus.
K. Brocė rinko ir kaupė istorinę medžiagą, piešė ir komentavo savo laikmečio liudijimus, kurie jam atrodė vertingi, be to, viską labai kruopščiai fiksavo, prie piešinių pridėdamas rašytinius paaiškinimus. Daugelis jo pieštų objektų ir dokumentų laikui bėgant sunyko arba dingo, tačiau duomenys apie juos išliko archyve, kurį J. K. Brocė paliko bibliotekai.
1997 metais, Akademinė biblioteka įgyvendino Soroso fondo Latvijoje ir Atviros visuomenės instituto (Open Society Institute) remiamą projektą – restauravo sugadintus tomus ir sukūrė J. K. Brocės kolekcijos „Monumente“ skaitmeninį archyvą, suteikiantį galimybę nagrinėti pieštų objektų detales, daug kartų jas padidinus. 2000 metais buvo sukurtas virtualus duomenų bankas https://www.acadlib.lu.lv/broce/. Nuo 1992 metų leidžiamas Latvijos istorijos instituto ir Akademinės bibliotekos bendras darbas „Jochanas Kristofas Brocė. Piešiniai ir aprašai“. Skaitytojams prieinami keturi tomai, kuriuose publikuoti Rygos, jos apylinkių ir Latvijos regionų vaizdai. 2006 metais išleista knyga „Brotze. Estonica“. Estijai skirtą medžiagą spaudai parengė darbo grupė, vadovaujama profesoriaus Raimo Pulato.
Kolekcija ir toliau gilina Europos gyventojų žinias apie Latviją. Su paroda jau turėjo galimybę susipažinti 15 šalių – Latvija, Estija, Lenkija, Suomija, Austrija, Vokietija, Čekija, Rumunija, Rusija, Ukraina, Lietuva, Vengrija, Baltarusija, Gruzija ir Izraelis.
2017 metais Johano Kristofo Brocės kolekcija įtraukta į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Latvijos nacionalinį registrą.
