Sekmadienis, 6 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

Ž. Preikša. Ar tikrai kinivarpos gali sunaikinti Punios šilą?

Žydrūnas Preikša, www.alkas.lt
2019-08-12 08:00:35
3
Žydrūnas Preikša | Asmeninė nuotr.

Žydrūnas Preikša | Asmeninė nuotr.

Žydrūnas Preikša | Asmeninė nuotr.
Žydrūnas Preikša | Asmeninė nuotr.

Atsakymas keliantiems abejones, kad neprižiūrimą Punios šilą sunaikins kenkėjai ir krūmokšniai.

Peticiją (susipažinti su ja ir pasirašyti galima čia) dėl Punios šilo gelbėjimo jau pasirašė per 13 000 Lietuvos piliečių, norinčių, kad Punios šilui, kuris jau dabar turi išskirtinę vertę dėl dideliame plote išlikusios mažai liestos sengirės ir saugomų rūšių gausos, būtų leista natūraliai vystytis be kirtimų ir medžioklių. Daugiau nei 90 procentų Lietuvos miškų yra „prižiūrimi“ ir reguliariai kertami. Tuo metu tiek Europoje, tiek pasaulyje spartėja bioįvairovės krizė, ir sparčiai nyksta rūšys, susijusios su brandžiomis, žmogaus mažiau trikdomomis  buveinėmis. Žinant šių dienų gamtosaugos iššūkius, taip tęstis negali.

Dalis Punios šilo prieigose gyvenančių žmonių išplatino pranešimą, kuriame teigiama, kad įsteigus rezervatinę apsaugą, šile įsiveis kenkėjai, kurie sunaikins mišką. Pranešime taip pat pastebima, kad miškuose, kuriuose leidžiami kirtimai, paprastai tokie procesai stabdomi sanitariniais kirtimais ir baiminamasi, kad jei miškas nebus „prižiūrimas“, tai jis greit bus krūmokšnių ir miško kenkėjų sunaikintas. Tokį požiūrį palaiko ir dalis ūkiškai nusiteikusių miškininkų bei politikų, nors jau visuotinai pripažįstama, kad toks siauras ūkiškas požiūris atvedė prie dabartinės biologinės įvairovės krizės.

Miško kenkėjų tema tampa simboliu diskusijose dėl požiūrio į miškų tvarkymą. Tačiau kyla klausimas, kodėl ir ūkiniuose miškuose atsiranda ir kartais masiškai plinta žievėgraužio tipografo, liaudiškai vadinamo kinivarpa, židiniai? Kaip tie kenkėjai dar nėra išnaikinti miškuose, kuriuose niekas netrukdo jų populiacijos naikinti? Ir kaip gi miškai išgyveno Vytauto Didžiojo laikais ar kad ir per pastaruosius kelis tūkstančius metų, kai miškininkai sanitarinių kirtimų nevykdė ir miškų „neprižiūrėjo“? Ar gali būti taip, kad natūralios ekosistemos pačios gali save prižiūrėti?

Punio šilas | Ž. Morkvėno nuotr.
Punio šilas | Ž. Morkvėno nuotr.

Taip, tas tiesa, kad Punios šile gyvena žievėgraužis tipografas ir nudžiovina dalį eglių. Ir kodėl jis gali negyventi? Tipografas yra įprasta vabalų rūšis Lietuvoje, plačiai paplitusi eglynuose. Punios šilo medynuose, kuriuose dominuoja eglė, yra apie 130 sklypų, kurie užima mažiau nei 200 ha plotą, o tai sudaro mažiau nei 7 procentus miško teritorijos. Visur kitur eglės arba nėra, arba ji sudaro priemaišą su kitais medžiais. Punios šilo esamoje rezervatinėje zonoje eglę sėkmingai keičia plačialapiai medžiai ir čia miškas savaime natūralėja bei tampa atsparesnis tiek nepalankiems klimatiniams (pvz. vėjo įtakai), tiek biotiniams (kenkėjams, ligoms) veiksniams. Didesnė problema gali būti tik grynuose eglynuose. Eglė yra šaltesniojo klimato rūšis. Lietuva yra jos arealo pakraštyje. Daugeliu atvejų arealo pakraštyje rūšys yra silpnesnio gyvybingumo ir labiau pažeidžiamos, nei esančios arealo viduryje. Taigi, klimatui šiltėjant, dėl ilgesnių sausrų, švelnesnių žiemų, karštesnių vasarų ir gruntinio vandens lygio nukritimo, eglės arealas traukiasi į šiaurę ir ji tampa labiau pažeidžiama tipografų. Natūralu, kad jų židinius mes stebime vis dažniau. Deja, čia sanitariniai kirtimai ir miškininkai daug nepadės. Jie gali tik šiek tiek pristabdyti procesą, bet ne eliminuoti grėsmes. Tiesiog vyksta natūrali medžių kaita, kurią mes galime pristabdyti tik mažindami šiltnamio efektą sukeliančių dujų antropogenines emisijas.

Punio šilas | Ž. Morkvėno nuotr.
Punio šilas | Ž. Morkvėno nuotr.

Kišdamiesi į natūralius procesus miške ir sanitariniais kirtimais šalindami negyvą medieną, mes sunaikiname ir tipografų priešų buveines. Tai, visų pirma keršvabalių (Thanasimus), plokščiavabalių (Uleiota), raudonvabalių (Pyrochroa), žievėvabalių (Rhizophagus), žievėžygių (Dromius) ir kitų genčių vabalų rūšis, kurios pačios arba jų lervos minta tipografų ar kitų rūšių kenkėjų lervomis. Kitaip sakant, mažindami tipografų priešus, mes sukuriame palankesnes sąlygas ir pačiam tipografui išlikti.

Baiminimasis, kad Punios šile uždraudus kirtimus, neliks sengirių ir įsivyraus šabakštynai, yra be pagrindo. Eglynai šile sudaro tik iki 7 procentų teritorijos. Lietuva yra dviejų biogeografinių miško zonų – šiaurinių spygliuočių miškų ir vidutinių platumų lapuočių miškų – sandūroje ir miško „pabėgimas“ iš Lietuvos negresia. O, kad Punios šile laikui bėgant mažės eglių ir daugės lapuočių (liepų, klevų ir pan.), atsiras daugiau trako (įvairių krūmų) ir miškas taps mišresniu – nuo to tik geriau pačiam miškui. Jei medyną sudaro 4-5 medžių rūšys, tai net vienai rūšiai nusilpus ar žuvus, pats medynas nežus ir plynų didelių plotų nesusidarys. Be to, miškas taps labiau atsparus vėjovartoms. Be abejo, miške procesai nevyksta taip greitai ir per 10 ar 20 metų visas miškas netaps sengire. To reikės palaukti kelis dešimtmečius ar šimtmečius, kol pati gamta ištaisys, šį kartą ne tipografo, bet Homo sapiens padarytą invaziją į sengirių šilą ir natūralių mišrių medynų keitimą į plantacinius monodominantinius medynus. Norint mišresnius medynus turėti greičiau, vienas iš galimų sprendimų yra parengti šilo gamtotvarkos planą, įtraukiant įvairių sričių specialistus, turinčius žinių ir patirties apie miško biologinę įvairovę, medynų vystymąsi.

Punio šilas | Ž. Morkvėno nuotr.
Punio šilas | Ž. Morkvėno nuotr.

Darni miškininkystė, derinanti ir ūkinius, ir gamtos išsaugojimo interesus, yra raktas į ateitį. Ūkinių ir „gerai“ prižiūrimų miškų Lietuvoje yra daugiau, nei pakankamai. Atėjo laikas ir gamtai atiduoti duoklę. Punios šilas yra unikalus ir vertingas būtent todėl, kad ten yra išlikusi natūrali sengirė, kurioje gyvena dešimtys retų rūšių ir kur lankytojai gali pamatyti, kaip atrodo tikras miškas, o ne prižiūrimas parkas. Prašome šį ypač vertingą šilą apsaugoti nuo siauro ūkiško požiūrio.

Autorius yra miškotyros mokslų daktaras, miškų ekologas

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Susivieniję iškilūs visuomenės atstovai Prezidentą ragina apginti Punios šilą
  2. Gretimų Puniai kaimų bendruomenių vadovai turi kita nuomonę apie Punios šilo išsaugojimą
  3. Punios šile – daugiau kaip 100 Raudonosios knygos rūšių
  4. Aplinkos ministras sustabdė Punios šilo gamtinio rezervato plėtrą
  5. Kerta mūsų miškus. O mes tylime? (nuotraukos)
  6. M. Kaukėnas. Apie iškirstą Lakajos draustinį, kuriame draudžiama žmogui pasistatyti palapinę
  7. A. Juozaitis. Labanoras. Pradžia
  8. P. Saudargas. Perkrauti miškų reformą
  9. A. Gaidamavičius. Nenori parduoti savo miško kirtėjams ir supirkėjams? Privers!
  10. N. Paluckas. Kerta miškus: atėjo laikas pasakyti, ką tu išties manai
  11. A. Gaidamavičius. Spalio 13-oji – diena iškirstai Labanoro giriai apverkti
  12. A. Gaidamavičius. „Bet kas atkurs lietuvių tautą?“
  13. A. Gaidamavičius. Atrodo, kad Įstatymus rašo Lietuvos nekenčiantys žmonės
  14. D. Žuromskienė. Atvėrus širdį šerdžiai
  15. Sąjūdis „Už Lietuvos miškus“ surengs piketą prie Konstitucinio Teismo

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 3

  1. Miškų katė says:
    6 metai ago

    Ačiū Jums.
    Kuršių Nerijoje vabzdžiai paprastai nuolat įsisuka ir nudžiovina būtent žmogaus sodintus plantacinius monodominantinius pušynus. O žmonėms atrodo, kad miškų purškimas, sanitarinis kirtimas, išvartų šalinimas – išeitis…

    Atsakyti
  2. Linas S. says:
    6 metai ago

    Manau, būtinas visų suinteresuotų pusių apskritas stalas: nuo Prezidentūros, Vyriausybės, Seimo, iki miškininkų, gamtosauginių organizacijų, vietinės bendruomenės. Tik tokiu atveju – viešoje akivaizdinėje diskusijoje – pamatytumėm, kokių interesų ausys iš už kieno nugaros kyšo.

    Kieno – nuoširdus susirūpinimas (kuris vėlgi, šiuo metu plačiose ribose: nuo romantizuoto požiūrio “palikim gamtai pačiai tvarkytis, ji pati viskuo pasirūpins”, iki siūlymo: unikaliam ypatingam šilui turi būti įstatymiškai įtvirtintas ypatingas unikalus statusas ir jo priežiūros taisyklės).

    O kieno – vienadieniai “po mūsų nors tvanas” veikimo metodai: kuo didesnę dalį miškų iškirskim ir parduokim; kitą kuo didesnę dalį palikim kenkėjams sugraušt ir supūt (nes pastaruoju atveju dirb/tvarkyt nereikia, o europiniai “projektų” pinigai gaunami).

    Atsakyti
  3. Žemyna says:
    6 metai ago

    Norėjau porą dalykų pasakyti, deja, nepavyko prisiskambinti į ŽR laidą, todėl dabar jus kankinsiu – skaitykite:
    – SENGIRĖS tik todėl atsirado, kad buvo miškų plotų, kuriems pasisekė, nes juose gal net tūkstančius metų žmogus neįžengė kaip ministras, jų viršininkas, tvarkdarys (ar dar kažkas „geriau žinantis“), kad miškus mokytų, komanduotų gamtai, kaip ši „privalo“ gyvuoti ir savo vidaus reikalus reguliuoti. Jose žmogus netaisė „gamtos klaidų“. Bet pagaliau, „ačiū Dievui“ atėjom mes, ir Labanoras bei jo likimo broliai „lengviau atsiduso“ 🙁
    Laidoje telefonu kalbėjusiam miškininkui su visa pagarba visgi priminsiu: nors miškininkystės mokslams visi 300 m., taigi, patirtis tikrai solidi, visgi GLOBALIŲ VERSLŲ EROS žmogus ir šioje srityje veikiau gudrauja, negu miškų bei gamtos naudai veikia. Vos tik žmogus verslininkas išmoko į mišką eiti kaip OKUPANTAS, o ne kaip PAGARBUS SVEČIAS (kai eina tik savo bei šeimos kasdienių reikmių spiriamas), žmogaus santykis su mišku vis labiau linko į savanaudišką, net ir begėdiškai suktą grobuonies santykį su beginkliu. Tik pavieniai „trenkti idealistai“ dar ryžtasi gamtą ginti.
    Nesu medienos verslo žinovė, bet iš šalies susidaro įspūdis, kad versle iš miškininkų žinių lobyno tik ta dalis naudojama, kuri padeda verslui nepristigti MIŠKE augusios geros medienos. Nors tas pats verslas seniausiai galėjo savo verslo reikalams išnaudoti dykus laukus – ten sodinti bei užsiauginti ir biomasę kurui, ir pramoninį mišką, kad jame niekieno netrukdomas galėtų reguliariai savo pjūklais „medžius nuo ropojančių ir skraidančių užpuolikų gelbėti“. Kai verslas tik tuos, dirvonuojančiuose laukuose SAVO PAČIŲ specialiai kirtimui AUGINTUS medžius kirstų, niekas neturėtų jam pretenzijų, nereiktų kariauti su visuomenininkais.
    O GAMTOS AUGINTI MIŠKAI ir toliau netrukdomi patys savimi rūpintųsi – patys gimtų, bręstų, medžių kartos natūraliai keistų viena kitą taip ir tokios sudėties, bei tokiu rūšių santykiu, kaip miškui reikia (užuot juos keistų žmogaus susmaigstyti šiam miškui gal visai netinkami sodinukai invazukai, įsibrovėliai, kuo toliau, tuo labiau keičiantys ir išderinantys čia natūraliai ir subtiliai per amžius susiformavusią ekosistemą! Nekviesti atėjūnai gamtos sunkiai priimami, nes net ir nepataisomos žalos padaro!).
    Bent jau aš kalbu ne apie tokią naują tvarką, kai visuomenininkų niekintojai Labanorą ar kitą mišką „šiek tiek pakirtės, šiek tiek patryps, patraiškys ir nubrozdins, bet už tai šiek tiek ir atsodins“. Aš kalbu apie tai, kad jų per patrankos šūvį prie senų girių prileisti negalima. O ir kituose – tik pagal labai griežtas taisykles, visuomenei kontroliuojant, labai ribotai kirsti leisti! Ir lai nemanipuliuoja tuo joks ponas (vice)ministras, jog kirtama valstybės naudai, jog pinigai ne į privatų, o į valstybės biudžetą keliauja. Visuomenė ir medienos verslo gynėjai apie SKIRTINGUS DALYKUS KALBAME. NE APIE BIUDŽETO, į kurį įkris pinigai, NUOSAVYBĘ ši mūsų daina, o apie MIŠKŲ APSAUGĄ nuo MEDIENOS VERSLO kišimosi į jų gyvenimo būdą, apsaugą nuo jo pjūklų, kirvių ir SUNKIOSIOS KARO SU GAMTA TECHNIKOS LT MIŠKUOSE. Kalbama apie tai, kad laikas nustoti elgtis su miškais taip, kaip Nepriklausomybės pradžioje su gamyklomis ir pastatais elgėsi prichvatizatoriai – grobė, naikino ir išnyko, palikę po savęs mūsų gaminančios pramonės dykynę. O valdžios vyrams gana partinius interesus tenkinti miškų, senamiesčio pastatuose įsikūrusių mokslo bei kultūros įstaigų ir jų sukauptų lobių, parkų sąskaita! Neišmanai doros ir ūkiškos finansų politikos – patrauk nagus nuo valstybės valdymo.
    – Atsakymas tam, kurs kažką panašaus sakė: „Bobutė, šalia kurios kiemo niekas miško 40 m. nekirto, o vieną dieną iškirto, tai pamačiusi išsigando, nes galvoja, jog visoje Lietuvoje miškus iškirto, tai ir paskelbė paniką“:
    Šią minutę mintinai negaliu pasakyti, kuriame žemėlapyje aptikau (nes ne jo ieškojau) – kiek prisimenu, pastarojo tema buvo lyg ir „Pasaulio žemės gelmių ir kt. gamtos turtų atsargų esamos padėties žemėlapis“ (kaip pats skelbiasi, jis nuolat atnaujinamas). Tai štai – Skandinavijos, LT, LV bei PL nuotraukoje iš viršaus Kaliningrado srities miškai, lyginant su mūsų miškų vaizdu, – neįžengiamos džiunglės. O mūsiškiai – tikra G Ė D A ! Mūsų miškų vaizdas gražus, tik žiūrint į jį nuo plento per automobilio langą. Pravažiuojantys mato tobulą OPTINĘ APGAULĘ: atrodo, jog važiuoji pro gūdžias, neįžengiamas prabočių girias (ko gero, gidai turistams būtent tokią pasaką seka). O štai vaizdas iš viršaus visai kitką rodo. Pamačiau jį net neprisimenu prieš kiek metų, kai kilo skandalai dėl sauvališkų vandališkų statybų saugomose teritorijose, kai atsirado dronai. Nuotraukos net ir Delfyje buvo. Šaukiau visuose komentaruose ir tiems, ką tuomet pasiekiau. Kalbėjau apie miškų REGIMYBĘ – kai iš visų keturių pusių tariamą miško kvartalą supa po apsauginę (nuo akių) medžių „uždangą“, o viduje, per visą plotą, iškirsta plynė! Ir tokių ne vienas, o net po kelis kvartalus paeiliui! Važiuojantiems pro šalį sukuriamas miško paveikslėlis, vaizdas. Ir nė neįtartum, jog pro miško kapą važiuoji! Nežinau, ar tokie, kur iš „bobulių“ šaiposi, iš kabineto koją iškelia? Nebent tik kokio girininko pakviesti „aplanko mišką“, važiuodami jo automobiliu iki vietos, kur vyks „Ataskaitos apie miškų apsaugą“ priėmimo pobūvis.
    Pritariu kitam visuomenės kritikui – tikrai mes sengirių neišauginsime – Nes ne žmonės jas augina. Joms užaugti ir subręsti amžių amžiai reikalingi. Tačiau mes už tai atsakingi, kad MŪSŲ karta NETRUKDYTŲ JAI SAVO GYVENIMĄ GYVENTI, KAD NETAPTUME SENGIRĖS GRABORIAIS. Beje, miškų technika, naikinanti paklotę ir sunaikinant joje natūraliai susireguliavusį įv. vabzdžių, floros ir faunos santykį, nubrozdinanti, žalojanti medžių kamienus, padeda invaziniams kenkėjams, įv. vabzdžiams komfortiškai miške įsitaisyti, daugintis ir savo juodą darbą dirbti.
    Įspėjimas mums visiems:
    Atsargiai, neužsiliūliuokime valdininkų gaminamuose tekstuose FRAZĖMIS, SĄVOKOMIS (draustinis, rezervatas, saugoma teritorija) – atidžiai studijuokime visą tekstą, ar po jomis niekas neslypi, ar nepaliekamos landos sukčiavimui, piktnaudžiavimui spragomis, manipuliacijoms apie tai, jog, jei pjūklų su viską naikinančia technika neįleis, tai ir žmogui uogauti neleis. (Žinoma, tie, kas norės diskredituoti gamtos ir miškų tausojimo būtinybę, net ir tuo manipuliuos.)

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Šiauliai
Kultūra

Šiauliai kvies jungtis į šventinę bendrystę

2025 07 05
A. Stulginskiui skirta paroda
Istorija

Istorinėje Prezidentūroje atidaroma A. Stulginskiui skirta paroda

2025 07 05
Baltijos esperantininkų dienos Kaune | Lietuvos esperantininkų sąjungos nuotr.
Kalba

Baltijos esperantininkų dienos Kaune

2025 07 05
„Tautiška giesmė aplink pasaulį“ | Facebook nuotr.
Kultūra

„Tautiška giesmė“ sekmadienį skambės visoje Lietuvoje: skelbia giedojimo vietų sąrašą

2025 07 05
Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo ir tautiškos giesmės diena kviečia į Kernavę | Rengėjų nuotr.
Istorija

Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo ir tautiškos giesmės diena kviečia į Kernavę

2025 07 05
šiauliai„Saulės žiedas“ 2025.
Etninė kultūra

Tarptautinė folkloro šventė „Saulės žiedas“ Šiauliuose tęsiasi – miestas alsuoja pasaulio folkloro ritmais

2025 07 05
Vilniaus koncertų ir sporto rūmai | Paveldo komisijos nuotr.
Architektūra

Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo

2025 07 05
Apytalaukio dvaro rūmai | Wikipedia.org nuotr.
Architektūra

Paveldo komisija nepritarė Apytalaukio dvaro išbraukimui iš Neprivatizuotinų buvusių dvarų sodybų sąrašo

2025 07 05

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Ruslanas Bortnikas, Vadimas Gerasimovičius apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai
  • Aleksandras Dubinskis apie Hagoje – istoriškai jautrus NATO viršūnių susitikimas: dėmesio centre – Ukraina, Irano krizė ir Trampo grįžimas
  • Saimonas Cipis apie Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo
  • Apie PL-LT sieną apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kaip karštomis naktimis užtikrinti kokybišką miegą?
  • Traškias bulvyčių spirales lengvai pagaminsite namuose
  • Jei tapote kibernetinių sukčių auka
  • Šiauliai kvies jungtis į šventinę bendrystę

Kiti Straipsniai

Medžių surašymas

Sostinėjė tęsiamas medžių surašymas

2025 05 12
Spygliuočių miškas | am.lrv.lt nuotr.

Stichinė nelaimė dėl miško kenkėjų skelbiama ir Vilniaus rajone

2025 05 06
Medžių genėjimas | pixabay.com nuotr.

Neteisingas medžių genėjimas atneš daugiau žalos nei naudos

2025 04 26
Medžių sodinimas

Kauno miesto erdves praturtins šimtai medžių

2025 04 18
Medžiai mieste

Ministerija peržiūri medžių apsaugos statybų metu taisykles

2025 04 16
Pratybos

Neringoje patikrintas pasirengimas miško gaisrui

2025 04 15
Kurtiniai grįžta į Karšuvos girią | vstt.lrv.lt nuotr.

Kurtiniai grįžta į Karšuvos girią

2025 04 11
Miškas | pixabay.com nuotr.

Visuomenininkai reikalauja Vyriausybės laikytis pažadų miškams

2025 04 10
Žievėgraužis tipografas | am.lrv.lt nuotr.

Siekiant stabdyti kenkėjų plitimą, pradedami miškų patikrinimai

2025 04 04
Miško sodinimo metas prasideda: kas gali gauti paramą? | am.lrv.lt nuotr.

Miško sodinimo metas prasideda: kas gali gauti paramą?

2025 04 04

Skaitytojų nuomonės:

  • Ruslanas Bortnikas, Vadimas Gerasimovičius apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai
  • Aleksandras Dubinskis apie Hagoje – istoriškai jautrus NATO viršūnių susitikimas: dėmesio centre – Ukraina, Irano krizė ir Trampo grįžimas
  • Saimonas Cipis apie Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo
  • Apie PL-LT sieną apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai
  • Rimgaudui apie Istorinėje Prezidentūroje atidaroma A. Stulginskiui skirta paroda
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Perseidai | R. Balčiūno nuotr.

Šiąnakt Lietuvos dangų skros Perseidų meteorų strėlės (tiesioginė transliacija, video)

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai