Šiandien organizacijų, mokslininkų ir piliečių sambūrio „Girių spiečius“ atstovai susitiko su Ministru Pirmininku Gintautu Palucku aptarti kritinės padėties, susiklosčiusios dėl ruošiamų Miškų įstatymo pakeitimų. Miškų ateitimi susirūpinę visuomenės atstovai Ministrui Pirmininkui perdavė viešą raginimą, kurį per dvi dienas pasirašė daugiau nei 8 tūkstančiai asmenų ir organizacijų, kuriame griežtai prieštarauja siekiui spartinti kirtimus ir primygtinai ragina laikytis Vyriausybės programoje numatytų įsipareigojimų, pabrėždami būtinybę uždrausti plynus kirtimus saugomose teritorijose ir priemiesčių miškuose.
„Ši Vyriausybė savo programoje aiškiai žadėjo didinti saugomų miškų plotus, griežtai apriboti plynuosius kirtimus saugomose teritorijose ir užtikrinti, jog per artimiausius 20 metų bent 50 % šalies miškų būtų tvarkomi pagal gamtai artimos miškininkystės principus. Tačiau balandžio 2 d. Aplinkos ministerijos specialistų pristatyti naujai siūlomi Miškų įstatymo pakeitimai rodo visiškai priešingą kryptį.
Praėjusios Vyriausybės parengtuose miškų įstatymo pakeitimuose buvo žadama nuo dabartinių 15 % ne ūkinių miškų pakelti iki 33 %. Tačiau ši vyriausybė šią ambiciją mažina iki vos 18 %“, – padėtį aiškino Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė. Tai reiškia, beveik dešimtmetį laukta didesnė apsauga vėl lieka tik pažadais.
Ekosistemų naikinimas tęsiasi, nepaisant pažadų
Bendruomenės skundžiasi, kad dėl plynų kirtimų sunaikinami miškai aplink gyvenvietes. Šiuo metu beveik 95 % vykdomų pagrindinių kirtimų Lietuvoje yra plyni arba supaprastinti atvejiniai, t.y tie patys plyni kirtimai tik įvykdomi per du kartus. O žadėta gamtai artima miškininkystė ir lieka tik nepagrįsta deklaracija.
Vokės bendruomenės atstovė Jurgita Rotomskienė pasakojo apie Dirkliškių mišką, vešėjusį tarp Grigiškių ir Lentvario. „Prieš 20 metų augo seni mišrūs pušynai – ąžuolynai, dabar visur plynės, atsodinta eglutėmis su ąžuoliukais, o paaugęs jaunuolynas retinant vėl iškirstas ir viskas nepraeinamai užversta nukirstais jaunais medžiais. Ir tai yra valstybinis miškas, prie pat gyvenamųjų namų, nors turėtų tarnauti ir gamtai ir žmogui, deja, naudojamas auginti lentas. Nei žmogui, nei gamtai vietos nėra. Tokia padėtis kaip šis pavyzdys – vyraujanti visoje Lietuvoje“, – dalijosi Jurgita Rotomskienė.
Saugomų teritorijų apsauga – būtina ekologinė ir ekonominė investicija
„Apsaugos ambicijų atsisakymas grindžiamas kompensacijų stoka ir medienos pramonės poreikiais. Tačiau pusė Lietuvos miškų yra valstybiniai ir čia niekam kompensacijų mokėti nereikia“, – teigia Monika Peldavičiūtė, Asociacijos „Gyvo Žalio“ vadovė. “Valstybiniuose miškuose būtina teikti prioritetą viešajam interesui. Medienos pramonės poreikiai negali būti aukščiau bendrosios visuomenės gerovės ir gamtos apsaugos tikslų“ – teigia gamtosaugininkė.
2020 metais Aplinkos ministerijos atliktas tyrimas atskleidė, kad „Natura 2000“ tinklo teikiama socioekonominė nauda Lietuvoje, siekia 193,7 mln. Eurų. t.y. 2,2 karto daugiau nei medienos vertė ir dėl ribojimų patiriami savininkų pajamų praradimai. Lietuva kasmet praras apie 48,4 mln. eurų, o per dešimtmetį – beveik pusę milijardo eurų, jei ir toliau kirtimai bus vykdomi dabartiniu tempu.
Sprendimai dėl miškų panaudojimo turėtų būti priimami atsižvelgiant į visas ekosistemines paslaugas ir jų teikiamas naudas visuomenei, ne tik medienos pramonės poreikiais.
Įsipareigojimai, kurių negalime nepaisyti
Susirūpinimą kelia tai, kad Lietuva šiuo metu turi vos 1,2 % griežtai saugomų miškų, kuriems būtų sudarytos sąlygos natūraliai virsti sengirėmis, o dabartinė Vyriausybė neplanuoja šio rodiklio didinti. Tai ženkliai atsilieka nuo Europos Sąjungos ambicijų ir net nuo Nacionaliniame miškų susitarime pasiekto sutarimo griežtai saugoti 10 % šalies miškų. Ši padėtis rodo, kad Lietuvos miškų apsaugos politika neatitinka nei prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų, nei didėjančių visuomenės lūkesčių dėl gamtosaugos.
Susitikimo su G. Palucku metu „Girių spiečiaus“ atstovai pabrėžė: „Palaikome Vyriausybės programoje įtvirtintą siekį didinti griežtai saugomų miškų plotus, skatinti sengirėms būdingų teritorijų plėtrą ir užtikrinti, kad daugiau miškų būtų paliekama natūraliam vyksmui. Atstovaujame ne tik visuomenės interesą – bet ir tūkstančius rūšių, galinčių gyvuoti tik neliečiamose ekosistemose. Tačiau tam reikalingi ne tik tikslai programose, bet ir aiškūs, teisės aktuose įtvirtinti sprendimai, kurių šiuo metu trūksta“, – teigė sambūrio atstovai.
Teisingumo pergalė Nyderlanduose dėl plynų kirtimų: aiškus signalas visai Europai
Lietuva nėra viena sprendžianti miškų apsaugos ir valdymo klausimus. Visoje Europoje vis garsiau kalbama apie būtinybę pereiti prie gamtai artimos miškininkystės ir atsisakyti plynųjų kirtimų.
Šiais metais Nyderlanduose, Gelderlando apygardos teismas priėmė istorinį sprendimą uždraudžiantį plynuosius kirtimus pripažinus, kad šie kirtimai kelia reikšmingą žalą biologinei įvairovei ir miškų ekosistemoms.
Visuomenė reikalauja atsakomybės ir imtis veiksmų
G. Paluckas patvirtino, kad saugomose teritorijose, turėtų būti kiek įmonamoma griežčiau ribojami plyni kirtimai ir pažadėjo spręsti padėtį.
Susitikimo metu buvo taip pat buvo įteiktas viešas raginimas Vyriausybei laikytis programinių pažadų dėl miškų apsaugos, atsisakyti plynų kirtimų saugomose teritorijose ir užtikrinti, kad gamtai artima miškininkystė taptų ne tik vizija, bet ir praktika bent pusėje Lietuvos miškų. Jį per 2 dienas pasirašė daugiau nei 8000 piliečių ir 120 organizacijų.
Visi, kuriems rūpi Lietuvos miškų ateitis, kviečiami prisidėti prie šios iniciatyvos ir pasirašyti raginimą Girių spiečius puslapyje – www.giriuspiecius.lt. Parašai renkami iki balandžio 22d. – Žemės Motinos dienos ir ta proga bus įteikiami Vyriausybei.
„Nepriklausomai nuo ekonominės situacijos ar geopolitinių aplinkybių, miškų ir gamtos apsauga yra valstybės pareiga. Lietuva negali sau leisti toliau vilkinti sprendimų, kurie tiesiogiai susiję su šalies ekologiniu stabilumu, visuomenės sveikata ir pasitikėjimu valdžios institucijų gebėjimu spręsti problemas. Tai nėra geros valios gestas ar rinkimų pažadas – tai būtinas veiksmas, kurio reikalauja klimato ir biologinės įvairovės krizės, visuomenės sveikata ir tarptautiniai įsipareigojimai“, – Martynas Balsys, Studentų gamtininkų mokslinės draugijos atstovas.
Parengta pagal Aplinkos koalicijos pranešimą
