M. Kundrotas. Liberalai ir vatinukai: skirtingos prieigos, vienovė darbuose (16)

 Liberalai ir vatinukai: skirtingos prieigos, vienovė darbuose | Alkas.lt koliažas

Liberalai ir vatinukai: skirtingos prieigos, vienovė darbuose | Alkas.lt koliažas

Vilniaus merui, liberalui Remigijui Šimašiui ir jo komandai nusprendus pašalinti iš Lietuvos sostinės erdvių atminimą Lietuvos laisvės kovotojams Kaziui Škirpai ir Jonui Noreikai pasipylė memai ir komentarai, tapatinantys šį merą su vatinukais. Lietuvos patriotų pasipiktinimas – visiškai teisėtas, nors tikslumo dėlei tektų pažymėti tam tikrus momentus.

Vatinuko, vatniko, vatnyko ar kitaip formuluojama sąvoka įprastai turi kelias reikšmes. Konkrečiausia prasme tai reiškia arba sovietų nostalgiką, arba dabartinio Rusijos režimo simpatiką. Platesne prasme – asmenį, teisinantį arba neigiantį šiuolaikinės Rusijos agresyvumą ir nusikaltimus. Ir galiausiai – individą, siūlantį draugauti su pirmųjų trijų kategorijų vatnikais.

Vargu, ar nors vieną iš šių keturių prasmių atitinka R. Šimašius ir Co. Juos tiksliau būtų vadinti mankurtais, o vatnikai Lietuvos atveju – tik viena iš daugybės mankurtų kategorijų. Dar galima juos vadinti Kremliui naudingais idiotais. Kad Lietuvos istorinės atminties, patriotizmo, tautinio ir pilietinio pasididžiavimo naikinimas naudingas potencialiam agresoriui, akivaizdu. Moraliai jie lygūs vatnikams. Juk ir vieni, ir kiti iš esmės žudo tautas ir žmogų žmoguje.

Liberalų ir vatnikų prieigos – skirtingos. Vieni akcentuoja individo laisves, atvirą visuomenę, globalumą, kiti apeliuoja į liaudį, kartais – net į tautą, griežtai oponuodami liberalizmui ir globalizmui, atstovaudami imperijai. Bet ir vienų, ir kitų akiratyje dingsta tautų apsisprendimo teisė, apskritai jų teisė būti. Tautiniai vatnikai – yra ir tokia kategorija – kalba apie tautų laisvę nuo vakarietiško, liberalaus globalizmo, bet vos tik tauta apsisprendžia liuosuotis nuo Kremliaus imperijos, toks apsisprendimas smerkiamas.

Lietuvių laisvės kovos vyko tiek prieš sovietų, tiek prieš nacių okupantus. Kadangi nacių okupacija buvo labiau apribota laike ir daugelis lietuvių tai numatė, šiuo atveju labiau apsiribota informacine rezistencija. Su sovietais kovota ginklu. Ši kova tęsėsi ilgiau ir pareikalavo daugiau patriotų aukų. Dalis patriotų siekė šiaip ar taip išgyventi nacių okupaciją, ruošdamiesi kovai su grįšiančiais sovietais. Dabar tai virsta jų kalte. Ne su tais kovojo?

Vakarų Europoje naciai laikomi didesniu blogiu, nei sovietai. Natūralu. Juk tos šalys patyrė tik nacių okupaciją. Rytų ir Vidurio Europoje istorija – kita. Liberalieji kosmopolitai šiandien bando primesti Lietuvai svetimą istorinę atmintį. Kaip ir Kremliaus ruporai. Skirtingos prieigos, vienodi veiksmai. Nežinia, iš kur traukti ir kieno surašyti tekstai, darbas administracinėse pareigose nacių okupacijos laikotarpiu – visa tai tarsi užtušuoja patriotinę veiklą. Nes pats patriotizmas tiek liberalų, tiek vatinukų akyse nėra jokia vertybė.

Vatinukai iš principo smerkia lietuvių antisovietinę rezistenciją. Liberalai žodžiais tarsi pritaria jai – juk kovota su totalitarine sistema, paneigusia asmens laisves. Tautos teisės – mažiau svarbios. O kaip darbai? Darbais lietuviškasis patriotizmas pats prilyginamas sovietų totalitarizmui, nes yra kolektyvinė kategorija, o tokios kategorijos liberalui – savaiminis blogis. Užtai lietuviškąjį patriotizmą siekiama ištrinti – Kremliaus ir jo šalininkų džiaugsmui.

Liberalai gali deklaratyviai giedoti Lietuvos himną, jungtis į Šaulių sąjungą ar kelti Trispalvę, bet jų kova už Lietuvą tuo ir baigiasi. Jų Lietuva skiriasi nuo patriotų Lietuvos. Jiems Lietuva – tiktai globalistinės sistemos administracinis vienetas, kuriame tarptų betautis kapitalas, marširuotų homoseksualistai, o lietuvius palaipsniui keistų atvykėliai iš svetur. Ar už tokią Lietuvą kovojo tokie žmonės, kaip K. Škirpa ir J. Noreika? Akivaizdu, jog ne. Užtai juos reikia ištrinti. Ateis laikas ir Vincui Kudirkai, ir Jonui Basanavičiui, ir Jonui Žemaičiui.

Tautinius didvyrius keis apsirūkiusių ištvirkėlių ir tobulų vartotojų figūros. O kai visuomenė galutinai suglebs, ateis gelbėtojai iš Rytų. Ne taip svarbu, ar tai bus Rusija, ar islamistai. Išlepę liberaliukai pasipustys padus. Nespėję prisitaikys prie naujos sistemos, juk svarbiausia jiems – asmeninė gerovė. Priešinsis tik išlikę patriotai. Kiek jų beliks. Taigi, kokios skirtingos bebūtų vatinukų ir liberalų prieigos, jų veiklos pasekmės veda ten pat. Į lietuviškos Lietuvos žūtį.

Ar leisime tam įvykti?

Kategorijos: Istorija, Kultūra, Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: