Lietuvoje pasirodė retosios meldinės nendrinukės su specialiomis kuprinėlėmis

Gegužės pradžioje ornitologams pavyko sugauti į pamarį grįžusias meldines nendrinukes, kurioms praėjusiais metais buvo uždėti į kuprinėles panašūs prietaisai – geolokatoriai. Juose sukaupta informacija padės nustatyti, kur žiemoja lietuviškos meldinės nendrinukės. Ši informacija svarbi rengiant tolimesnius rūšies apsaugos veiksmus ir vertinant populiacijos svyravimus Lietuvoje.

Gegužės 16 d. Ventės rago ornitologui Vytautui Eigirdui pavyko pagauti jau šeštąją iš Afrikos su geolokatoriumi grįžusią nendrinukę ir prietaisą nuimti. „Kadangi nendrinukė – labai mažas paukštis. GPS siųstuvų, esamuoju laiku fiksuojančių paukščio buvimo vietą, jai uždėti negalima. Jie per sunkūs – trukdytų paukščiui. Vokiečių specialiai pagaminti

geolokatoriai, panašūs į kuprinę, lengvučiai – sudaro vos 3 proc. nendrinukės masės, todėl paukščiai jaučiasi laisvai. Šie prietaisai fiksuoja dienos šviesą, dėl to, norint sužinoti skridimo maršrutą, nuėmus prietaisą sukauptus duomenis reikia specialiai apdoroti. Tai ir darys vėliau šią vasarą į Lietuvą atvykstantys mūsų kolegos iš Vokietijos.“

Geolokatorių tyrimui vadovaujantis Tarptautinės meldinės nendrinukės apsaugos grupės pirmininkas, daugiau nei 20 metų šios rūšies apsauga besirūpinantis dr. Martinas Fladė sako: „Šeši Lietuvoje sugauti paukščiai – jau sėkmė. Tai – minimalus kiekis, kurio tikėjomės įvertinant, jog panašių paukščių mirtingumas žiemojant yra apie 40 %. Bus nuostabu, jei per ateinančius kelis mėnesis pamaryje sugausime 12 paukščių“.

Geolokatorių projektas svarbus kitai, paraleliai vykstančiai meldinių nendrinukių apsaugos iniciatyvai – jų perkėlimui (translokacijai) iš Baltarusijos į Lietuvą. „Kol kas tiksliai nežinome, kur žiemoja šiaurės vakarinių populiacijų paukščiai t.y. paukščiai iš Lietuvos ir dalies Baltarusijos. Yra tam tikrų hipotezių, kurias norime pagrįsti. Išsiaiškinus, kur žiemoja lietuviškos meldinės nendrinukės, galėsime kompleksiškiau vertinti translokacijos rezultatus, o ateityje – galbūt numatyti reikiamas gamtosaugos priemones ir už tūkstančių kilometrų esančiose žiemavietėse. Meldinės nendrinukės apsauga tuo ir sudėtinga, jog jos gerovė priklauso nuo daugelio, net ir už Europos Sąjungos ribų esančių, šalių indėlio“ – sako meldinės nendrinukė apsaugos projekto vadovas, Baltijos aplinkos forumo direktorius Žymantas Morkvėnas.

Dr. Martinas Fladė pritaria kolegai teigdamas, kad bendras pastangas saugoti rūšį skirtingose šalyse labiausiai remia ir telkia Europos Sąjungos „LIFE“ programa. „Praktiškai šiai programai turime dėkoti už tai, jog pavyko sustabdyti pasauliniu mastu nykstančios rūšies nykimą rytinėje Lenkijoje ir Lietuvoje. Septynių, specialiai šiai rūšiai skirtų, projektų metu buvo atkurti tūkstančiai hektarų žemapelkių, kuriose namus randa ne tik nendrinukės, bet ir daug rkitų etų rūšių, taip pat naudos gavo ir šimtai ūkininkų dėl Lenkijoje ir Lietuvoje sukurtų specialių agrarinės aplinkosuagos priemonių. Manau, kad be „LIFE“ programos paramos saugoti rūšį būtų buvę labai sunku, – sako mokslininkas.

Birželį Dr. Martinas Fladė atvyks į pamarį kartu su tarptautine mokslininkų komanda, kuri baigs gaudyti retuosius paukščius su geolokatoriais ir analizuos prietaisuose užfiksuotus duomenis. Jis taip pat dalyvaus ir šiemet antrą kartą vyksiančiame meldinių nendrinukių perkėlime.

Pernai geolokatoriai buvo uždėti 60 meldinių nendrinukių, gyvenančių trijose Lietuvos ir Baltarusijos teritorijose. Anksčiau Baltarusijoje ir Ukrainoje atlikto geolokatorių tyrimo metu buvo sugauti 8 paukščiai iš 46 pažymėtų.

Lietuvoje geolokatorių tyrimą padeda įgyvendinti specialistai iš Baltijos aplinkos forumo, Ventės rago ornitologinės stoties, Žuvinto biosferos rezervato ir Kuršių nerijos nacionalinio parko.