Spalio 11 d., 10 val. Vilniuje, Saugomų teritorijų nacionaliniame lankytojų centre (Antakalnio g. 25) bus surengta konferencija didžiojo kormorano gausos reguliavimo priemonėms ir galimybėms aptarti.
Kormoranai – daug ginčų pastaraisiais metais įvairiose Europos šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, kelianti paukščių rūšis. Sparčiai augantis jų skaičius pasiekė tokią ribą, kai jų gausa pradėjo daryti nepageidaujamą poveikį žuvų ištekliams, sukėlė neigiamą žvejų, miškininkų ir dalies visuomenės požiūrį į šią rūšį.
Mūsų šalyje didžiausiose perinčiose kormoranų kolonijose jau daugiau kaip dešimtmetį taikomos priemonės jų gausai reguliuoti, o pastaraisiais metais šis reguliavimas vyksta pagal aplinkos ministro 2013 m. patvirtintą planą. Tačiau dėl šių priemonių, ypač dėl taikomų Juodkrantės kolonijoje, kartais nuo karto kyla diskusijų bangos, nuspalvintos įvairiausiais požiūriais ir vertinimais.
Konferencija spalio 11 d. kviečiama siekiant į kormoranų gausos reguliavimą pažvelgti specialistų akimis. Šių paukščių teisinį statusą Lietuvoje ir ES apžvelgs Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento direktoriaus pavaduotojas Algirdas Klimavičius.
Pranešimą apie didžiojo kormorano perinčios populiacijos būklę mūsų šalyje, jos perspektyvas ir galimas valdymo priemones skaitys ornitologas Liutauras Raudonikis. Su šios populiacijos valdymo priemonių taikymo patirtimi Lietuvoje supažindins gamtininkas Vytautas Knyva. Apie tai, kas vyksta miške po kormoranų lizdais, kalbės dr. Jurga Motiejūnaitė iš Gamtos tyrimų centro. Juodkrantės sengirės išsaugojimo ir atkūrimo problemas gvildens prof. Edvardas Riepšas. Didžiojo kormorano populiacijos būklę Aukštaitijos nacionaliniame parke aptars šio parko vyriausiasis specialistas Algirdas Panavas. Konferencija baigsis jos dalyvių diskusija.
Susiję straipsniai:
- Aplinkos ministerija apsisprendė, kaip mažins kormoranų paplitimą
- Tebetęsiamas šmeižtas apie didžiųjų kormoranų nesustabdomą grėsmę gamtai
- K. Trečiokas: Kormoranų gausos negalima reguliuoti stichiškai
- Kormoranų populiacijos reguliavimo priemonės padeda mažinti jų gausą
- Kas lemia, kad Lietuvoje skleidžiasi žiedai, o Amerikoje šalčiai kausto žemę
- Gandrė Juzė ir šiemet lieka žiemoti Lietuvoje
- Erkinis encefalitas Lietuvoje: serga daug, o skiepijasi mažai
- Prasidėjo miškų sodinimo sezonas: kaip tinkamai pasodinti medelį, kad jis prigytų?
- Pirmasis Lietuvoje inkilų muziejus po atviru dangumi vilioja paukščius ir žmones
- Viskas apie kormoranus – apie didžiausią koloniją iš pirmų lūpų
- Iš miestų stumiamiems paukščiams ornitologai siekia padėti įrengdami specialias lizdavietes
- Tikrojo pavasario pranašas – kovas – vis dar nepageidaujamas kaimynas
- Jaunieji gamtos fotografai Pasaulinę miškų dieną bus apdovanoti vertingais apdovanojimais
- Lietuvą aplankė reta viešnia iš šiaurės
- Vyks Kalėdinis paukščių stebėjimo maratonas
- Į Nemuno deltą kviečia renginys gamtoje „Vidur vandenų“
- Lietuvos ornitologai pasisako prieš natūralių pelkių sunaikinimą
- Algirdui Knystautui paskirta profesoriaus Kudabos 2016 m. premija
- Atradimo džiaugsmai rūšių ralyje Labanoro girioje
- Baidarininkų išgąsdintos gulbės žuvo susidūrusios su elektros laidas (video)
- Dubysos regioniniame parke – reti svečiai iš šiaurės
- Sugrįžę gandrai nebesitrauks iš namų net kęsdami šaltį ir alkį
- Pradedamas Tyrulių pelkės tvarkymo projektas
- Kuršių nerijoje netrukus bus įrengti paukščių stebėjimo bokšteliai
- Nusekęs Žuvintas laukia lietaus
- Šį savaitgalį iš Lietuvos išlydėti paukščiai
- Rytoj prasideda Europos atliekų mažinimo savaitė
- Mokiniai kviečiami į įdomius užsiėmimus gamtos mokyklose
- ES parlamentas balsuoja už gamtą
- Marijampoliečiai sodins 10 tūkstantinę ąžuolų girią
Sako, Lietuvoje pasieodė meškėnai, kurie agresyvūs, naikina paukščius. Paleisti juos prie kormoranus!
Na, tiesiog mano mintis skaitėte!
Klastingas ir žiaurus būdas būtų – pasinaudoti meškėnų „paslaugomis”. Jei kormoranai ne iš intelektualiųjų, gal ir nesusigaudys, jog jų pasirinkta teritorija tapo jų spąstais, nepersikels staiga visa gentimi kur nors už kelių km?
Aptverti kormoranų labiausiai kolonizuotas teritorijas, suleisti ten kuo daugiau meškėnų. Tik kaip jų prigaudyti, kad liktų sveiki? Kaip gaudyti kitiems žvėreliams ir paukšteliams nepakenkiant?
Tačiau visiškas jų išgujimas gali grėsti mums dar nežinomu pavojumi – kaip ir kinai nė neįtarė, kuo gresia visiškas žvirblių išnaikinimas.
Šiaip ar taip, jų niekada nenusikratysime, kol čia bus tinkamos jiems sąlygos. Jei išnaikinsime esamus, tuoj iš kitur atsikraustys naujų ir istorija prasidės iš naujo.
Kaip sumažinti kormoranų skaičių. Kormoranų mažinimo problema rimta, todėl šiuo klausimu turi užsiimti seimas kaip ir kanapių auginimu ar nuo kada pradėti mokyt vaikus kaip naudoti “apsaugos” priemones.
Viskas turi vykti pagal istatymus, paruosti projejtus, svarstyti visose instancijose, diskutuoti, derinti su partijomis, frakcijomis ir butinai , kaip daugumoje, derinti su prezidentūra ir jei viskas vyks sklandžiai, tai iki kadencijos pabaigos bus galima priimti įstatymą naikinti ar nenaikinti kormoranus. Jei bus priimtas istatymas, kad naikinti, bus galima pasinaudoti patarimu, kad naikinimui pasitelkti meškėnus, nesvrbu, kad kormoranai peri medžiuose, o meškėnai po medžius nesikarsto. Žinoma, efektingiausias problemų sprendimų būdas būtų išsirinti išmanantį vadovą, kuris sugebėtų parinkti ne tik gamos apsaugos bet ir kitų sričių vadovus , gebančius dirbti visų gerovei. Kol kas deja….seime sėdi viską išmanantys, bet nieko gerai.
Kur tarybos ten badas Pasiknasiokite po istorija.