Č. Iškauskas. Estijos prezidentės vizitas į Maskva: daugiau žalos negu naudos

Įvyko Estijos prezidentės Kersti Kaljulaid „istorinis darbo vizitas“ į Maskvą. Kodėl istorinis?

Šiaip jau tokie vizitai neatkreipia įdėmaus kaimyninių šalių ar visos Europos valstybių dėmesio, bet šis – ypatingas. Tai pirmas Estijos vadovo vizitas į Rusiją per 8 metus. Parengtas labai greitai ir nelauktai: jau balandžio 3 d. Kremlius sutiko su Talino prašymu susitikti su V. Putinu, radusiu laiko tokios mažos – mažiausios iš visų posovietinių respublikų – valstybės vadovei.

Vietoj planuoto pusvalandžio V. Putinas kaimyninės šalies vadovei skyrė virš dviejų valandų. Pokalbis vyko demokratiškoje aplinkoje: abu lyderiai bendravo savo kalbomis per vertėjus. Žvalgybos išauklėtas V. Putinas susilaikė nuo kalinių terminologijos, nors garbingam svečiui vengė žvelgti į akis. Nebuvo ironijos ir žeminimo šešėlio, kaip kažkada Helsinkyje bendraujant su D. Grybauskaite.  

Rusų apžvalgininkų ironijos nesukėlė ir pikantiška detalė: K. Kaljulaid atidarė restauruotą ambasados pastatą, o iškilmingiems pietums atstovybėje iš Talino autobusu buvo atgabenta žuvis, kurią sunku rasti Maskvoje… Tik išdažyto pastato spalva nepraslydo pro kremliškos naujienų agentūros SPUTNIK akis: geltona spalva esą turėtų paslėpti į sienas dūžtančių kiaušinių pėdsakus. Vizito metu prie ambasados pastato piketavo apie 30 žirinovskininkų, panūdusių ginti rusakalbius Estijoje…

Bet svarbiausia – ko čia atvyko Estijos vadovė? Pirma, paraginti išplėsti bendradarbiavimą tarp ES ir Rusijos. V. Putinas tam pritaria, tik tvirtina, kad Vakarų sankcijos tam kuria barjerus. „Štai jūs, Baltijos šalys, padėkite jas panaikinti, tada gal ir mes sutiksime bendrauti su Briuseliu“, – tarsi kalba Kremlius.

Antra, aptarti geopolitiniai klausimai. Štai kalbėta, kaip vykdomi Minsko susitarimai. Taip, sako V. Putinas, padėtis nenormali, bet dėl šių susitarimų pažeidinėjimų kalta Ukrainos pusė. Sena giesmė.

K. Kaljulaid iškėlė kalbos klausimus ir tariamą rusakalbių diskriminaciją Estijoje. Kremliaus spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas TV programai „Vremia“ paskui pagirs Taliną, kad „dėl rusakalbių mažumos padėties Pabaltijy iš estų atstovų pusės yra tam tikro lankstumo, ypač atidedant rusų mokyklų perėjimą į estų kalbą“. Ačiū ir už tai.

Susitikime kalbėta ir apie NATO, Baltijos šalių saugumo klausimus. D. Peskovas: „Jų baimė dėl grėsmės visiškai neturi pagrindo ir skatinamos Aljanso vadų bei užjūrio politikų…“

Estijos lyderė maloniai šypsojosi ir dažnai linkčiojo galva.

Baigiantis pokalbiui ji pakvietė V. Putiną į ugrų-finų tautų kongresą, kuris rengiamas 2020 m. Tartu. „V. Putinas sakė manantis, kad man turėjo būti sunku ryžtis šiam žingsniui. Aš parodžiau jam tyrimus, kurių rezultatai parodo, kad mūsų žmonės palaiko šį žingsnį“, – spaudos konferencijoje kalbėjo Estijos prezidentė.

Dar kalbėta sienos demarkacijos, pasienio regionų žymėjimo , „Nord Stream-2“, ekonominio bendradarbiavimo, kuris nusmuko 50 proc. per pastaruosius penkerius metus, ir kitais klausimais.

„Tai buvo puikus susitikimas, kuriame ilgai ir išsamiai aptarinėjome sudėtingus klausimus, bet net ir pačiomis sunkiausiomis akimirkomis vyravo tarpusavio pagarba“, – apibendrino susitikimą estų lyderė. Ji sužavėta savo pačios nelaukta ir gana drąsia iniciatyva.

Bet ar jai pritaria kitos šalys?

Prieš vizitą iš Maskvos ataidėjo perspėjimas, kad Talino svečias pas V. Putiną vyksta visai be reikalo: su estais nėra apie ką kalbėti. Paprastų žmonių santykius apibūdina ir toks lakus posakis: prievarta mielas nebūsi.

Tai, kad Estijos prezidentė savo vizito nederino su kitomis Baltijos valstybėmis, suerzino Vilnių. Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius priekaištavo: „Paprastai kai koordinuojame ir vieningiau veikiame, visada tas yra efektyviau, (…) nes mus skaldyti ir visą laiką patikrinti Europos šalių ar Baltijos šalių vienybę visada bus tokie bandymai“. „Rusijai aktualu parodyti, kad nėra izoliacijos, gal sukurti įprasto bendradarbiavimo įspūdį, prie ko prisideda tokie vizitai“, – naujienų agentūrai BNS pridūrė jis.

Kremliuje galėjo susidaryti jam palankūs įspūdis, kad Vakarai nėra vieningi, taikydami Rusijai sankcijas ir laikydami ją izoliacijoje. Žinoma, taip ir yra, o šis vizitas tapo tarsi pasiūlymu šią izoliaciją suplėšyti. Tuo tarpu Maskva savo agresyvios retorikos ir veiksmų ne nemano keisti.

Apžvalgininkai pastebi, kad vienu aspektu Baltijos šalių pretenzijos Rusijai gali tapti niekinės. Lietuva, Latvija ir Estija yra iškėlusios kompensacijų už sovietinės okupacijos padarytą žalą klausimą. Rusija, kaip SSRS teisių ir įsipareigojimų perėmėja, pažeidusi ir Tartu sutartį, todėl turi atlyginti Estijai nuostolius, sakė šios šalies teisingumo ministras Urmas Reinsalas. Reikalaujamos sumos skirtingos, bet esmė kitur: Rusija turi pripažinti padariusi neįkainojamą žalą okupuotoms šalims. Dabar gi, po šio Estijos vadovės vizito, tokie reikalavimai praranda prasmę, o ir okupacijos terminas nublanksta.

Esant normaliems santykiams tarp valstybių, net nereikalaujant istorinės ir politinės atgailos už padarytas piktadarybes, tokie susitikimai gali pradėti naują santykių erą. Tačiau Maskva savo ruožtu nežengia nė žingsnio šių santykių normalizavimo kelius, o tęsia savo ekspansinę ir priešišką politiką – tiek kaip suverenių valstybių, tiek kaip euroatlantinių organizacijų narių atžvilgiu.

Kitaip sakant, iš tokio vizito daugiau žalos negu naudos.