Estijos prezidentė K. Kaljulaid: Mūsų šalies pasaulietiškumas yra geriausia apsauga nuo svetimų religijų

Pasirodo, kad Estijos prezidentės Kersti Kaljulaid – pirmosios Estijos vadovės, atsisakiusios priimti bažnyčios siūlymą surengti padėkos pamaldas Prezidentinės inauguracijos dieną ir šventusios Kalėdas su kariais, o ne bažnyčioje, poelgis buvo ne šiaip koks maištas prieš liuteronybę ar jos „liberalizmo“ įrodymas, o – ilgalaikės politinės strategijos dalis. 

„Estijos pasaulietiškumas yra geriausia apsauga prieš užsienio religijas“, – pareiškė K. Kaljulaid interviu Estijos visuomeniniam transliuotojui ERR praeitų metų pabaigoje.

„Mes turime pasaulietinę valstybę ir čia nėra valstybinės bažnyčios. Man atrodo, kad tai yra geriausia mūsų apsauga nuo užsienio religijų. Mes neturime pareigos priimti papročius, susijusius su jų religijomis, kai mūsų ligoninės ir mokyklos yra pasaulietiškos ir nėra reikalo daryti specialius žingsnius, specialius nusilenkimus jokiai religijai“, – sakė Prezidentė. Valstybės vadovė interviu aptarė daug klausimų, įskaitant smurtą namų aplinkoje, darbą, miškus, religiją, geležinkelį ir Rusiją.

„Mes turime sujungti save su Europa. Neabejotinai. Per infrastruktūrą, per energetikos tinklus. Faktas, kad mes priklausome Europai, yra gyvybinis klausimas”, – sakė K. Kaljulaid, pridurdama, kad reikalingi stirpūs ryšiai ir kad todėl turi būti nutiesta modernaus geležinkelio atkarpa Rail Baltic. „Dabar mes esame liudininkais to, kaip dabar, kada projektas ima pasiekti statybų fazę, suomiai ima rodyti jam vis daugiau susidomėjimo – kalbos apie tunelį tapo labai garsios – ir lenkai taip pat ima domėtis. Tai bus mums svarbus dalykas“, – pridėjo ji. (Siūloma iškasti Helsinkio–Talino tunelį, kuris galėtų tiesiogiai geležinkeliu sujungti Taliną ir Helsinkį, – Alkas.lt).

K. Kaljulaid teigė, kad Europos Sąjunga yra pajėgi suvaldyti savo krizes.  „Ir kalbant apie terorą – ES nusprendė, kad išorinės sienos turi būti tikrinamos ir duomenų bazės turi būti sujungtos į vieną, kad kiekvienas žinotų, kas atvyksta ir kas išvyksta. Pažvelgus atgal galima pasakyti, kad būtų buvę daug geriau, jeigu tokios duomenų bazės būtų buvę baigtos kurti prieš Šengeno zonos atvėrimą, bet dabar aišku, kad šie dalykai bus užbaigti“, – pasakė Kaljulaid.

Į ERR klausimą ar būtų įmanoma, pakviesti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną į Estijos valstybės 100 mečio šventę. „Aš nežinau, kokia tuomet bus Maskvos politika. Šiuo metu mes matome, kad Rusija yra šalis, kuri linksta spręsti skirtumus naudodama ginklus ir keisdama valstybės sienas. Aš nekviesčiau tokios Rusijos prezidento į Estijos jubiliejų”, – sakė K. Kaljulaid.

Pagal ERR parengė Soy de los Balticos