Reikia akinių skaitymui? 4 patarimai, leisiantys išsaugoti gerą regėjimą

Sigita Kriaučiūnienė, LSS vicerpezidentė | pixstudijos nuotr.

Esame įpratę girdėti, kad senatvinė toliaregystė yra normalus fiziologinis reiškinys ir prasideda apie 40-45 žmogaus gyvenimo metus. Tuomet akinius, skirtus skaitymui, neišvengiamai turėtų nešioti visi. Bet apsižvalgius aplink randasi 70-80 m. senolių, kurie puikiai skaito be akinių. Kodėl?

Regėjimo gerinimo natūraliais būdais stovyklų pradininkė, Lietuvos sveikuolių sąjungos viceprezidentė, Bates Method International asociacijos lektorė Sigita Kriaučiūnienė sako: „V.H. Beitsas, amerikiečių gydytojas oftalmologas, skatinęs žmones natūraliais būdais saugoti ir gerinti savo regėjimą, tvirtina, kad vienintelė regėjimo sutrikimo priežastis – stresas ir įtampa. Atsikračius jos, žmogus pradeda matyti ryškiau ir geriau. Įtampa kyla iš vidinių žmogaus nuostatų ir požiūrių kaip reikia gyventi, kokiu reikia būti, kad būtum sėkmingas ir laimingas. Ir labai svarbu suvokti, išgirsti, pastebėti,

kad nuo regėjimo sutrikimų kenčia tik civilizuotų šalių gyventojai. Kuo modernesnė visuomenė, tuo daugiau regėjimo sutrikimų. Nes joje gajos normos dažnai prieštarauja tikrajai žmogaus prigimčiai ir paskirčiai. Bandydamas prisitaikyti prie šių stereotipų, dogmų, normų, žmogus pamina savo pašaukimą, savo požiūrius, savo pomėgius ir, gyvendamas tokį gyvenimą, kokį „reikia“ gyventi, nesijaučia laimingas.“

Akys – sielos veidrodis

Mūsų akys yra ne tik vienas iš jutimo organų, jos atsako už mūsų požiūrį į vykstančius įvykius išoriniame ir mūsų pačių vidiniame pasaulyje. Jei regėjimas sutriko, reiškia yra sutrikęs realybės ir tikrojo savęs suvokimas. Regėjimo sutrikimas yra nenoras matyti ar pastebėti tam tikrų dalykų savo aplinkoje (trumparegystė), savyje (toliaregiškumas), apskritai gyvenime.

Tokie agresyvūs jausmai kaip neapykanta, pyktis, pagieža kaupiasi širdyje ir ilgainiui tai sukelia problemų akimis. Gėrio tokiems žmonėms neleidžia įžvelgti jų puikybė ir užsispyrimas. Jie nesupranta, kad blogį mato savo pasaulyje tik todėl, kad žiūri į pasaulį per savo agresyvių jausmų prizmę. Yra tik viena išeitis – valyti savo požiūrį nuo neigiamo mąstymo, stereotipų ir išankstinių nuostatų. Tada pasaulis taps geresnis. Sukurkite sau pasaulį, į kurį norėtumėte žvelgti su malonumu.

Akys yra ta vieta, per kurią išlaisvinamas liūdesys. Regėjimo problemos atsiranda, kai liūdesiui neleidžiama reikštis iki galo. Todėl regėjimas sutrinka ir tiems, kas nuolat verkia ir tiems, kas neverkia niekada.

Toliaregis mato toli, bet nemato arti

Tai reiškia, kad žmogus yra suinteresuotas tuo, kas vyksta pasaulyje, tolimoje aplinkoje. Ilgalaikiai planai yra įdomūs, bet neįdomu žiūrėti į save ir savo aplinką (įdomu kažkas globalaus, o štai kasdieninės smulkmenos taip erzina, kad jų matyti nesinori). Toliaregystė dažniausiai siejama su amžiumi, kadangi vyresniame amžiuje asmuo dėl vienų ar kitų priežasčių nepriima savęs, su amžiumi susijusių pasikeitimų, kurie atsiranda kūne ar artimiausioje aplinkoje. Gyvenimas tampa nuobodus, o pasaulis ir tolimesni įvykiai tampa įdomesni.

Statistiniais duomenimis, moteris toliaregystė užpuola anksčiau nei vyrus. Ir tai suprantama, nes moterims sunkiau priimti su jomis susijusius pokyčius. Tie, kuriems sunku prisitaikyti prie pokyčių, kenčia nuo senatvinės toliaregystės. Jiems sunku žiūrinėti į save veidrodyje, matyti, kaip sensta ir keičiasi jų kūnas, kuris tampa vis mažiau patrauklesnis. Jie tiki, kad senatvė – tai kažkas blogo. Jiems gali būti dar sunkiau suprasti ir priimti besikeičiančią situaciją šeimoje ar darbe.

Toliaregiai pernelyg jaudinasi dėl visko, kas nutinka išorėje ir yra per daug prisirišę prie materialaus pasaulio. Dėl to jų vidinis matymas susilpnėja, nebejaučiama savo vertės, kuri susikaupė per daugelį gyvenimo metų.

Toliaregiai persistengia su savo gerais ketinimais. Jie nori matyti toli, gauti daug ir iš karto, tačiau vengia smulkmenų (pvz., namų ūkio smulkmenos). Jei žmogus reikalauja iš kitų, taip pat iš valstybės, kad užtikrintų jo saugią ateitį, jo regėjimas pablogės. Nes jis nemato, kad pirmiausiai kiekvienas turi susitvarkyti savo gyvenimą pats.

Kaip padėti sau?

Toliaregiams žmonėms pirmiausia reikia išmokti priimti save, pažvelgti į save su meile ir gyventi čia ir dabar. Nepamiršti, kad jūsų ateitis priklauso nuo to, kaip jaučiate savo gyvenimą šiandien. Išmokite prisitaikyti prie žmonių ir situacijų, kurios kyla jūsų gyvenime. Tai labai pagerins gyvenimo kokybę bei regėjimą.

Reikia mokytis mėgautis mažais dalykais, tada gyvenimas jiems suteiks daugiau galimybių. Norint judėti į priekį, tobulėti, pirmiausiai reikia pasižiūrėti po savo nosimi ir tik po to žvelgti toliau. Kitaip galima nepamatyti kliūčių po nosimi, suklupti ir jau tada niekur nenueisite.

Išbandykite soliarizacijos ir prisidengimo delnais (palmingo) pratimus. Darydami juos bent 1 val. per dieną, keletą savaičių iš eilės, netruksite pastebėti rezultatus.

Įvairios akių mankštos taip pat padeda išlaikyti gerą regėjimą vyresniame amžiuje. Jos padidina akių judrumą, gerina kraujotaką regėjimo sistemoje. Tačiau jos atliekamos subtiliai ir švelniai, nereikia stengtis „ištreniruoti“ raumenų. Apskritai, bandant pagerinti ir sustiprinti savo regėjimą, nereikia stengtis. Visa tai daroma su malonumu ir giliu atsipalaidavimu.

Paruošta pagal K. Golicinos straipsnį‚ Psichosomatinės regėjimo sutrikimo priežastys“, econet.ru.