Lietuvos paminėjimo Kvedlinburgo metraštyje 1010-osios metinės prisimintos konferencijoje (5)

Lietuvos paminėjimo Kvedlinburgo metraštyje 1010-osios metinės pagerbtos konferencijoje | gintarinesvajone.lt nuotr.

Lietuvos paminėjimo Kvedlinburgo metraštyje 1010-osios metinės pagerbtos konferencijoje | gintarinesvajone.lt nuotr.

Kovo 9 d., Kauno įgulos karininkų ramovės Didžiojoje salėje, įvyko pirmasis oficialus renginys, skirtas Kovo 9-ąjai – Lietuvos vardo dienai ir Lietuvos paminėjimo Kvedlinburgo metraštyje 1010-osioms metinėms. Ji surengta Kauno įgulos karininkų ramovės ir Lietuvos moterų lygos iniciatyva (pirmininkė prof. Ona Voverienė). Konferencijoje sveikinimo žodį tarė Kauno vyskupijos emeritas arkivyskupas Sigitas Tamkevičius SJ, Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, o Kauno miesto savivaldybės mero Visvaldo Matijošaičio vardu, konferencijos dalyvius pasveikino mero pavaduotoja dr. Jūratė Elena Norvaišienė.

Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į akademinės bendruomenės Kovo 9-osios iniciatyvinės grupės 2018 m. rugsėjo 27 d. kreipimąsi, šių metų pradžioje Atmintinų dienų sąraše Kovo 9-ąją – Lietuvos paminėjimo Kvedlinburgo metraštyje dieną – įtvirtino kaip Lietuvos vardo dieną, todėl oficialiai šiemet ji minima pirmą kartą.

Konferencijoje nagrinėta prielaida, kad Lietuvos paminėjimas Kvedlinburgo metraštyje gali būti laikomas žinomu seniausiu faktiniu Lietuvos valstybės pripažinimu, pasisakyta apie Netimero kariuomenę, Netimero ir Zabedeno genus lietuviškoje tautiškumo istorijoje, Jotvingių piliakalnių ypatumus, apie atmintinos Kovo 9-osios dienos pavadinimo prasmingumą ir jos minėjimo ištakas bei Lietuvos paminėjimo senajame metraštyje loginę semantiką.

Nagrinėjant Kvedlinburgo metraščio tekstą, atkreiptas dėmesys, kad metraštyje minimos tarpusavyje besiribojančios vienodo statuso valstybės Rusia [Rusciae] ir Lietuva [Lituae], bet ne jų vardai, nes valstybės gali ribotis tik su kitomis valstybėmis arba su jūromis ar vandenynu. Todėl neabejotinai klaidingu tampa manymas, kad metraštyje pamineta ne Lietuva (šalis, valstybė), o tik jos vardas. Įrodyta, kad šiuo klaidingu teiginiu pagrįstas atmintinos dienos „Lietuvos vardo diena“ pavadinimas taip pat yra klaidingas. Be to, neįmanoma minėti šios dienos metinių, kadangi jokia vardo diena neskaičiuojama metais ir neminimos vardadienių metinės.

Konferencijoje išreikštas susirūpinimas, kad Atmintinų dienų įstatyme įtvirtintas pavadinimas „Lietuvos vardo diena“ yra iš esmės klaidingas. Jis neatitinka kitų atmintinų dienų pavadinimų suteikimo praktikai, nes nėra nei vienos kitos atmintinos dienos, kurios pavadinime būtų vartojami žodžiai „vardo diena“. Pabrėžta, kad lietuvių kalboje žodžiai „vardo diena“ gali būti vartojami tik su žmonių vardais ir niekada nėra vartojami su daiktų pavadinimais (vardais).

Konferencijoje priimta rezoliucija siūlyti keisti Atmintinų dienų įstatymą ir atmintiną Kovo 9-ąją dieną vadinti „Lietuvos diena“.

Nagrinėjant Lietuvos valstybingumo ištakų problematiką, istoriko atsakomybę, vertinant Lietuvos praeitį, konferencijos dalyviai pastebėjo, kad pastarųjų metų Lietuvos istorikų darbai, dažnai paremti ideologizuotais užsienio autorių vertinimais, yra viena iš priežasčių, daryti Lietuvos istoriją niekinančias ar net klastojančias išvadas. Konferencijoje priimta rezoliucija, kad siekiant įveikti minėtus neigiamus polinkius, artimiausiu metu būtina sukurti valstybinės, pozityvios ir objektyvios Lietuvos istorijos koncepcijos gaires, pasitelkiant jau esamas visuomenines iniciatyvas ir projektus.

Kategorijos: Istorija, Kultūra, Kultūros politika, Laiko vinys, Lietuvoje, Naujienos, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *