Seime bus nagrinėjama A.Juozaičio ir G.Songailos peticija dėl vaiko teisių apsaugos įstatymo pakeitimo (5)

Vasario 13 d., trečiadienį, 12.30 val. Vilniuje Seimo Peticijų komisija (Seimo Prezidento salėje, 2 a) svarstys sambūrio „Lietuva yra čia“ narių Arvydo Juozaičio ir Gintaro Songailos peticiją „Dėl Lietuvos respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimo“.

Po Peticijų komisijos posėdžio peticijos autoriai Seime prie Prezidento salės peticijos teikėjai bus pasirengę žurnalistams pristatys posėdžio rezultatus ir tolesnius savo veiksmus, atsakyti į žurnalistų klausimus.

A. Juozaitis ir G. Songaila peticiją „Dėl Lietuvos respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimo“ Seimui pateikė  pernai metų lapkričio 21 d.Peticijoje reikalaujama atšaukti pernai metų liepos 1 d. įsigaliojusią „vaikų paėmimo“ iš šeimų tvarką. Pasak kreipimosi autorių, naujoji Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo redakcija (2017-09-28, Nr. XIII-643) priimta, nepaisant ne kartą išsakytos pagrįstos kritikos, kad smurto apibrėžimas joje yra pernelyg platus, o Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai suteiktos išskirtinės teisės, kurios sudarė sąlygas įvairiems piktnaudžiavimas, kurie savo ruožtu sukėlė milžinišką visuomenės pasipiktinimą.

Arvydas Juozaitis Sambūrio „Lietuva yra čia“ sueigoje | Stasio Paškevičiaus nuotr..

Seimo Peticijų komisija ketina svarstyti šiuos peticijos autorių siūlymus:
1)  Atšaukti išplėstines  baudžiamoje  ir  administracinėje teisėje niekada netaikytas „smurto“ ir „fizinės bausmės“ apibrėžtis; atsisakyti „atvejo“ koncepcijos, kai nežinia koks vadybininkas be teismo sankcijos įsiveržęs į šeimos aplinką turi teisę spręsti ne tik tai ar iškilo realus pavojus vaikui, bet ir tai, ar tėvai esą gali sudaryti sąlygas tokiems pavojams, taip pat vienasmeniškai, pagal neaiškius kriterijus turi teisę spręsti, ar tuo pagrindu „paimti vaiką“.

2) Įstatymu saugoti vaikus ne tik nuo tėvų, bet ir nuo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir Socialinės apsaugos (toliau – Tarnyba) ir darbo ministerijos smurto, o šeimą saugoti nuo nepagrįstos „vadybininkų“ invazijos į jos privačią aplinką, apginant tiesiogiai galiojančius konstitucinius šeimos būsto ir privataus gyvenimo neliečiamybės principus.

3) Atšaukti privilegijas Tarnybai be jokios atsakomybės imtis kraštutinių priemonių – atimti vaikus arba nežinia kokiu pagrindu nustatyti šeimų perauklėjimo planus, grasinant taikyti tokias kraštutines priemones.

4) Panaikinti Tarnybai suteiktas privilegijas nuo šeimos atskirtiems vaikams neapibrėžtą laikotarpį taikyti „laikinąją globą“ ar kaip nors kitaip vilkinti vaiko grąžinimą tėvams.

5) Panaikinti Įstatyme numatytas teisminio bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka procedūras (t.y., kai yra sudaroma galimybė priimti teismo nutartis ir sprendimus net nedalyvaujant tėvams ir neišklausant vaiko).

6) Nustatyti realias pareigas Tarnybai ir kitoms institucijoms imtis skubių veiksmų, kai iš tiesų kyla pavojus vaiko gyvybei ir sveikatai.

Po peticijos įteikimo Seimui A. Juozaitis sakė: „Įstatymas Vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai suteikia teisinį imunitetą. Jai negalioja draudimas taikyti smurtą prieš vaikus, sudarant sąlygas nepagrįstai atplėšti juos iš šeimų ir mėnesių mėnesiais laikyti atskirtus nuo tėvų.

Gintaras Songaila | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Įstatymas nenumato jokios tarnybos „vadybininkų“ atsakomybės už vaiko žalojimą ir agresiją prieš šeimą. Konstitucijos 38 str. 1d. nustato, kad „Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas“, tačiau naujasis įstatymas antikonstituciniu būdu suteikė tarnybai pirmenybę prieš šeimos instituciją.  Nežinia kokiu pagrindu jis suteikė taip pat ir išimtinę privilegiją auklėti tiek mūsų vaikus, tiek ir suaugusius žmones – jų tėvus“.

Pasak peticijos autorių, įstatymas be jokio objektyvaus teisinio pagrindo kiekvieną šeimą nužemina iki socialinės rizikos bendruomenės statuso, o arbitro vaidmenį nežinia kodėl paveda pašaliniams, svetimiems žmonėms.

Jei Seimas priimtų peticijos autorių siūlymus, Tarnybai  būtų palikta tik pagrindinė funkcija – prevencinių kompleksinių pagalbos šeimai programų įgyvendinimas. Ir tik iš tiesų išimtiniais atvejais, kai kyla tikras pavojus vaikui, Tarnyba turėtų realią prievolę laikinai paimti vaiką, o po to nedelsiant jį grąžinti, pavojui praėjus. Automatiško laikinos globos reikalavimo neliktų.

A.Juozaitis, kviesdamas piliečius palaikyti Seimui pateiktą oficialią peticiją, sukūrė ir portale www.peticijos.com paskelbė taip pat ir neoficialią elektroninę peticiją kurią jau pasirašė bemaž 9000 Lietuvos piliečių.

Pasak A. Juozaičio, paskutiniu metu  Seimo priimtos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisos yra kosmetinės ir problemų nesprendžia.