Archeologiniai tyrinėjimai | I. Masiulienės nuotr.
Pagyvėjus visuomenės domėjimusi archeologinio kultūros paveldo tyrinėjimais Lietuvos archeologijos draugija sumanė parengti archeologinių žinių sklaidai skirtą archeologinių laidų rinkinį Archeomobilis.
Šiomis laidomis bus siekiama atskleisti archeologijos mokslo ypatingumą, supažindinti visuomenę su įdomiausiais Lietuvos archeologų darbais bei kultūros paveldu.
2018 m. Archeomobilis parengė 5 pažintines laidas apie 2018 m. vykdytus ar tęsiamus archeologinius tyrimus. Dalis jų – plačiai nuskambėję žiniasklaidoje – šiose laidose nagrinėjami plačiau ir išsamiau, supažindinama ir su kitais – žiniasklaidos dėmesio nesulaukusiais, tačiau ne mažiau svarbiais ir įdomiais archeologiniais tyrimais:
- Kauno senamiesčio tyrimais. Apie tai, kokiais atradimais 2018-ais metais Kaunas stebino tyrėjus ir miestiečius;
- Sukilėlių kapų tyrimais Gedimino kalne, Vilniuje. Išsami 2017-2018 archeologinių tyrimų apžvalga;
- Lukiškių aikštės Vilniuje archeologiniais tyrimais;
- Kernavės Semeniškių pilkapyno kompleksiniais tyrimais;
- Vilniaus miesto archeologinių tyrimų naujienomis.
Šios laidos bus parodytos per Lietuvos televiziją bei bus paskelbtos Lietuvos archeologijos draugijos internetinėje svetainės skiltyje: „Archeomobilis“.
Štai pirmoji laida:
Kauno senamiesčio tyrimai
Reklama
Susiję straipsniai:
- Lietuvos archeologijos draugija Piliakalnių metus apibendrino leidiniu
- Jau atnaujinta paroda „Naujausi Lietuvos archeologijos atradimai“ (nuotraukos)
- Prof. Augustino Voldemaro 135-ųjų gimimo metinių minėjimas Kaune
- Kauno apskrities bajorų draugija ir Lietuvos šaulių sąjunga minėjo 1863 m. sukilimo metines
- Kviečia paroda „Kauno žydų bendruomenė istorijos šaltiniuose“
- Apdovanoti Geriausių archeologijos paveldo išsaugojimo darbų konkurso nugalėtojai
- Marvelės tyrinėjimai: daiktų ir artefaktų kalba
- Į tarptautinę parodą Nesvyžiuje išlydėta gausi Valdovų rūmų muziejaus radinių kolekcija
- Kaune bus pristatyta knyga „Dingęs miestas. Viduramžių Kaunas archeologinių tyrimų duomenimis“
- Šventėje „Hanza Kaunas 2012“ – viduramžių dvasia
- Vėl kviečia „Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje“ (dienotvarkė)
- Muziejaus „Alka“ parodoje – pažintis su Žemaitijos priešistore
- Įvertintas Kauno piliavietės sutvarkymas
- Ko nežinome apie Lietuvos miestų istoriją?
- Atradimai Kopgalio kaime: žmonės čia gyveno daug anksčiau (video)
- Lietuvos nacionalinis muziejus tęsia M. Gimbutienės skaitymų vakarus
- Kviečia M.Gimbutienės skaitymų vakarai Lietuvos nacionaliniame muziejuje
- VDU mokslininkas atskleidė didžiausią Lietuvos kariuomenės pergalę Kauno mieste
- Ketinama atkurti akmens amžiaus gyvenvietę Samantonių kaime (nuotraukos, video)
- Lietuvos nacionaliniame muziejuje pristatomi naujausi Vilniaus Kreivosios pilies istoriniai tyrimai
- Kaune bus atidaryta paroda „100 reikšmingiausių Pirmosios Lietuvos Respublikos įvykių“
- Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia susipažinti su Velykų tradicijomis
- Kaune – tarpukario Lietuvos fotografo J. Miežlaiškio nuotraukų paroda „Vyčiai“
- Įvyko istorinio kino filmo „Pelėdų kalnas“ premjera Kaune (video)
- Kas kur kada apie Vakarų Lietuvos istorinį kostiumą (nuotraukos)
- Kaune kviečia renginiai, skirti Lietuvos valstybės atkūrimo dienai paminėti
- Minėsime Steigiamojo Seimo dieną ir Lietuvos Valstybės Konstitucijos 95-metį
- E. Jovaišos knyga „Aisčiai. Lietuvių ir Lietuvos pradžia“ jau prekyboje
- Vilniaus universitetas laukia pusantro tūkstančio archeologų
- Ką Lietuvos kariuomenės pratybose Kaune veikė KTU studentai?
Netenka abejoti, kad Lietuvos archeologijos “flagmanų” buvo ir yra – prof. MARIJA GIMBUTIENĖ! Ji ne tiktai apėmė labai didelę mūsų protėvių, įvairiais laikais ir įvairiuose vietose gyvenusią teritoriją, bet ir , chronologinę tvarka, stebėtinai tiksliai ją chronologizavo! Tai liudija ir patvirtina tas faktas, kad JOS atliktų darbų CHRONOLOGIJA, stebėtinai tiksliai sutampa su TREČIOJO ŽEMĖS AŠIES FIZINIO JUDĖJIMO CHRONOLOGIJA!
Archeologijos draugija pristatys archeologinių KASINĖJIMŲ įdomybes!? Kodėl paliekama UŽ BORTO RAŠYTINIUS ŠALTINIUS TIRIANTI ARCHEOLOGIJA?
LIETUVOS PRAEITIS (istorija) ŠALTINIUOSE bei ARCHEOLOGIJOJE!
1955 metais, Altajaus krašte, teko atidenginėti skitų kurganą. Darbus vykdė Leningrado archeologijos profesorius Sergejus Ivanovičius Rudenko. Anot profesoriaus, Altajų krašte buvo netoli 100 kurganų! Tiktai vėliau sužinojau, kad vadinamieji SKITAI – tai LIETUVIŲ PROTĖVIAI! Tad mes atidenginėjome mūsų protėvių KARALIŲ KAPĄ, kuris buvo Ongudajaus gyvenvietės pakraštyje! Beje, anot HERODOTO, iki pirmojo t.pr.m.e., vidurio, skitai gyveno Rytų Europoje. Anot to paties Herodoto, kairėje TENAJ (liet. Tenaj – aus) upės gyveno SARMATAI (nuo liet. – ar matai?). Anot kitų šaltinių, Erų sandūroje, TENAJ-aus upės dešiniajame krante jau gyveno SARMATAI! Jų DIEVAS buvo GŪDAS! Įdomu tai, kad Altajų krašte gyvenau jau minėtame ON-GUDAJ-UJE! Vietine – tiurkų kalba, – ON – reiškia dešimt, Gud – dievas! Tad pasirodo, kad 15 metų gyvenau – MŪSŲ PROTĖVIŲ DEŠIMTIES DIEVŲ miestelyje!
Prieš 10 metų lankydamasis Vilniaus Katedros požemyje, IŠEINANT IŠ JOS – ANT SIENOS – REGĖJAU KABANČIUS KERAMIKINIUS ARTEFAKTUS, kuriuos juose SVASTIKOS (SAULUVOS) ORNAMENTAI! Praėjusiais metais aš jų, ant šios sienos, jau ne mačiau! Nemačiau ir ant kitų sienų!?!? KUR DINGO ARTEFAKTAI iš VILNIAUS KATEDROS?!?!? Juk jie liudija LIETUVOS ŽILĄ SENOVĘ!!!
Kaip atrodo šie artefaktai, galite matyti mano knygoje Romualdas Zubinas “PAŽADINTA PRAEIRTIS” psl 132.
Tikriausiai su pačiu Ivašk(eviči)umi pasikonsultavo, ir tas kompetentingai patarė jas paslėpti. Nežiūrint, kad toje Sauluvoje gali būti užšifruota žinia, svarbi ne tik mūsų, bet ir visos žmonijos išlikimui, tik dar neatėjo laikas ją perskaityti. .