Vilniuje bus iškilmingai atidengtas paminklas tautos patriarchui J. Basanavičiui (1)

Paminklas J. Basanavičiui Vilniuje | Vilniaus miesto savivaldybės nuotr.

Paminklas J. Basanavičiui Vilniuje | Vilniaus miesto savivaldybės nuotr.

Lapkričio 23 d., 18 val. Vilniuje aikštėje priešais Lietuvos nacionalinę filharmoniją (Aušros Vartų g. 5) bus iškilmingai atidengtas paminklas tautos patriarchui J. Basanavičiui, jo 167-ojo gimtadienio proga.

Renginyje dalyvaus Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Prezidentas Valdas Adamkus, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, Vilniaus meras Remigijus Šimašius ir skulptūros autorius Gediminas Piekuras.

Pastačius paminklą šiai vietai bus suteiktas J. Basanavičiaus aikštės vardas.

Buvusi automobilių stovėjimo aikštelė pertvarkyta į poilsio skverą.
Aplink skulptūrą sukurta erdvė, leidžianti žmonėms iš arti apžiūrėti 2 m 70 cm aukščio dr. Jono Basanavičiaus siluetą ir gyvai judėti apie skulptūrą, kuri pastatyta ant neaukšto, vos 45 cm pjedestalo.

Paminklo autoriai – skulptoriai Gediminas Piekuras ir Algirdas Rasimavičius, architektas Gediminas Antanas Sakalis.

Ant paminklo postamento iškalta garsi J. Basanavičiaus mintis: „Kaip aušrai auštant nyksta ant žemės nakties tamsybė, o kad taip jau prašvistų Lietuvos dvasė! Toks mūsų troškavimas ir noras“. Tai žodžiai iš pirmojo „Aušros“ numerio pratarmės, parašyti 1883 m. sausį Prahoje ir išspausdinti kovą Ragainėje.

Autobiografijoje „Mano gyvenimo kronika“ J. Basanavičius yra pasakęs, kad šie žodžiai jam buvo labai svarbūs ir jaudinantys.

Vieta, kurioje stovės paminklas – ypatingos svarbos istorinė Vilniaus erdvė, priešais buvusius Miesto salės rūmus, kuriuose 1905 m. gruodžio 4-5 d. posėdžiavo Didysis Vilniaus Seimas. Būtent J. Basanavičius buvo Lietuvių suvažiavimo Vilniuje idėjos autorius, šio suvažiavimo pagrindinis organizatorius.

Didysis Vilniaus Seimas, deklaravęs politinės lietuvių tautos tęstinumą, davė pradžią moderniai Lietuvos valstybei ir šiuolaikiniam mūsų parlamentarizmui.

Paskutinis sostinėje vykusių Valstybės šimtmečio renginių ciklo akcentas labai simbolinis – J. Basanavičiaus sugrįžo į Vilnių, į valstybę. J. Basanavičiaus asmenybė buvo atgimimo centras, nuo jo telkiančios valios ir proto prasidėjo valstybės atgimimas.

Jonas Basanavičius

Jonas Basanavičius | wikipedija.org nuotr.

Jonas Basanavičius | wikipedija.org nuotr.

(1851 m. lapkričio 23 d. Ožkabaliuose, Bartninkų valsčius, Vilkaviškio apskritis – 1927 m. vasario 16 d., Vilniuje. Palaidotas Rasų kapinėse.) – lietuvių visuomenės veikėjas, pirmasis laikraščio „Aušra“ redaktorius, vienas svarbiausių nepriklausomybės siekėjų, mokslininkas, gydytojas.
J. Basanavičius gimė 1851 m. pasiturinčių ūkininkų šeimoje. 1868 m. buvo priimtas į Marijampolės keturklasę miesto mokyklą. 1873 m. pabaigęs Marijampolės gimnazijos keturias klases, atsispyrė tėvų spaudimui toliau mokytis Seinų kunigų seminarijoje ir išvyko tęsti mokslų į Maskvą.

1873 m. įstojo į Maskvos universiteto Istorijos-filosofijos fakultetą, bet jau 1874 m. rudenį, gavęs mokslo stipendiją perėjo į Medicinos fakultetą. 1879 m. birželio 11 d. baigė universitetą ir gavo teisę verstis gydytojo praktika.
Kultūrinę ir politinę veiklą pradėjo dar studijuodamas Maskvos universitete. Tyrė Lietuvos istoriją, lietuvių kultūrą, kalbą, rinko tautosaką. 1874 m. parengė lietuvišką elementorių, bet negavo leidimo spausdinti.

1904 m. prasidėjus rusų-japonų karui atsirado proga grįžti į tėvynę. 1905 m. liepos 31 d. jis Nemunu atplaukė į Kauną, o kitą dieną jau atvyko į Vilnių.

1905 m. Didįjį Vilniaus Seimą, J. Basanavičius vadovavo jo organizaciniam komitetui.
Jo pastangomis 1907 m. rugsėjo 25 d. įkurta Lietuvių mokslo draugija. Jis jai vadovavo iki 1927 m., redagavo jos tęstinį žurnalo tipo leidinį „Lietuvių tauta“. 1917 m. rugsėjo 18-22 d. Vilniuje vykusioje Lietuvos visuomenės atstovų konferencijoje, buvo išrinkta Lietuvos Taryba. 1918 m. vasario 16 d. išsipildė ilgai laukta J.Basanavičiaus svajonė – jo pirmininkaujami 20 Lietuvos Tarybos narių paskelbė Lietuvos nepriklausomybę. J. Basanavičius pirmasis pasirašė Nepriklausomybės aktą.

1927 m. vasario 16 d., kai visa Lietuva džiaugsmingai šventė devintąją Lietuvos nepriklausomybės sukaktį, 18 val. 50 min. dr. J. Basanavičius mirė. Lietuvoje buvo paskelbtas 5 dienų gedulas. Laidotuvės vyko vasario 21 d. J. Basanavičius palaidotas Rasų kapinėse.

Kategorijos: Istorija, Kultūra, Kultūros politika, Laiko vinys, Lietuvoje, Menas, Naujienos, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė, Žmonės | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *