Pirmadienis, 5 birželio, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Ukrainiečių tautos žadintojas

Rūta Klišytė, www.valstietis.lt
2014-03-25 10:04:18
0
Ukrainiečių tautos žadintojas
Ukrainietis Tarasas Ševčenka (1814-1861)
Ukrainietis Tarasas Ševčenka (1814-1861)

Kovą sukanka 200 metų nuo Ukrainos laisvės šauklio Taraso Ševčenkos (1814-1861) gimimo. Ši sukaktis minima visame pasaulyje. 2014-uosius UNESCO paskelbė ne tik lietuvių Kristijono Donelaičio, bet ir ukrainiečio T.Ševčenkos metais. Lemtingas sutapimas: kažkodėl būtent 2014-ieji Ukrainai tapo žūtbūtinės kovos už nepriklausomybę ir tautos susitelkimo metais.

Aktualus ir šiandien

Žmonijos istorija pakiša mintį, kurią patvirtina ir tautų psichologijos tyrinėtojai: tokie sutapimai nereti ir net dėsningi. Tautos dvasia – tarsi požeminė upė, turinti savų nematomų vingių, ir tautai svarbios datos tarsi akumuliuoja jos vandenų prasiveržimą. Ukrainiečiams T.Ševčenka gal net svarbesnis nei mums Donelaitis ar Basanavičius, tai – ir genialus poetas bei dailininkas, ir bebaimis tautos žadintojas viename asmenyje.

Anot ukrainiečių poetės Nadijos Neporožnajos, sunku būtų pasaulyje rasti kitą tokį intelektualą, kurio portretas, apjuostas raudonai siuvinėtu rankšluosčiu, tarsi ikona kabotų kiekvieno ukrainiečio seklyčioje ar svetainėje, o jo eilių rinktinė būtų skaitoma šeimoje tarsi Biblija. Anot N.Neporožnajos, nors T.Ševčenka yra tikras liaudies poetas, o jo eilės painiojamos su liaudies dainomis, jo kūryba anaiptol nėra naiviai liaudiška: ir šiandien ji aktuali. Pridurčiau – kaip niekad.

Taip, T.Ševčenka gimė baudžiauninku, jis buvo trečias vaikas vargingoje šeimoje, nors jo tėvai save kildino iš kazokų, kovojusių už Ukrainos laisvę XVII–XVIII a. ir todėl praradusių asmeninę laisvę. Pasaulį Tarasas išvydo 1814 m. kovo 9 d. tuometės Kijevo gubernijos Zvenigorodo valsčiaus Moryncio kaime. Jau vienuolikmetis jis liko našlaitis. Patarnaudamas bažnyčioje ir ganydamas galvijus, vaikinas susidomėjo daile ir rašymu, o keturiolikos pradėjo tarnybą pas jauną poną Pavelą Engelgardtų dvare ir lydėdavo jį kelionėse. Su savo ponu Tarasas lankėsi ir Vilniuje.

Buvęs baudžiauninkas tapo akademiku

Nuimkit Ševčenkai kepurę. Pasiūta ji iš kailio prasto. 
 Raskite jame akademiką. Dvasios riterį stenkitės rasti. 
 Ir dar darbo katorgininką. Prisiminkite, po velnių: 
 Mirė jisai, sulaukęs vos keturiasdešimt septynių.

T.Ševčenka. Kateryna Olia. 1842m. | commons.wikimedia.org nuotr.
T.Ševčenka. Kateryna Olia. 1842m. | commons.wikimedia.org nuotr.

Tai ukrainiečių poeto I.Dračo eilės, išverstos G.Patacko. Taip T.Ševčenka buvo baudžiauninkas, akademikas ir katorgininkas. O iš baudžiavos jį išpirko garsus ir tuomet Sankt Peterburge labai madingas rusų dailininkas, dailės profesorius Karlas Briulovas, pastebėjęs jaunojo ukrainiečio baudžiauninko, dirbusio jo studijoje, talentą. Atgavęs laisvę, šis su K.Briulovo parama galėjo studijuoti Menų akademijoje ir jau po metų pelnė sidabro medalį, po kelerių metų – dar vieną už tapybos darbą „Elgeta berniukas šeria šunį“.

Peterburge T.Ševčenka brendo ir kaip poetas, 1841 m. išspausdino pirmąjį eilių rinkinį „Kobzarius“. 1845 m. baigęs akademiją sidabro medaliu ir siunčiamas tęsti studijų užsienyje, T.Ševčenka Italiją iškeitė į gimtinę, į tarnybą Kijeve. Jis daug keliavo po Ukrainą, fiksavo įspūdžius ir paliko visą pluoštą piešinių, paveikslų ir ofortų. Kartu su istoriku N.Kostomarovu prisijungė prie politinės draugijos, kovojusios už Rusijos imperijos liberalizavimą bei jos tapimą slavų tautų federacija. Už šią veiklą akademikas T.Ševčenka 1847 m. buvo suimtas ir ištremtas į karinį dalinį Orske, prie Uralo kalnų, su paties Nikolajaus I prierašu jo byloje: „Be teisės rašyti ar tapyti“.

Vis dėlto vežlus ukrainietis gebėjo apeiti šį draudimą. Tačiau ir 1857 m. tremčiai pasibaigus Sankt Peterburgas ir Ukraina jam liko užginti: tik po dvejų metų jis gavo leidimą apsigyventi gimtinėje, kaimo vietovėje. Ir čia poetą persekiojo caro valdžia. Galop ilgametė tremtis pakirto jo sveikatą: T.Ševčenka mirė vos 47-erių 1961 m. kovo 10 d. Sankt Peterburge.

Apsilankymas Vilniuje

Vilnius įkrito jaunajam Tarasui į širdį ir tikrąja to žodžio prasme: anot jo biografų, čia jis pirmąkart įsimylėjo (jo širdies dama tapo jauna siuvėja Jadvyga Gusikovska). Šiam miestui skirta jo baladė apie tragišką meilę „Garsingam Vilniuje“, kurią poetas parašė tremtyje. (Spėjama, kad siužeto pagrindu tapo tikras atsitikimas Vilniuje apie 1832 m., kai caro valdininkai čia uždarė universitetą.) Bet ar baudžiauninko meilė laisvai vilnietei galėjo būti kitokia?

Vilniuje jaunasis Tarasas pradėjo ir menininko kelią, o tapybos mokėsi pas Vilniaus universiteto profesorių Joną Rustemą. Gyveno su savo ponu P.Engelgardtu Senamiestyje, Pilies g. 10 ir Didžiojoje g. 23, lankėsi netoliese buvusiame J.Zavadskio knygyne. Jaunuolį nepaprastai įkvėpė 1831 m. Lietuvos sukilėlių idėjos bei drąsa. Beje, pirmieji T.Ševčenkos kūrinių vertimai pasirodė būtent Vilniuje, išleisti V.Sirokomlės.

Ukrainos laisvės šauklio atminimas Vilniuje įamžintas ne vienoje vietoje. Dar sovietmečiu Naujamiestyje atsirado T.Ševčenkos gatvė, yra kelios memorialinės lentos, o 150-ųjų mirties metinių proga Lietuvos ukrainiečių iniciatyva pastatytas paminklas Senamiestyje. Paminklai T. Ševčenkai stovi Paryžiuje, Prahoje, Varšuvoje, Maskvoje, Sankt Peterburge, Kandos Toronto ir Vinipego meistuose, netgi Vašingtone, kur ant postamento iškalti poeto žodžiai: „Ar sulauksime naujos ir teisingos Vašingtono tvarkos? Kada nors sulauksime!“

Turint galvoje tragiškus įvykius Ukrainoje ir gan netvirtą JAV prezidento poziciją, ar tai – ne aiškiaregiška? Gerai būtų Barakui Obamai aplankyti šį paminklą ir įsiskaityti į tą mįslingą užrašą.

 Garsingam Vilniuje įvyko 
 Ne per seniai baisių dalykų. 
 Tada dar veikė… Žodis tas 
 Eilutėn nesutilps, ko gero… 
 Kad kiltų krašto sveikata, 
 Ligoninę ten atidaro. 
 O bakalaurus, studentus 
 Išvaiko: pas Aušros vartus 
 Neva kepurių nenuvožia. (…)

T.Baladės „Vilniuje, garsiame mieste“, kurią išvertė V.P.Bložė, pradžia.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Automaidanas Vilniuje vainikuotas Užupio respublikos konstitucijos ukrainiečių kalba paskelbimu (nuotraukos, video)
  2. V. Bagdonavičius. Dvi giesmės – du tautos himnai
  3. Dėl tautos ir valstybės atsisakymo
  4. K.Masiulis prašo nestatyti Lukiškių aikštėje paminklo „Tautos dvasia“
  5. V.Janukovyčius atsiprašė tautos, bet dabartinės valdžios nepripažįsta ir save laiko tikruoju Ukrainos prezidentu (video)
  6. E. Merkytė. Keturi sūnūs išėjo į mišką…
  7. L.V.Medelis. Mykolas Riomeris Lietuvis (I)
  8. L.V.Medelis. Mykolas Riomeris Lietuvis (II)
  9. Vytautas V. Landsbergis: Yra pasakojimų ir apie gražią Lietuvą
  10. J. Panka. Kam priklauso Lietuva? Tautai ar landsbergiams?
  11. J.Basanavičiaus 160-oms gimimo metinėms – gimnazistų foto paroda Seime
  12. V. V. Landsbergis 90-mečio sulaukusį Meką siūlo pristatyti Nobelio premijai
  13. 2013 metais minime Bernardo Brazdžionio 106-ąsias gimimo metines
  14. A.P.Virbickaitė. Paminklas feminizmui ir Boleslovas Balzukevičius
  15. Nepralenkiami poeto nykščiai

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Ukraina nugalės | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Ukrainai būtina pasiūlyti narystę NATO jau dabar

2023 06 04
Erika Drungytė Sąjūdžio 35-mečio konferencijoje LMA 2023-06-03 | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

E. Drungytė. Sąjūdžio žmonės: galimybių brėžiniai, realybės skivytai

2023 06 04
Ukrainos gynėjai | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Ukraina stato ženklus, nurodančius kryptis į okupantų pozicijas

2023 06 04
Laisvės kelias | Vytautės Ribokaitės nuotr.

Naujas dviračių maršrutas kviečia pažinti pasaulį

2023 06 03
Vydūnas 1948 m. | Mažosios Lietuvos enciklopedijos archyvo nuotr.

Vydūnas. Kam kalbame, kam rašome

2023 06 03
Ukraina apsigins | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Europa Vengrijai parodė duris

2023 06 02
Marius Kundrotas | Respublika.lt, I. Sidarevičiaus nuotr.

M. Kundrotas. Ideologinis radikalizmas – kelias į šizofreniją

2023 06 02
Kelio darbai, kelio ženklas | sumin.lt

Pavojai, pasitaikantys tvarkomuose keliuose

2023 06 01
Ruslanui Stefančukui įteiktas Seimo apdovanojimas | lrs.lt nuotr.

R. Stefančukui įteiktas Seimo apdovanojimas

2023 06 01
„Maskvos šturmas“ | Alkas.lt koliažas paga pixabay.com

Ruošiamasi „Maskvos šturmui“

2023 06 01
Rodyti daugiau

Naujienos

Vaikas su akiniais | pixabay.org nuotr.
Gamta ir žmogus

Kaip pagerinti savo prastą regėjimą?

2023 06 05
Dirbantys su archeologinio paveldo tyrimais, išsaugojimu ir populiarinimu pristato savo veiklą | S. Samsonas, LN nuotr.
Lietuvoje

Artėja Europos archeologijos dienos Lietuvoje 

2023 06 05
Ukraina nugalės | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Ukrainai būtina pasiūlyti narystę NATO jau dabar

2023 06 04
Dviračių takas Olandijoje | „Novaturo“ nuotr.
Gamta ir žmogus

Kelionės dviračiais: 5 draugiškiausios šalys

2023 06 04
Šuo, labradoras | pixabay.com nuotr.
Gamta ir žmogus

Kad kelionė su gyvūnu nekeltų iššūkių

2023 06 04
Sąjūdžio 35-mečio minėjimo konferencija LMA 2023-06-03 | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Pilietinė visuomenė

Minimos Sąjūdžio 35-osios metinės

2023 06 04
Polilsis gamtoje | pixabay.com, Mostafa Meraji nuotr.
Gamta ir žmogus

Gamtoje poilsiaukite be rūpesčių

2023 06 04
Oro uostas | sam.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Penki patarimai, kai jūsų skrydis atšauktas

2023 06 04

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • ir vėl cenzūra apie M. Kundrotas. Viešpatavimas gamtai: žmogaus užduotis
  • Pajūrietis apie M. Kundrotas. Viešpatavimas gamtai: žmogaus užduotis
  • >Rimgaudui apie E. Drungytė. Sąjūdžio žmonės: galimybių brėžiniai, realybės skivytai
  • Rimgaudas apie E. Drungytė. Sąjūdžio žmonės: galimybių brėžiniai, realybės skivytai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kaip pagerinti savo prastą regėjimą?
  • S. Birgelis. Dabar ir prieš daugelį metų Aradnykuose (IV)
  • M. Kundrotas. Viešpatavimas gamtai: žmogaus užduotis
  • Artėja Europos archeologijos dienos Lietuvoje 
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Ukrainai būtina pasiūlyti narystę NATO jau dabar

by Jonas Vaiškūnas
2023 06 04
0
Ukraina nugalės | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Lenkijos ministras pirmininkas Mateušas Moravieckis kalbėdamas apie Ukrainos saugumą pabrėžė, kad Lenkija pasisako už tai, kad Ukraina gana greitai įstotų...

Skaityti toliau

E. Drungytė. Sąjūdžio žmonės: galimybių brėžiniai, realybės skivytai

by daiva
2023 06 04
14
Erika Drungytė Sąjūdžio 35-mečio konferencijoje LMA 2023-06-03 | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Kalba, pasakyta 2023 06 03 Mokslų akademijos salėje mokslinėje konferencijoje Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio 35-mečiui paminėti „Sąjūdžio istorija ir patirtis“.

Skaityti toliau

Ukraina stato ženklus, nurodančius kryptis į okupantų pozicijas

by Jonas Vaiškūnas
2023 06 04
5
Ukrainos gynėjai | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

JAV valstybės sekretorius Entonis Blinkenas (Antony Blinken) pareiškė, kad Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės neturėtų remti paliaubų ar taikos derybų...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • ir vėl cenzūra apie M. Kundrotas. Viešpatavimas gamtai: žmogaus užduotis
  • Pajūrietis apie M. Kundrotas. Viešpatavimas gamtai: žmogaus užduotis
  • >Rimgaudui apie E. Drungytė. Sąjūdžio žmonės: galimybių brėžiniai, realybės skivytai
  • Rimgaudas apie E. Drungytė. Sąjūdžio žmonės: galimybių brėžiniai, realybės skivytai
  • Juolab pažink, kad apie Pažink Žiemgalą dviračiu
Kitas straipsnis
2013-ųjų Tolerancijos žmogumi paskelbtas Andrius Mamontovas

2013-ųjų Tolerancijos žmogumi paskelbtas Andrius Mamontovas

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Rašto darbai | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai | KlipShop | Kokybiškos tvoros | https://jarisink.com | Valgomojo stalai | Pirčių pasaulis

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai