Suaugęs darbingo amžiaus žmogus per parą turėtų miegoti maždaug 7–9 valandas, tačiau nemažai žmonių dėl juos kankinančių miego sutrikimų miega trumpiau ar ilgiau nei reikėtų. Vilniaus „Kardiolitos“ klinikų Neurologijos centro gydytojos neurologės Dalios Matačiūnienės teigimu, miego sutrikimai gali sukelti ar signalizuoti apie rimtas sveikatos problemas. Ir nors dėl nemigos žmonės kreipiasi dažnai, per ilgą miegojimą ir nuolatinį mieguistumą yra vis dar linkę ignoruoti.
Nemiga moteris kankina dažniau
Neurologės D. Matačiūnienės teigimu, nemiga – itin varginantis miego sutrikimas, kurio priežastimi tampa įvairūs psichologiniai, fiziniai ir išoriniai veiksniai. Ūmias nemigas, kurios tęsiasi trumpiau nei 3 mėnesius, dažniausiai sukelia aiškiai atpažįstamos priežastys: stresas, ūmūs sveikatos sutrikimai, laiko juostos pakeitimas ar triukšmas. Trumpalaikę nemigą rudens metu dėl laiko persukimo gali patirti ir vadinamieji „vyturiai“, kurie mėgsta keltis anksčiau, tačiau žmogaus organizmas prie laiko pokyčių linkęs prisitaikyti gana greitai.
„Sunkiau atpažinti lėtines nemigas nulemiančius faktorius, tačiau nustatyta, jog jie dažniausiai būna psichologiniai. Nemiga pasireiškia pablogėjusia savijauta dienos metu, sumažėjusiu darbingumu, sutrikusia dėmesio koncentracija bei nuovargiu. Ilgainiui tai gali sukelti ir nerimo simptomus, kuomet žmogui neramu, ar kitą naktį galės išsimiegoti; dėl nemigos gali išsivystyti ir depresija. Nemiga taip pat gali sutrikdyti medžiagų apykaitą, padidinti nutukimo ir širdies kraujagyslių ligų riziką. Tarp vyresnio amžiaus žmonių nemigos atvejų daugėja, ir moterys su ja susiduria dažniau – šis skirtumas didžiausias menopauzės metu, kai moterys nuo nemigos kenčia net 50 procentų dažniau nei tokio paties amžiaus vyrai “, – teigia miego sutrikimų specialistė.
Per ilgas miegojimas gali būti pavojingesnis už nemigą
Anot D. Matačiūnienės, svarbu įsiklausyti į mūsų organizmą – jis geriausiai parodo mūsų miego poreikius. Negalint vieną ar kelias dienas pakankamai pamiegoti, svarbu miegą kompensuoti kitą naktį ir taip grįžti į miego režimą, tačiau nereikėtų per ilgai leisti laiko lovoje.
„Jeigu nuolatos norisi miegoti ilgiau nei 9–10 valandų, tai gali būti kitų lėtinių ligų (kvėpavimo, širdies ar nervų) požymis. Yra įrodyta, kad per ilgas miegojimas netgi susijęs su didesniu mirtingumu negu per trumpas miegojimas. Tokiu atveju geriausia kreiptis konsultacijos į gydytojus neurologus – miego sutrikimų specialistus, kurie prireikus paskirs miego tyrimą. Toks tyrimas parodo, kas vyksta miego metu ir kodėl žmogus nesijaučia pailsėjęs“, – atskleidžia neurologė.
Kokie yra sveiko miego įpročiai?
Specialistės teigimu, išsiugdyti sveikus miego įpročius nėra sudėtinga – svarbu aktyviai leisti laiką dienos metu, gauti kuo daugiau saulės šviesos bei valandą iki miego palikti atsipalaidavimo ritualui – paskaityti ar pabendrauti su artimaisiais.
„Taip pat svarbu žinoti, ko prieš miegą nereikėtų daryti – svarbu vengti alkoholio, nikotino ir kofeino. Taip pat nepatariama likus 2 valandoms iki miego aktyviai sportuoti ar persivalgyti. Miegoti reikia tamsiame ir vėsiame kambaryje – geriausia, jog jis būtų naudojamas tik miegojimui“, – vardija D. Matačiūnienė.
Pokaičio miegas yra fiziologiškai būtinas iki tol, kol pasiekiame mokyklinį amžių ar jaučiant poreikį pensinio amžiaus žmonėms, tačiau darbingo amžiaus žmonėms, pakankamai miegantiems nakties metu, pokaičio miego dienos metu neturėtų norėtis.
„Jeigu tikrai trūksta miego ir žmogus paprastai miega gerai, pogulio numigti galima, tačiau patariama tai daryti ne daugiau nei pusę valandos ir ne vėliau nei 15 val. popiet“, – pataria neurologė.
