R. Čepaitienė. Atiduok Tėvynei, ką privalai (34)

Rasa Čepaitienė | asmeninė nuotr.

Rasa Čepaitienė | Asmeninė nuotr.

– Jums užrišti juodą kaspinėlį? – teiraujasi gėlininkė, pamačiusi, kad išsirinkau dvi baltas rožes. Vėliau pasitikslina, – Ar einat į partizano laidotuves? Šiandien visą dieną kažkodėl daugiausia perka baltas gėles. Tai dėl jo?

Krūtinėje sušyla. Iš ryto TV reportaže matyta tuštoka universitetinė šv. Jonų bažnyčia kėlė nerimą, ar bus pakankamai susirinkusiųjų. Bet prieš vakarines mišias ji jau pilna, o sparčiai gausėjanti eilė nusidriekia per visą VU Didįjį kiemą. Žmonės po darbų renkasi pagerbti Tautos Didvyrį. Rimtis, susikaupimas, tyla. Veidai, veidai…, vienas kitas pažįstamas.

Žilagalviai seneliai, šeimos, studentai. Netgi vietoj paprastai nenustygstantys vaikai nesudrausti vengia triukšmauti.

Tai kažką primena… Pala, pala… Sąjūdžio susirinkimus? Taip. Tas pats vienybės ir susitelkimo jausmas. Bendras širdžių pakylėjimas. Aukštyn, virš kasdienybės pilkumos, banalių rūpesčių, tuščių šnekų. „O juk jis, JIE, irgi buvo sąjūdininkai“ – šmėkšteli mintis. Tiksliau, tas Sąjūdis, kurį atsimename, kurio trisdešimtmetį šiemet paminėjome, buvo tik atgimimas ir taiki tąsa būtent jų žymiai sunkesnėmis aplinkybėmis pradėtos Laisvės kovos.

Nūdieniuose socialiniuose-humanitariniuose moksluose įsivyravęs konstruktyvizmas „tautos didvyrius“ desakralizuoja, atsisako pripažinti istorine tikrove, laiko vien politinių ideologijų kuriamu ir palaikomu socialiniu konstruktu, kurį, vos tik pasitaikius tinkamai progai, galima nesunkiai dekonstruoti, taigi ir atmesti. Juk jie buvo tik žmonės, su savo trūkumais, ydomis, kvailybe, silpnumu, ar ne? Žinoma, tai tiesa. Bet ar tik? Kitaip nebūtų šitiek baltų gėlių prie karsto. Nebūtų visų tų, atėjusių jo pagerbti niekieno neparagintų ir neįkalbinėtų.

Kas juos visus čia atvedė?

Ne tik ši graži asmenybė ir jos baisus likimas, kas natūraliai kelia užuojautą, gailestį, pagarbą, bet ir siaubą, pagalvojus apie sistemą ir jėgas, su kuriomis jis, kaip ir jo kovos draugai, išdrįso susikauti (ar beišdrįstume, jei vėl prireiktų?). Bet ir mintis apie tai, kad skaudūs asmeniniai pralaimėjimai gali tapti pergale tik žvelgiant iš ilgesnės, Istorijos, perspektyvos. O jei tą optiką dar pareguliuotume, nutolintume, iki pat Amžinybės? Bet tai jau ne žmogiškuoju saiku matuojama… nors nujausti galime.

Kita vertus, ši iškilminga ir šviesiai graudi proga susiburti kaip Tautai mus, gyvenančius „teisių paradigmoje“ kaktomūša suveda su tais, kurie pirmiausia žinojo ir rinkosi pareigą – „Atiduok Tėvynei, ką privalai“. Nepaisant, atrodytų, sveiko proto, pragmatikos, bazinių savisaugos instinktų.

Šiandien dažnai pamirštame, kad Laisvė galima tik kartu su Pareiga, Garbe ir Orumu, kitaip tai nebebus Laisvė, o tik savivalė, momentinių įnorių tenkinimas ar plaukimas pasroviui.

Dar Vanago gyvenimas ir žūtis mums primena klausimą, kuris taip dažnai šiandien užgožiamas tuščių politikų plepalų ir bendro informacinio triukšmo, bet kiekvienai kartai išlieka neapeinamai aktualus: kas yra valstybė? MANO valstybė? Ir tauta, bendruomenė, su kuria norėčiau tapatintis? Kas esu aš kaip tos valstybės ir tautos narys? Ką darau/turėčiau dėl jų padaryti ten, kur esu ir tomis aplinkybėmis, kuriose esu?

Pažvelgus į Lietuvos istoriją Vanago optikoje turime pirmiausia sau atsakyti: ar tikrai vienas žmogus, mažytė tauta, nieko negali priešpastatyti didžiųjų imperijų plėtros apetitams, jų geopolitikai ir ekonominiams interesams, jų valdovų išpuikėliškoms ir kraugeriškoms ambicijoms? O net gyvendami savoje valstybėje, ar tikrai darome viską ką galime ir sugebame, kad jai būtų geriau, juk kitaip nebūtų dabarties sisteminės krizės?

Tai ne tik konkreti moralinė pergalė ir susigrąžinta atmintis. Ne tik kapas, prie kurio pagaliau galės nulinkti balta Dukters galva. Kurį galėsime aplankyti. Tai kažkas žymiai daugiau ir viltingiau.

Išties XX amžiaus totalitarinių režimų mėsmalė tautoje paliko įspraustą gilų plyšį tarp tų, kurie priešinosi, kurie nukentėjo ir tų, kurie prisitaikė, susitaikė, išmoko išgyventi, patylėti, kai reikia. Prisitaiko ir susitaiko ir šiandien. Jų, atrodo, yra daugiau. Visada buvo. Bet ne jie rašo Istoriją. Ir ne apie juos ji rašoma.

Kategorijos: Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos, Laiko vinys, Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Pilietinė visuomenė, Skaitiniai, Visi įrašai, Visuomenė, Žmonės | Žymos: , , , , , , , , , , , , , .

34 komentarai

  1. Arne:

    Pagarba partizanams. „…kas yra valstybė? MANO valstybė? Ir tauta, bendruomenė, su kuria norėčiau tapatintis? Kas esu aš kaip tos valstybės ir tautos narys? Ką darau/turėčiau dėl jų padaryti ten, kur esu ir tomis aplinkybėmis, kuriose esu?“

  2. Antanas:

    Šlovė Lietuvos partizanams, kovotojams už Lietuvos laisvę! Ir tebūnie prakeikti sovietiniai išgamos bei jų kolaborantai!

    • Prašalietis:

      Tur būt dar didesnės šlovės šiandiena nusipelino buvę profesionalūs “tautiniai”komunistai ir užsislapstinę 75 metams KGB-istai, kurie tautai suorganizavo šį Ramanausko-Vanago laidojimo renginį. Šio renginio organizatoriai ne vieną dešimtmetį stovėjo pirmose gretose su šūkiais “Šlovė komunistų partijai ir didvyriams komunistams padėjusiems galvas kovoje su fašistais ir jų pakalikais”, minint sukaktis buvusių didvyrių, tuo metu laikytais kovotojais už Lietuvos laisvę ir taiką visame pasaulyje, kaip Čeponis,Aleksonis, Borisa,Marytė Melnikaitė ir kt. Tie patys šiandieniai “tautiniai veikėjai yra ne buvę išgamos ir ne kolaborantai”ir šiandiena, tą puikiai demonstruoja Grybauskaitė,ji sėkmingai stovi pirmose gretose garbinant jau kitus didvyrius, kuriuos anksčiau kelis dešimtmečius šių”tautinių veikėjų” garbinti didvyriai, šiandiena garbinamus didvyrius, sėkmingai medžiojo miškuose. Anksčiau ne vieną dešimtmetį su komunistiniais vadais ir neužsislapstinusiais KGB-istais eiliniai žmonės šaukė Šlovė, šlovė… Valio….Tą patį eiliniai žmonės šaukia ir šiandien su šiandieniniais tais pačiais persikrikštinusiais komunistiniais vadais ir užsislapstinusiais”tautiniais”KGB-istais…,nes nieko naujo ar ko nors kito per 29 metus jie”neišmoko”

      • Antanas:

        Gal parašytum visa tai D.Grybauskaitei? Ne? Baisu? Taigi.

        • Prašalietis:

          Antanai, kaip rodo istorija “tikri tautos patriotai” visuomet yra su savo”tautiniais” vadais. “Tautiniai”vadai savo laiku šaukė Šlovė minint sukaktis žuvusių didvyrių kaip Marytė Melnikaitė ir t.t., tų laikų”tikri tautiniai patriotai”pirmose gretose neatsilikdami nuo “tautinių”vadų šaukė Šlovė tap pat. Šiandiena viskas išliko tas pat kas ir buvo,išskyrus valstybinio turtas buvo perimtas pats žinai kieno, todėl kaip ir tu aš šiandiena su visais šiandieninais “tautiniais patriotais drasiai” šaukiu Šlovė už tai, už ką ir Grybauskaitei yra Šlovė….

          • Antanas:

            Negudrauk, o atsakyk į klausimą! D.Grybauskaitei visa tai parašyti “slabò”?! Tai ir neputok čia, drąsuoli!!!

            • Prašalietis:

              Antanai, Vaišvila teiravosi apie Grybauskaitę Rusijos ambasados. Gavo atsakymą,kad Grybauskaitė yra Rusijos valstybės paslaptis,todėl jokių duomenų apie jos komunistinę veiklą suteikti negali…Man beliko kartu su tavim drasiai sušukti”Šlovė Lietuvos partizanams, kovotojams už Lietuvos laisvę! Ir tebūnie prakeikti sovietiniai išgamos bei jų kolaborantai! Nuo savęs pridėsiu-tebūnie prakeikti visi buvę ir esami komunistiniai sovietiniai išgamos ir KGB-istai. Na kaip dabar jau “netinkamai nesuputojau”?Parašiau taip pat kaip ir tu…

              • Antanas:

                Matyt, blogai supranti lietuviškai… Vertimą darai per “Guglą”? Kuo čia dėtas Vaišvila?! Jis, beje, pats sovietmečiu dirbo Dubnoje, o į ten tada patekti ir dar lietuviui… Čia gaunasi kaip tame posakyje: “Juokiasi puodas, kad katilas juodas”. Aš pačiam pasiūliau užduoti visus klausimus ne “Alko” skaitytojams, o tiesiogiai D.Grybauskaitei, o tu gudrauji ir dar dangstaisi Vaišvila. Kažkaip nesolidu…

                • Prašalietis:

                  Aš klausimų nei Grybauskaitei, nei Lansbergiui, nei Linkevičiui neturiu nes apie juos girdėjau ir žinau kiek man reikia,kai vieni kitų “ryškino” dar gorbačiovinio perestroikinio sąjųdžio laikais kovose dėl vietos prie valdžios lovio. Kas nori”tas žino”,kad Grybauskaitė yra profesionali komunistė, baigusi aukščiausius partinius mokslus Leningrade,kad buvo aukšta Vilniaus partinės mokyklos vadovė ir mokslininkė ruošusi komunistinius kadrus Lietuvai,kaip Burokevičiaus bendražygė iki paskutinės minutės, ir kaip ji,pajautusi Burokevičiaus krachą, paskutiniu momentu persimetė prie Brazausko komunistų chebros ir įsiprašė viceministre pas brazauskinį užsienio reikalų ministrą ilgametį komunistą berods pavarde Valionis,kaip Brazauskas ją pasiuntė į ES pabūti komisare nuo Lietuvos, kaip ji komunistiniam patronui numirus persimetė į KGB-istinių sąjūdiečių chebrą ir tapo prezidente ir t.t., kaip ir V.Lansbergis nuo mokyklos suolo pagal suolo draugą Sakalą”nebuvo pasyvus komjaunuolis” ir geru savo darbu partijai ir vyriausybei, gamyboje dirbęs tautietis net svajoti nedrįso, užsitarnavo net dėstyti mokslinį komunizmą konservatorijoje ir t.t. Kaip ir Studentas,Šatrijos Ragana ir daug daug kitų šiandieninių”patriotų ir patriotų vadų”,kurie kartas nuo karto paryškina vieni kitus….

                  • Antanas:

                    Tai ko nori iš “Alko” ir jo skaitytojų?! Keistuolis… 🤭

                    • Prašalietis:

                      Reiktų Alką skaitantiems Antanams dėti mažiau komjaunuoliško įkarščio varant savo komentaruose primityvią”tautinę”komunistinę- patriotinę trydą su “Šlovė”…”Tebūnie prakeikti”…ir t.t. Po 28 nepriklausomybės metų pseudo tautiniams antanams būtų laikas jau išaugti iš “tautinių”komjaunuolių marškinių….

      • jo:

        Pašalieti, atrodai labai nepatenkintas, kad toks renginys buvo suorganizuotas ir įvyko… Todėl čia spjaudaisi, norėtum, kad partizanų vado palaidojimas ir pagerbimas nebūtų įvykęs.

        • Prašalietis:

          Bičiuli Jo, Prašalietis labai patenkintas visais renginiais,kurie yra organizuojami liaudžiai. Ir kad šiandieninės valdžios jų prigalvotų ir organizuotų kuo daugiau. Tik tuomet kiekvienas net ir menkiausias kaimo žmogelis pasijaučia didžiu žmogumi, gyvenančiu didžiulėje ir galingoje karžygių šalyje….kuri yra pajėgi nesunkiai apginti JAV ir vakarų europos šalių demokratijas nuo vis agresyvėjančios, nuo 2014 metų einančios ir niekaip neateinančios Putino Rusijos.

          • Antanas:

            “Liaudžiai”… Labai girdėtas sovietmečio išsireiškimas… Išsišifravai drauge “Prašalieti”, kaip tie Rusijos GRU “turistai” Anglijoje! Keliauk tu į tą savo Putinistaną ir negadink čia oro.

            • Prašalietis:

              Antanuk, labai buvo girdimi ir dažni šūkiai kaip tavo šiandienos”patriotinis ne Putinistano tautinis”šūkis su Šlovė… ir Tebūna prakeikti…

                • Prašalietis:

                  Antanui matomai užsiblokavo”persiformavę į tautinius” smegenys. Priminsiu, tavo pavarytas:”Šlovė Lietuvos partizanams, kovotojams už Lietuvos laisvę! Ir tebūnie prakeikti sovietiniai išgamos bei jų kolaborantai!” Vyresniems žmonėms tavo šūkis niekuo nesiskiria nuo buvusių ant kiekvieno kampo: Šlovė(Slava) komunistų partijai ir vyriausybei…Šlovė didvyriams kritusiems kovose su fašistais ir jų pakalikais…Šlovė darbo žmogui-komunizmo statytojui.. ir t.t. ir t.t.kaip ir “tebūnie prakeikti” kapitalistai engiantys darbo žmogų…tebūnie prakaitas JAV imperializmas nešantis vergovę darbo žmonėms ir t.t. Tau Antanuk, kad atrodytu daugiau “provakarietiškas”reikėtų paskaityti rimtų vakarų mąstytojų knygų, tuome pavyktų originaliau ir provakarietiškiau “sumąstyti” savo kol kas tarybinių laikų stiliaus”patriotinius šūkius”.Vyresni komunistinio ideologinio fronto darbuotojai buvo žymiai aukštesnio lygio. Pasimokink kai dirbo Lietuvos komunistų partijos centro komiteto agitacijos ir propogandos skyriaus vedėjas Č.Juršėnas, jokio tarybinio prakolo nedaleido, čia tai buvo klasė.Taip kad klausimai Grybauskaitei,V.Lansbergiui ir kitiems buvusiems gali kilti tik jauniems mažai ką suprantantiems ir tik lansberginį durnių laivą mačiusiems tautiečiams…..

  3. T0mas J.:

    Ramanauskas Vanagas sugautas pagal N.Dušanskio sudarytą planą. Tardė Vanagą taip pat Dušanskis. Skaitykite straipsnį: „Adolfo Ramanausko-Vanago sekimo ir arešto detalės“
    Už Vanago suėmimą Dušanskis gavo KGB pulkininko laipsnį, o 1990 m. pasislėpė Izraelyje.
    Generalinės prokuratūros (GP) Specialiųjų tyrimų skyriuje 1996 metais iškelta baudžiamoji byla dėl N.Dušanskio nusikalstamos veiklos vykdant Lietuvos gyventojų genocidą sovietinės okupacijos metais. Lietuva 2001 m. kreipėsi į Izraelį prašydama išduoti 82 m. amžiaus N.Dušanskį.
    Izraelis atsisakė. Skaitykite straipsnį: „Lietuva vėl prašo Izraelio išduoti kaltinamąjį sovietinio genocido vykdymu“, 2001 m.
    “Apgailestauju, kad tokia oficiali Izraelio pozicija dėl asmens, kuriam Lietuvoje pateikti kaltinimai genocidu, o teismas yra išdavęs suėmimo orderį”, – BNS sakė Lietuvos GP Specialiųjų tyrimų skyriaus vyriausiasis prokuroras Rimvydas Valentukevičius. Apie tai – straipsnyje: „Izraelio argumentai Nachmano Dušanskio byloje – absurdiški, teigia Lietuvos prokuroras“, 2002.07.19, BNS
    Izraelio teisingumo ministras laiške daro prielaidą, kad N.Dušanskis patrauktas atsakomybėn dėl jo tautybės…
    Izraelis, trumpai tariant, pasišaipė iš Lietuvos teisėsaugos ir teisingumo siekių – t.y. paielgė kaip nedraugiška Lietuvai valstybė.
    Ir ką gi stebime šį rudenį? Nedraugiškos valstybės Izraelio vadovą premjerą Netanjahu mūsų URM vadovas, premjeras ir prezidentės priima kaip garbingiausią svečią ir imasi vykdyti svečio prašymus bei nurodymus!
    O dabar prie Vanago kapo jie sako pagarbos partizanų vadui kupinus žodžius. Kaip su vertybėm?!
    Šie veidmainiavimo meistrai sieloje yra tik menki pataikūnai, neverti jokių pareigų valstybės tarnyboje.

  4. Skalvis:

    ”…Šie veidmainiavimo meistrai …” tai ne veidmainiavimas. Tai mąsių mulkinimo juodosios teknologijos. Bet to, jiems patinka tokios laidotuvės – įsitikina, jog nebėra ko bijot. Gali mėgautis pasakišku gyvenimu už paprastų žmonių pinigus ir vartytis taukuose.PS: Ką tiems vatnikams pasakytų prisikėlęs vadas Ramanauskas ?

  5. Gintaras:

    Gana keistas dalykas tie istorijos vertinimai… Bene trečia karta nuo tų laikų gyvena, o nesutaria lyg turguje dėl kainų…Svarbiausia, žinoma, motyvai, bet kaip visada, jie lieka “už kadro”…
    Norėtųsi pasakyti : baikim!.. Praeities, netgi vakarykščios dienos, niekada nebebus,o šiai dienai kiek darbų!.. Konfliktas negali būti pozityvus… Tik sutariant, suprantant, galima kartu dirbti ir kažką realaus nuveikti visų čia, Lietuvoje gyvenančių labui…
    O istorijai, kokia ji bebūtų, – pagarba!

  6. Algimantas Zolubas:

    Kas dėl rimtų priežasčių negalėjo dalyvauti Ramanausko-Vanago laidotuvių apeigose, iš valdiško apeigų demonstravimo negalėjo susidaryti giluminio vaizdo, todėl dalyvių aprašyti betarpiški išgyvenimai papildė giluminį vaizdą, pajusti tai, ko nefiksuoja televizijos kameros ar mikrofonai. Ačiū autorei.

  7. Žemyna:

    Juk jie buvo tik žmonės, su savo trūkumais, ydomis, kvailybe, silpnumu, ar ne?
    Bet – jei Tėvynei apginti pakaktų vien kvailumo ar žmogiškųjų ydų, tai jokiai tautai joks priešas nebūtų baisus, ir okupantai kaip rūšis išnyktų? Iš ko duoną valgytų „pažangiečiai”, kurių proto ir žinių pakanka tik savai tautai dergti?
    Dėkodama Autorei už tokių jautrių minčių pasidalinimą, neištveriu čia nepacitavusi R. Zemkausko įrašo, paimto iš „Kauno dienos”:
    “Žinote ką? Aš nesu Vanagas.
    Aš nė iš tolo nesu Vanagas.
    Kodėl? Nes neatlaikyčiau, nes pridėčiau kelnes, o gal net ir išduočiau, nes esu bailus ir menkas. Ypač žinodamas, kad gi niekas labai nesmerks, kad gi visi žinos, kaip tie moka kankinti. Nes man rūpėtų, ką kas pagalvos, man rūpėtų kaip atrodysiu.
    Tuo tarpu panašu, kad jam rūpėjo ne tai. Panašu, kad jam rūpėjo Tėvynė tokia, kokios aš gal net ir nepajėgus pažinti. Jam rūpėjo Lietuva kaip ateities projektas, už kurį atiduodama gyvybė. Ir ne šiaip atiduodama, o tokiu lėtumu, kokiu sadistai ją iš tavęs nusprendžia paimti, juokdamiesi iš tavo naivumo.
    Nesu Vanagas. Nė iš tolo. Daugių daugiausia esu žvirblis, kokių tūkstančiai pakyla, iššovus vieną šūvį, o paskui susipeša dėl pamesto grūdo.
    Ir myliu savo Tėvynę taip maždaug žvirbliškai, tik nujausdamas, kad kartais tarp mūsų pasitaiko ir Vanagų.
    Būtų gerai juos pažinti ir branginti”

    Tikiuosi, FAKTAI, kuriuos sužinojome iš archyvų ir kuriuos paliudijo atrasti žiauriai maitoto GYVO kūno palaikai, pažadins bent dalies įv. maitvanagaičių „apšviestų” „tolerantų” sąžinę, atmerks jų akis.
    O Vanagaitė nesutriko, nesustojo. Šiandien ji Izraelyje toliau šviečia jo gyventojus, atskleidžia savo „tyrimo” naujienas.

  8. kaunietė:

    Ačiū autorei už straipsnį ir teisingas mintis. Vienybėje jėga.

  9. s.m.:

    Paskaitau ne tik “alką”, bet ir “Respubliką”. Iškart pastebėjau, kad šiame portale besistengiantis pagal bendrą komentuojančių inteligencijos lygį išlaikyti bent šiokį tokį korektiškumą tovariščius “prašalietis” po atskirais respublikos straipsniais apie pavyzdžiui Lietuvos partizanus drebia nesivaržydamas, mano akimis žiūrint, nelyg koks degtienės kaušą susivertęs NKVD staršij leitenant…
    Siūlau Antanui ir kitiems skaitytojams išvis nesivelt į diskusijas su troliu, keliaujančiu per portalus, manyčiau, ne be “centro” užduoties.

    • Prašalietis:

      Labai linksma diskutuoti su buvusiais profesionaliais bei jų šiandieniais pasidariusiais”tautiniais”pasekėjais šaukiančiais pasitaikius progai seniai ir gerai išmoktus vienur”kur reikia” Šlovė, kitur”kur reikia” Tebūnie prakeikti. Šiuos šūkius nelabai aktyviai palaikantieji”nuginkluodami” tokiais”nenuginčijamais tautiniais ir provakarietiškais argumentais”kaip Kremlinis, keliauk į Putinistaną ir t.t. Aišku iki “antikomunizmo tautinio specialisto”buvusio mokslinio komunizmo specialisto V.Lansbergio Santykis yra viskas ar šiandieninės “antikomunistės”, komunistinių mokslų mokslininkės ir vienos iš Vilniaus partinės mokyklos vadovių ruošusių vadovaujamus komunistinius partinius kadrus visai Lietuvai Grybauskaitės karingos ir antirusiškos retorikos ir”argumentacijos rusai ateina”dar toli toli…Bet”tautiniams runkeliams”(runkelių vardas buvo duotas pačio runkelių patriarcho V.Lansbergio iš jo begalinės meilės mylimiems tautiečiams) brazauskinio-lansberginio-grybauskinio tipo “provakarietiškam tobulėjimui”išsivaikščiojančiame durnių laive, kol prie valdžios lovio stumdosi komunistai, užsisilapstinę 75 metam KGB-istai, jų anūkai, palikuonys ir šalininkai, sąlygos yra ir bus palankios…

  10. Antanas:

    Sunku tiems putinoidiniams troliams gyventi: reikia reguliariai sekti lietuviškus tinklapius, rašyti “objektyvią tiesą” apie “lietuviškuosius fašistus-žydšaudžius”, apie Landsbergių klaną, apie “ištikimą Burokevičiaus bendražygę Raudonąją Dalią” ir t.t., ir dar gražiau… O dar labai svarbu tekstuose neįvelti daug gramatinių klaidų, kad “litovcai” nesuprastų, jog tekstai kuriami nelietuvių arba surusėjusių lietuvių… O nerašyti juk negalima – nebus rubliukų. O nebus rubliukų, tai nebus ir duonytės su sviestuku ir su ikriukais… Sunkus, oi, sunkus tas trolių gyvenimas… Man gilios jiems užuojautos!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *