Seime pristatoma nuotraukų paroda, skirta Algirdui Vaclovui Patackui atminti (2)

Algirdas Patackas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Rugsėjo 28 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui Algirdui Vaclovui Patackui (1943.09.28 – 2015.04.3) butų sukakę 75-eri.  Šiai nepaprastai asmenybei atminti Lietuvos laisvės gynėjų galerijoje (Seimo I rūmai) surengta nuotraukų paroda. Parodą „Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Algirdas Vaclovas Patackas (1943–2015)“, kurią parengė Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius, spalio 11 d., ketvirtadienį, 9.30 val. atvers Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Vladimiras Jarmolenko.

Fotografijose pasakojama vizualinė A. V. Patacko – neginkluotojo pasipriešinimo judėjimo dalyvio, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veikėjo, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputato, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro ir trijų Lietuvos Respublikos Seimo kadencijų nario, lietuvių etnokultūros tyrinėtojo, mąstytojo, poeto – gyvenimo istorija.

Algirdas Vaclovas Patackas gimė Antano Patacko ir Marijos Patackienės (Sabaliauskaitės) šeimoje. Signataro seneliai buvo tretininkai, abu tėvai buvo Ateitininkų federacijos nariai, taigi šeimoje, net gūdžiausiu sovietmečiu, buvo gyvos katalikybės tikėjimo vertybės. Jos tapo būsimojo signataro asmenybės šerdimi. Nors ir nebuvo įstojęs į Lietuvos krikščionių demokratų partiją, A. V. Patackas buvo Seimo Krikščionių demokratų frakcijos narys. Simboliška, kad gimęs Trakuose, senojoje ikikrikščioniškosios Lietuvos valstybės sostinėje, Algirdas Vaclovas Patackas dar okupacijos metais suformulavo savitą, sakytume, poetinę, metafizinę, lietuvių tautos ištakų, baltų religijos, liaudies papročių ir apeigų ištakų versiją. Ją vėliau plėtojo jau Nepriklausomybės metais išleistose knygose.

Kovo 11-oji Algirdą Vaclovą Patacką atvedė į atkurtos Lietuvos valstybės politikos lauką. Į Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą-Atkuriamąjį Seimą Kauno Žaliakalnio rinkėjai jį išrinko jau pirmajame ture, 1990 m. vasario 24 d. Aukščiausiojoje Taryboje-Atkuriamajame Seime A. V. Patackas dirbo Mandatų bei Švietimo, mokslo ir kultūros komisijose.

Kitų Lietuvos Respublikos Seimo kadencijų metu jis nuosekliai dirbo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete, vieną kadenciją – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete. Ryškia signataro parlamentinio darbo dominante tapo Lietuvos laisvės gynimas. Sovietinės agresijos dienomis 1991 m. sausio mėnesį jis stojo greta pirmųjų Lietuvos parlamento gynėjų – savanorių. Lietuvai apgynus ir įtvirtinus savo laisvę, Lietuvos Respublikos Seime Algirdas Vaclovas Patackas buvo nuoseklus tautų laisvės ir mažų šalių nepriklausomybės bei tautinės kultūros gynėjas. Ypač daug jėgų ir pastangų jis skyrė Čečėnijos nepriklausomybės reikalams.

Nuo 2000 m., dirbdamas Lietuvos kariuomenės Kauno įgulos karininkų ramovėje, Algirdas Vaclovas Patackas įsitraukė į krašto apsaugos sistemos stiprinimo darbus, tapo aktyviu Lietuvos kariuomenės patriotinių, visuomeninių renginių organizatoriumi ir rėmėju.

Parodoje Seime pristatomos fotografijos yra saugomos Lietuvos Respublikos Seimo archyve, Lietuvos centriniame valstybės archyve. Parodoje taip pat rodomos nuotraukos iš A.V. Patacko šeimos archyvo ir fotografų Aleksandro Juozapaičio, Romualdo Jurgaičio, Andriaus Petrulevičiaus, Romualdo Požerskio asmeninių archyvų. Fotografijų autoriai: Džoja Gunda Barysaitė, Jonas Ivaškevičius, Vilius Jasinevičius, Jonas Juknevičius, Romualdas Jurgaitis, Viktoras Kapočius, Paulius Lileikis, Gintaras Mačiulis, Andrius Petrulevičius, Olga Posaškova, Romualdas Požerskis, Algirdas Sabaliauskas, Romas Šaulys, Donatas Valantinas, Lina Žilytė.

Paroda Lietuvos laisvės gynėjų galerijoje veiks iki spalio 15 d. Ją apžiūrėti galima penktadieniais atvirų durų valandų metu nuo 11 iki 15 val.