S. Spurga. Rugpjūčio mėnesį vėl padidėjo emigracija iš Lietuvos. Spėkite, kodėl? (11)

smm.lt nuotr.

Švietimo ir aukštojo mokslo reformos pagaliau pasiekė savo tikslus – besimokančiųjų Lietuvoje sparčiai mažėja. 2009 m. Lietuvoje buvo 3 mln. gyventojų ir 200 tūkst. besimokančiųjų, šiuo metu 2,8 mln. (sumažėjo 7 proc.) gyventojų ir tik 115 tūkst. besimokančiųjų (sumažėjo 40 proc.).

Po mokyklos baigimo niekur (nei į profesines, nei į kolegijas, nei į universitetus) nestojančiųjų Lietuvos abiturientų dalis padidėjo nuo 19 proc. 2014 m. iki 31 proc. 2018 m. Bet tai yra Lietuvos institucijų duomenys. Daugelis jaunimo išvyko studijuoti į užsienį.Grubi socialinė inžinerija, kaip ir reikėjo tikėtis, patyrė nesėkmę.

Įvesti net 3 rūšių grynai mechaniniai barjerai įstoti į universitetus, kokių nerasi niekur nei Europoje, nei pasaulyje, sumažino studijuojančiųjų universitetuose skaičių, tačiau stojimas į kolegijas ir profesines mokyklas nepadidėjo.

Net švietimo vadovai ir reformatoriai kažkodėl nepasiuntė savo atžalų į profesines mokyklas, nors oficialiai skalambijama, kad jos suteikia kur kas geresnes karjeros galimybes.

Bet minėti barjerai dar labiau padidino atotrūkį tarp dviejų Lietuvų – jei gimei provincijoje, kur mokyklos neužtikrina deramo parengimo, jei tavo tėvai neišgali mokėti korepetitoriui, studijuoti Lietuvoje tu negalėsi. Nebent savo vaikų ateitimi besirūpinantys tėvai parduos paskutinę karvę ir išleis savo vaikus studijuoti į užsienį, kur jie bus sutikti išskėstomis rankomis.

Tie, kurie nori mokytis, yra grubiausiais būdais išstumiami iš Lietuvos. Todėl ir emigracijos pliūpsnis rugpjūtį.

Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Eigirdas Sarkanas pastebi, kad dėl „išmintingo“ planavimo žengiant į pasiskelbtą tikslą – nemokamas bakalauro studijas, per šį priėmimą gerokai padidėjo mokančiųjų už studijas studentų dalis. Tuo tarpu net 4300 valstybės finansuojamų vietų liko neužpildytos.

Kokie yra vykdomų reformų rezultatai, kas iš tikrųjų vyksta švietime, kokios yra planuojamų veiksmų pasekmės, niekam nerūpi. Situacija – įdomi ir pikantiška. Sunku suprasti, kaip atsitinka, kad studentas Eigirdas Sarkanas pastebi dalykus, kurių nemato galinga analitinė institucija MOSTA, turinti net 38 pasikausčiusius analitikus.
Matyt, minėtą instituciją reikėtų panaikinti, o analizes galėtų rašyti studentas, be to, dirbdamas visuomeniniais pagrindais. Ko gero, taip laimėtų visi.

Lietuva jau 28 metus žengia demokratijos keliu, bet dalis visuomenės vis dar nesupranta demokratijos esmės ir laikosi nuostatos, kad gerovė yra tai, kas gera vadinamam elitui. Bet iš tikrųjų elitas, talentai, turtuoliai ir šiaip gerai gyvens, skirs valstybė tam dėmesio, ar ne.

Demokratijos kokybė – tai yra gerovė ir galimybės, kuriomis naudojasi silpnesnieji. Būtų laikas suprasti, kad visuomenė ir valstybė bus stipri tik tada, kai įgalintas bus kiekvienas žmogus. Jį įgalinti yra vienintelis būdas – tai išsilavinimas. Atkirsti, pažeminti, paženklinti, užguiti – tam didelės išminties nereikia. Tokios nuostatos mūsų valstybėje pasireiškia pernelyg dažnai. Skaudu, kad itin tai ryšku švietime, šiuo metu vykdomose reformose.