Kino operatorius Jonas Gricius švenčia garbingą jubiliejų (0)

Legendinis kino kūrėjas Jonas Gricius | Alkas.lt

Legendinis kino kūrėjas Jonas Gricius | Asmeninė nuotr.

Rugpjūčio 5 d., sekmadienį, legendiniam kino kūrėjui Jonui Griciui sukako garbingas amžius. Šią dieną, žinomas žmogus mini savo 90-ąjį jubiliejų.

Jonas Gricius (g. 1928 m. rugpjūčio 5 d.), gerai pažįstamas kaip legendinis kino kūrėjas, operatorius, prisidėjo prie itin daug lietuviškų fimų kūrybos. Per 43 savo karjeros metus, jis dalyvavo (padėjo kurti arba kūrė pats) net 25 filmų kūryboje.

Filmų juostos, kurių titruose įrašytas J. Griciaus vardas, priklauso Lietuvos kinematografijos aukso fondui ir yra pelniusios tarptautinį pripažinimą.J. Gricius yra laimėjęs net keturis skirtingus apdovanojimus. Pirmąjį apdovanojimą, kino kūrėjas pelnė dar 1978 metais. Tai – LTSR liaudies artisto vardas, kuris reiškė, jog dar sovietmečiu, šis žmogus buvo pripažintas žinomu ir vertinamu meno kūrėju. O štai 1997 metais, J. Gricius buvo pripažintas Lietuvai nusipelnusiu asmeniu ir buvo apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino Didžiuoju kryžiumi.

Filmuojant „Hamletą“. Operatorius J. Gricius, režisierius G. Kozincevas ir Hamleto vaidmens atlikėjas I. Smuktunovskis | Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus fondų nuotr.

Filmuojant „Hamletą“. Operatorius J. Gricius, režisierius G. Kozincevas ir Hamleto vaidmens atlikėjas I. Smuktunovskis | Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus fondų nuotr.

Vėliau J. Gricius pelnė dar du apdovanojimus, kaip puikų įvertinimą už didelį darbą meno pasaulyje. Tai – 2004 metais pelnytas pirmasis kino kūrėjo garbės daktaro vardas, kurį jam suteikė Valstybinis visos Rusijos S. A. Gerasimovo kinematografijos universitetas ir 2014 metais gauta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija už Lietuvos kino poetikos pagrindų sukūrimą, aukščiausią vizualinę kino kultūrą ir už profesinę sąžinę.

Kadras iš filmo „Akmuo ant akmens“ (rež. R. Vabalas), 1971 m. | Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus fondų nuotr.

Kadras iš filmo „Akmuo ant akmens“ (rež. R. Vabalas), 1971 m. | Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus fondų nuotr.

Operatoriaus talento ir meistriškumo dėka įvairių kartų žiūrovai šiuose filmuose atranda tikrąjį kino meną – tai, kas prikausto žvilgsnį, jaudina, kas laiko tėkmėje nepraranda vertės.

Filmuojant „Niekas nenorėjo mirti“, 1965 m. Operatorius J. Gricius ir aktorius D. Banionis | Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus fondų nuotr.

Filmuojant „Niekas nenorėjo mirti“, 1965 m. Operatorius J. Gricius ir aktorius D. Banionis | Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus fondų nuotr.

Legendinį kino kūrėją pasveikino ir Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, kuri pabrėžė, kad savo profesijos reikalavimus, nespalvotos juostos estetiką, vaizdo kultūrą J. Gricius iškėlė į tokias aukštumas, kurių siekia ir operatoriaus buvę mokiniai, ir jaunieji kino kūrėjai.

Jaunius (akt. A. Jonikas) ir Ramunė (akt. G. Balandytė). Kadras iš filmo „Laiptai į dangų“ (rež. R. Vabalas), 1966 m. | Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus fondų nuotr.

Jaunius (akt. A. Jonikas) ir Ramunė (akt. G. Balandytė). Kadras iš filmo „Laiptai į dangų“ (rež. R. Vabalas), 1966 m. | Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus fondų nuotr.

Valstybės vadovė padėkojo J. Griciui už kūrybą, ilgametį tarnavimą Lietuvos kino menui ir visai nacionalinei kultūrai bei palinkėjo kuo daugiau sveikatos ir stiprybės.

Kategorijos: Kultūra, Lietuvoje, Menas, Naujienos, Visi įrašai, Visuomenė, Žmonės | Žymos: , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *