Vakarų neryžtingumas skatina Putiną

Geopolitinė padėtis

Buvęs Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Džonsonas sukritikavo NATO vadovų sprendimą Vilniaus aukščiausiojo lygio susitikime nepakviesti Ukrainos į aljansą.

„Kai NATO lyderiai šią savaitę atvyko į Vilnių, buvo visiškai akivaizdu, ką jie turi daryti. Jie turėjo būti stiprūs. Tokia yra visa NATO esmė“, – piktinosi Borisas. Politikas įsitikinęs, kad NATO narės turėjo išreikšti kolektyvinę pagarbą ir padėką už didvyrišką Ukrainos pasipriešinimą. „Kovoje, kurioje nebuvo sužeistas ar nužudytas nė vienas NATO karys, nes mes, NATO šalys, žinome – ir nuolat kartojame – kad ukrainiečiai kovoja už mus visus“, – pridūrė buvęs premjeras.

Pasak B. Džonsonas, būtent Vakarų neryžtingumas paskatino Putiną įsiveržti į Ukrainą. „Nė viena šalis nepadarė ir nedėjo daugiau pastangų nei Ukraina, kad pademonstruotų savo norą prisijungti prie NATO.

Jokia ginkluotųjų pajėgų kariuomenė nėra grėsmingesnė ir veiksmingiau naudojanti NATO ginklus. Nė vienai šaliai labiau nereikia narystės NATO“, – kalbėjo Borisas.

Būtent. Tokius žodžius mes kartojome daugybę kartų, kaip maldą. NATO neryžtingumas skatina Putino Rusiją naujiems žvėriškiems karo aktams. Kieta pozicija, ryžtas, staigus atkirtis sustabdytų Kremlių nedelsiant.

Turkijos prezidentas Tajipas Erdoganas pareiškė, kad privers (susitars) Putiną pratęsti susitarimą, leidžiantį eksportuoti Ukrainos grūdus per Juodąją jūrą.

Kietas, savanaudis Erdoganas – pavyzdys Vakarams, kaip reikia derėtis su Putinu. Erdoganas pareiškė, jog jei Rusija nedalyvaus grūdų tiekimo sutartyje, Ankara ginklu užtikrins krovinių tiekimo saugumą Juodąją jūra.

Kitaip tariant Turkija pareiškė, jog jos kariniai laivai ir naikintuvai atsidurs prie Ukrainos ar net pačioje Ukrainoje ir smogs bet kam (šiuo atveju Rusijai), kas trukdys tiekimo grandinėms. Kremlius, kurio naikintuvą turkai nuleido be perspėjimo, supranta, kad Ankara nejuokauja.

Informuojama/klaidinama, kad Rusijos „Wagner“ kovotojai šiuo metu treniruoja Baltarusijos karius. Remiantis Baltarusijos išplatinta dezinformacija, mokymai vyksta netoli Osipovičių, maždaug už 90 km į pietus nuo Minsko.

Vakar Putinas pareiškė, kad jis esą sukėlė skilimą tarp „Wagner“ vadų ir samdinių grupės vado J. Prigožino. Skelbiama esą Putinas samdiniams pasakė, kad vienas iš jiems siūlomų pasirinkimų yra tęsti kovą vadovaujant tiesioginiam vadui – vyrui, pravarde „Sedoj“.

„Jiems niekas nebūtų pasikeitę. Jiems vadovautų tas pats žmogus, kuris visą laiką buvo jų tikrasis vadas“, – sakė Putinas žurnalistams, baigęs „razborkes“ su savo sukurtos nusikaltėlių gaujos vadeivomis.

Šiuo metu socialiniuose tinkluose plinta Prigožino fotografija palapinėje, neva esančioje Baltarusijos teritorijoje.

Kas slypi po informacine-psichologine operacija „Prigožino drama“? Pirmiausia – Kremliaus siekis dominuoti užsienio žiniasklaidos informaciniame lauke. Prigožino ir „Wagner“ tema šiuo metu skaitomiausia visuose užsienio žiniasklaidos portaluose. Kartu su Prigožino tema, teka srautas ir kitos Kremliaus FSB ir trolių fabrikų paruoštos, per TASS ir kitas agentūras platinamos informacijos/dezinformacijos.

Iš didžiųjų portalų tyliai, nepastebimai dingsta vaizdai ir informacija apie sugriautus Ukrainos miestus, civilių žudynes, žmonių kankinimus ir kitas siaubingas ukrainiečių kančias. Šią karo siaubą atspindinčią informaciją nustelbia nulio verta informacija apie Prigožiną, sėdintį palapinėje be kelnių.

Deja, turime konstatuoti, jog Rusijos paruošta dezinformacija šiuo metu neretai dominuoja pagrindiniuose žiniasklaidos kanaluose ir tai yra Rusijos hibridinio karo tikslas, keliantis mums tiesioginę grėsmę.

Kaip ir kodėl Prigožino tema tapo pagrindine? Po tariamos sumaišties Rusijoje, Putino virėjo nuotykiai tapo skaitomiausia naujiena, generuojančią didžiausias pajamas daugeliui žiniasklaidos priemonių. Kiekvienos įmonės bosas ir akcininkai reikalauja didinti pajamas, skatinti vartojimą.

Šiuo atveju, geriausiai valgoma informacija – „Prigožinas“ ir kiti rusiški priedai, tad portalai ir kanalai tuo naudojasi, kišdami skaitytojui ir žiūrovui pageidaujamą desertą, per daug nesukdami galvos dėl turinio.

Tokia mūsų rinkos dėsnių realybė. Deja, ši laisva rinka kol kas nesuvokia, jog ji veikia karo sąlygomis. Tikro karo.

Teigiama, jog Rusijos ekonomikos padėtis nėra tokia gera, kaip rodo oficialūs Maskvos duomenys. Remiantis Jeilio vadybos mokyklos duomenimis, Rusijos automobilių pramonė – vienas svarbiausių šalies sektorių – visiškai žlugo. Prieš karą Rusijoje kas mėnesį buvo parduodama apie 100 000 automobilių. Šiuo metu pardavimai smuko keturis kartus. Rusai esą tiesiog nebeturi pinigų.

Iki 2023 m. „Honda“, „Hyundai“, „Lexus“, „Mazda“ ir kitų gamintojų automobilių pardavimai sumažėjo daugiau nei 90 %. Apie pusę pardavimų dabar sudaro daugybę techninių problemų turintis buvęs „Žiguli“.

Kompiuterių pardavimai smuko iki 60 %.

Prieš prasidedant „specialiajai karinei operacijai“, Rusija buvo 11-oji pagal dydį pasaulio ekonomika, kuriai teko beveik 40 proc. Europos Sąjungos importuojamų gamtinių dujų ir ketvirtadalis žalios naftos.

Po pusantrų metų karo Putinas Rusiją visiškai nustekeno, todėl, pasak ekspertų, didžiausia žala Rusijai yra ne Vakarų sankcijos, o Kremliaus fiureris.

Biudžeto pajamų trūkumas privertė Putiną įvesti drakoniškus nenumatytus mokesčius įmonėms ir fiziniams asmenims, kuriuos Jeilio universiteto mokslininkai vadina ekonomikos „kanibalizavimo“ dalimi.

Teigiama, jog Putinas negalėtų nurodyti nei vienos apčiuopiamos naudos, kurią jo valdomai šaliai atnešė karas su Ukraina.

Vakarų ekspertai teisingai skaičiuoja Rusijos ekonomikos nuostolius, tačiau nesuvokia, kas vyksta didelės dalies šios šalies piliečių galvose. Milijonai rusų pasirengę atsisakyti mazdų, leksusų ir mersų, gero maisto, atostogų Turkijoje, gyventi srutose, ryti atliekas, kad tik galėtų žudyti, plėsti imperiją, griauti tariamų priešų miestus ir šikti ant jų griuvėsių. Turime suvokti, jog šios ordos „kapitalas“ yra ne klestinti ekonomika, o užgrobtos, sunaikintos teritorijos.

Reikšmingi postūmiai

Naktį rusiškieji okupantai smogė „Shahed“ dronais šalies pietuose. Preliminariais duomenimis Zaporožėje yra sugriovimų ir aukų. Trys „Shahed“ tipo dronai buvo sunaikinti Nikolajevo srityje.

Pranešama, jog Ukrainos kariuomenė ruošiasi puolimui Chersono kryptimi.

Nacionalinės gvardijos daliniai taip pat ruošia priešakinį placdarmą puolimui išplėsti Avdejevkos kryptimi. Pažymima, kad šioje kryptyje pavyko išsaugoti esamas pozicijas, perimti iniciatyvą ir sukurti placdarmą būsimiems puolamiesiems veiksmams.

Ukrainos nacionalinės gvardijos Vyriausiosios valdybos planavimo departamento direktoriaus pavaduotojas pulkininkas Nikolajus Uršalovičius teigia, kad Melitopolio kryptimi toliau vykdomi puolamieji veiksmai. „Per pastarąją savaitę brigados puolamosios grupės, remiamos tankų, pasistūmėjo 1 700 metrų į pietus ir pietryčius“, – teigia kariškis.

Ukrainos Gynybos ministerijos duomenimis, siekdami išvengti ukrainiečių pajėgų veržimosi į priekį, rusai perkelia jūrų pėstininkų dalinius į Chersono sritį.

Trumpai

Ukrainos kariuomenės vadas V. Zalužnas pareiškė, kad Krymas bus išvaduotas KIjevo, net jei tam priešinsis sąjungininkai.

„Kai tik turėsiu priemonių, tai padarysiu. Man nerūpi – niekas manęs nesustabdys“, – pareiškė Zalužnas.

Kremlius apkaltino Vakarus „branduolinio terorizmo“ rėmimu po to, kai Ukrainos dronas pataikė į Kurčatovo miestą, kuriame yra atominė elektrinė, panaši į Černobilio.

Rusijos Kursko srities, kuri ribojasi su Ukraina, gubernatorius Romanas Starovoitas pareiškė, kad dronas pataikė į gyvenamąjį namą Kurčatove, pastatytą ant tebeveikiančios Kursko atominės elektrinės aušinimo tvenkinio kranto.

Užsienio teroro ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova pareiškė: „Ar šalys, kurios dronus tiekia KIjevo režimui, planuoja pasitraukti į Marsą, jei įvyktų branduolinė katastrofa? Jos neturės laiko. Žmonės NATO šalyse turėtų suprasti, kad jų vyriausybės remia KIjevo režimo branduolinį terorizmą“, – kukavo Kremliaus teroristinio lizdo gegutė.

JAV teigimu, kasetinių šaudmenų panaudojimo Ukrainoje laiką Rusija „sužinos pirmoji“. JAV tiekiami kasetiniai šaudmenys į Ukrainą pateko taip greitai, nes jie jau buvo iš anksto dislokuoti Europoje. Vašingtonas oficialiai leido naudoti šiuos šaudmenis. Prieštaringai vertinamus kasetinius šaudmenis draudžia daugiau kaip 100 pasaulio šalių

Skelbiama, jog dėl Zelenskio žinutės Twitter, kurioje jis kritikavo aljanso pasiūlymus, JAV vos neatšaukė Ukrainos kvietimo į NATO. Pasak „The Washington Post“ Ukrainos prezidento žinutė taip sukrėtė Baltuosius rūmus, kad Jungtinės Valstijos vos neatšaukė KIjevo kvietimo tapti Aljanso nare.

Teigiama, jog Vašingtono delegacijai nepatiko Zelenskio naudojama spaudimo taktika, dėl ko kai kurie politikai buvo net įsiutę. Esą Jermakas bandė ginčytis su Salivanu. Tačiau ir Salivanas, pasak šaltinio, „parodė ryžtingą žvilgsnį“. Dėl įtemptų pastangų išlaikyti Ukrainos liniją kai kurie stipriausi KIjevo šalininkai buvo išsekę ir susierzinę.

Mes visiškai pritariame Zelenskio pozicijai ir leidžiame sau kritikuoti Aljansą, tačiau tai, kas leidžiama mums, nedera sprendimų priėmėjams. Politika – ne TV serialų ir šou renginių arena.

Klykianti iš susižavėjimo minia dar nieko nereiškia. Pralaimėjus karą ta pati minia spjaudys ir tryps kojomis. Politikos profesionalumas – tylus, miniai nematomas kompromisų menas, o ne pozavimas prieš kameras.

Kita vertus, šis viešas KIjevo ir Vašingtono kibirkščiavimas rodo, kad stokojama tiesioginių nuolatinių ryšių ir asmeninio bendradarbiavimo su partneriais iš JAV.

Kaip sakė vienas garsus senosios kartos Lietuvos finansų ministras, didieji politiniai sprendimai daromi ne tviteriuose ir feisbukuose, o įlipus pas reikiamą žmogų per langą, kalbant akis į akį prie kavos puodelio ar „čierkos“.

Lietuvoje

Pasirodė Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės komandos pranešimas, jog ruošiamasi 2024-tiesiems. Ar tai pokštas, ar nuotaikų testavimas būsimiems Lietuvos prezidento rinkimams – sužinosime netrukus.

Bet kuriuo atveju, D. Grybauskaitės pasirodymas politinėje arenoje kiek sumažintų principingų lyderių vakuumą.

Ne visiems anuomet patiko kietoji Dalia, po kurios žodžių drebėjo generolai ir po stalu trynė prakaituojančius delniukus.Tačiau priekaištai dėl kietos rankos politikos turėtų prasmės Lietuvai gyvenant saugų, ramios tėkmės geopolitinio dreifavimo laikotarpį.

Ne mes vieni šiandien pasigendame didesnio Grybauskaitės aktyvumo, pozicijos korupcinio tvaiko apimtuose daugiamilijoniniuose viešuosiuose pirkimuose bei primityvių politinių rietenų fone.

Prezidentė, demonstruodama kietą stuburą, sugebėjo priversti valstiečius suformuoti „nevalstietišką“ vyriausybę ir ją kontroliuoti.

Grybauskaitė pirmoji viešai pavadino Rusiją teroristine valstybe, sukeldama tarptautinį sąmyšį, kaip ir po pernykščio pareiškimo, jog karą reikia stabdyti karu.

Mes anaiptol nepataikaujame prezidentei, o mąstome pragmatiškai, racionaliai, siekdami naudos savo šaliai.

Šiuo aspektu, Lietuvai būtų naudingiausia, jog Dalia Grybauskaitė taptų NATO vadove.

Deja, šiuo metu „ant bangos“ dailūs politikai be kiaušinių ir jų ponios, gebančios triskart per dieną pakeisti sukneles, žurnalistų dėmesiui ir minios smalsumui užganėdinti.

Ypatingas ačiū nuolatiniams rėmėjams „DT Artelė“ ir Lietuvos aludarių gildijai. Dėkojame savo skaitytojams už palaikymą. Svarbu ne tai, kokia suma paremiat, svarbus Jūsų dėmesys ir dėkingumas.