Vilniaus bendruomenių atstovai valdžią sostinėje sieks perimti į savo rankas (2)

Sakalas Gorodeckis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Vilniaus vietos gyventojų bendruomenės, seniūnaičiai ir nevyriausybinės organizacijos besiburiantys į judėjimą „Bendruomeniškas Vilnius“ siekia mesti iššūkį, pasak jų, sustabarėjusiai ir korumpuotai, vilniečių interesų nepaisančiai partinei atstovavimo sistemai.

Buriamo judėjimo iniciatoriai dar šių metų gegužės mėnesį išplatino „Bendruomeniško Vilniaus“ manifestą, raginantį miestiečius vienytis ir kartu ginti savo interesus. Šiai dienai į šį raginimą atsiliepė ir manifestą pasirašė jau 20-ies sostinės bendruomenių atstovai iš: Vilniaus Antakalnio, Burbiškių, Balsių, Dvarčionių, Jeruzalės, Justiniškių, Naujamiesčio, Naujosios Vilnios, Naujininkų, Pilaitės, Perkūnkiemio, Saulėtekio, Senamiesčio, Šeškinės, Šnipiškių, Trakų Vokės, Užupio, Vilkpėdės, Viršuliškių, Žirmūnų ir Žvėryno.

„Rinkimai į savivaldybių tarybas pagal partinius sąrašus nepateisina vilniečių lūkesčių, nes partijų kandidatai, išrenkami miesto tarybos nariais, neatstovauja konkrečių gyvenamųjų rajonų gyventojų, socialinių grupių ir būna neatskaitingi, ignoruodami paprastų vilniečių valią, dažniausiai atstovauja stambių verslo grupių interesams ir projektams, nevykdo rinkimų programų, gina siaurus partinius interesus, įklampindami savivaldybės tarybą į partines rietenas“, – rašome manifeste.

„Manifestą iniciavo žmonės, kurie daug metų dirba Vilniaus bendruomenių labui ir kurie žino, ką ir kaip daryti. Visi matome, kad kuo toliau, tuo labiau politikai žiūri politinės naudos sau, vyksta politinės rietenos, o žmonės yra paskutinėje vietoje. Mes, vilniečiai, mokesčius mokame, o turime eiti į savivaldybę ir prašyti, kad kur nors ką nors padarytų. Vilniaus miesto valdymas yra pernelyg atitolęs nuo žmonių, todėl nusprendėme, kad ši situacija turi keistis“, – sakė vienas judėjimo „Bendruomeniškas Vilnius“ iniciatorių užupietis Sakalas Gorodeckis.

Pagrindinis judėjimo tikslas – įtraukti į Vilniaus valdymą savo miestui neabejingus gyventojus bei sostinėje įgyvendinti tikrą  savivaldą – daugiau sprendimo galių ir ekonominio savarankiškumo deleguojant seniūnijoms ir seniūnaičiams.

„Mūsų tikslas – iš esmės padidinti Vilniaus gyvenamųjų rajonų gerovės, piliečių socialinių ir kultūros reikmių finansavimą, diegti seniūnijų ekonominį savarankiškumą ir didinti finansavimą, įtraukti neabejingus vilniečius priimant sprendimus, taip pat stiprinti bendruomenių galias įgyvendinat vietos socialines ir ekonomines iniciatyvas“, – sakoma „Bendruomeniško Vilniaus“ manifeste.

„Mes norime, kad vietos bendruomenės daugiau spręstų pačios. Šalyse, kur įgyvendinta tikroji savivalda, bendruomenės, seniūnaičiai turi daugiau galių – lėšos ten skiriamos pagal gyventojų skaičių, o bendruomenės pačios sprendžia, kaip tuos pinigus panaudoti. Tuo tarpu Vilniuje seniūnaičiai yra visiškai eliminuoti iš miesto valdymo, vietoj jų sprendimus priima partijos, kurios, kaip matome, dažniausiai atstovauja stambių verslo grupių interesams ir projektams. Bendruomeninių ir kitų nevyriausybinių organizacijų veikla iš esmės neremiama, net patalpos kad ir lengvatiniu tarifu nėra suteikiamos. Organizacijos dar laikosi tik aktyvių piliečių savanoriškos veiklos dėka. Dėl to nesivysto pilietinė visuomenė, nėra bendrystės jausmo“, – sakė žvėrynietis Liudvikas Ragauskis.

Pasiekti permainų Vilniuje gyventojai gali tik susivieniję ir kartu metę iššūkį sustabarėjusiai ir korumpuotai, vilniečių interesų nepaisančiai partinei atstovavimo sistemai, sakoma „Bendruomeniško Vilniaus“ manifeste.

Judėjimas „Bendruomeniškas Vilnius“ žada siekti, kad aktyviausi ir motyvuoti, daugiamečiu savanorišku darbu savo pilietiškumą įrodę bendruomenių vedliai atstovautų vilniečiams savivaldybės taryboje ir būtų atskaitingi savo bendruomenėms.

„Kiekvienas mūsų galime drąsiai žvelgti savo kaimynams į akis ir pasakyti, ką esame padarę, darome ir darysime mūsų bendruomenėms. Mes žinome savo rajonų problemas ir kaip jas spręsti. Mes atsiskaitome kaimynams kiekvieną dieną – ir tuo mes skiriamės nuo partijų į miesto tarybą atvestų žmonių, kurie balsuoti turi ne taip, kaip reikia vilniečiams, o taip kaip nusprendė frakciją, o dar dažniau – ją įtakojantys partijų lyderiai ir Vilniuje tik Gedimino prospektą žinantys Seimo nariai“, – sakė bendruomenininkas S. Gorodeckis.