M. Kundrotas. Jaunas? Tautiškas? Marš mokytis! (18)

Tautininkų vėliava ir trispalvė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Jūs – jaunas? Tautiškas? Konservatyvių ar krikščioniškų pažiūrų? Marš mokytis! Baikite mokslus, susiraskite gerai apmokamą darbą, užsitikrinkite kuo aukštesnę padėtį visuomenėje. Tada galėsite pagalvoti apie politinę veiklą. Jeigu elgsitės priešingai, pradėdamas nuo politikos, didžiausia tikimybė, jog liksite be mokslo, be darbo ir politikos užribyje.

Liberalai ir kairieji turi privilegiją pradėti nuo politikos ir per ją pasiekti visko. Tautinės, konservatyvios ir krikščioniškos pažiūros šiandien yra antisisteminės. Jums ta privilegija užginta. Esate idealistas? Norite suteikti naudos savo tautai, visuomenei, valstybei? Labai gerai. Norite įgyvendinti savo idėjas? Valio. Tik vargu, ar būsite kam naudingas, net ir sau pačiam, likęs paraštėje. Vargu, ar kas priims bent vieną Jūsų idėją, kai ją skelbs žmogus be autoriteto, pasiekimų, padėties. Netgi teoriniai bendraminčiai į Jus žiūrės skeptiškai ar netgi su šleikštuliu.

Retas norės tapatintis su pralaimėtoju. Netgi tie politikai, kurie sau balsus kraunasi, unisonu verkdami su verkiančiaisiais, jau yra šio to pasiekę, bent jau tiek, kad taptų žinomi ir girdimi. O tie visuomenininkai, kuriuos dar vakar žinojo tik jų draugai ir giminaičiai, o šiandien apie juos kalba visa Lietuva, sistemos kontroliuojamos žiniasklaidos įsileidžiami tik todėl, kad vengia atviro dalyvavimo politikoje, pirmiausiai – rinkimuose. Abu atvejai patvirtina, kad savo veiklą pradėti nuo politikos – klaidinga.

Maža to. Politika kartais daro įtaką švietimui, bet daugelio Vakarų šalių pavyzdžiai, ypač – Jungtinės Amerikos Valstijos, rodo, jog dažniau būna atvirkščiai. Kraštutinis liberalizmas ir tai, kas iš dalies pagrįstai vadinama kultūriniu marksizmu, pirmiausiai įžengė į universitetus. Tik po to įkėlė koją į politiką – ir labai sėkmingai. Pirmiausiai – kova už žmonių protus, po to – kova už padėtį valstybėje. Liberalai su marksistais rado raktą. Jums belieka juo pasinaudoti.

Yra dar viena priežastis pirmiausiai baigti aukštuosius – pageidautina, pačius aukščiausius – mokslus pirmiau, nei plaukti į atvirą jūrą, tai yra – atvirą politiką. Aukštieji mokslai, netgi tada, kai dėstymui vadovauja liberalai ir marksistai, išugdo sisteminį mąstymą, išmoko debatų kultūros, apgludina aštrius kampus. Per tą laiką ateina ir gyvenimiška patirtis, ir proto branda. Jaunas žmogus, kuriame vyrauja aistringasis pradas, linkęs daryti klaidas, puola į kraštutinumus, dažnai keičia vieną radikalią poziciją kita. Neskaičiuosime lietuviškų pavyzdžių, kai vakarykštis dešinysis radikalas pasuka į radikalią kairę ar atvirkščiai. Atidesniam stebėtojui tai žinoma.

Universitete Jūs suprasite, kas iš tiesų esate ir kuo norite būti. Jei universitetas pakeis Jūsų pažiūras, jei pasiduosite propagandai ar konjunktūrai, reiškia – Jūs, kaip asmenybė, tiek ir buvote vertas. Tada Jūsų buvimas politikoje būtų tiesiog pavojingas Jums pačiam ir visai valstybei. Jūs – silpnas žmogus. Pasiduodantis įtakoms. Garbaus atminimo Nepriklausomybės akto signataras kalbėjo, kad Lietuvai, šalia sąmoningų sukčių, ypač pakenkė „baltieji durniai“.

Kitas atvejis, jei universitete išgirsite pagrįstų, objektyviai patikrinamų argumentų. Šiuo pagrindu keisti pažiūras – jokia gėda. Tai – garbė. Protingas žmogus keičiasi visą gyvenimą, tačiau tarp jo kaitos kriterijų nėra nei galios, nei mados, nei populiarumo. Jis keičia savo pažiūras todėl, kad suvokia ir gali pagrįsti, kad ankstesnės jo pažiūros buvo klaidingos, o naujai priimtos – teisingos. Tačiau tokia kaita nėra nei lengva, nei greita, nei dažna. Jau pagal tai galima spręsti, kas keičiasi konjuktūriškai, o kas – argumentuotai, kas ieško tiesos, o kas – naudos.

Po mokslo didelės reikšmės turi darbas ir padėtis visuomenėje. Žmonės vengia pasitikėti asmeniu, kuriam trūksta gebėjimų išsilaikyti pačiam, siekiant išlaikyti valstybę. Mūsų politinė sistema – tik iš paviršiaus demokratiška. Joje vyksta rinkiminės procedūros, formaliai veikia daugiapartinė sistema, tačiau tai – tik fasadas. Nesiūlytina išbandyti šios sistemos demokratiškumo savo kailiu. Paaiškės, kad antisisteminiam politiniam veikėjui užsidaro durys tiek siekiant mokslo, tiek įsidarbinant. Bus rastas šimtas vienas formalus pretekstas Jus išspirti, nors tikrąją priežastį žinosite tik Jūs ir Jūsų darbdavys ar mokslo įstaiga.

Nepasiskųsite, kad Jus bemoksliu ar bedarbiu paliko sistema. Ji tik pasijuoks. Maža to. Jus išjuoks ir teoriniai bendraminčiai, kurie pirmiau rūpinosi savimi, o tik paskiau – idėjomis, tauta ar valstybe. Liksite vienišas, apspjaudytas, be autoriteto, be padėties, be išteklių pragyvenimui.

Vis dėlto ši sistema palieka spragų. Ji dedasi išmintinga, bet iš tiesų yra kvaila. Pirmiausiai tai pasakytina apie sisteminę žiniasklaidą, nuo kurios žymia dalimi priklauso viešo veikėjo žinomumas, taigi – ir populiarumas. Sisteminė žiniasklaida minta skandalais. Jai reikia imituoti pliuralizmą. Taigi, ji mielai pateiks kiekvieną skandalingesnę personą, bet tik tada, jeigu ji – pakankamai kvaila, kad ir liktų skandalisto vaidmenyje. Kita vertus ji gali pateikti solidų, protingą, mąstantį asmenį, jei šis jai atrodo per mažai pavojingas. Pavyzdžiui – esantis už atviros politikos, kitaip tariant – rinkimų ribų. O užsitarnavus žinomumą galima pasukti ir link politikos.

Skandalistas gali prasmukti pro smulkų sisteminės žiniasklaidos tinklą ir be mokslo, ir be darbo, ir be ligtol užsitarnautos padėties visuomenėje. Bet su tokiu politiku mažai, kas norės turėti reikalų. Net patekęs į valdžios institucijas jis liks vienišas, geriausiu atveju – su marginalia tokių pačių skandalistų grupe. O po kiek laiko dings iš politikos. Amžinai.

Solidesnio politiko kelias – daug sunkesnis. Jeigu jis atstovauja antisisteminėms pažiūroms, jis pirmiausiai turi nukenksminti sistemos imunitetą. O tai reiškia – apsimesti… Nepavojingu. Suvaidinti apolitišką viešąjį intelektualą. Pareikšti savo nuomonę vienu ar kitu opiu klausimu. Sulaukti visuomenės pritarimo. O tada – pirmyn į politiką.

Prieš keletą metų patriotinėse eitynėse skambėjo šūkis: šiandien – gatvė, rytoj – Seimas. Nieko panašaus. Pirmiausiai – universitetas. Iš gatvės į Seimą patekti įmanoma, bet, kaip jau minėta, vienai kadencijai, galbūt – dviems, bet be realios valdžios. Kas kita – universitetas. Netgi likus už parlamento barjero lieka galimybė formuoti visuomenę, kuri ryt ar poryt gali pakeisti valstybę.

Taigi – knygas į rankas. Jūsų karas prasideda šiandien. Kovos laukas – aukštoji mokykla. Pergalė – Tėvynės atsikovojimas. Ginklas – smegenys. Bendražygiai – Jūsų bendramoksliai. Pirmyn.

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Pilietinė visuomenė, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , .

18 komentarų

  1. Ir suprask dabar, – kurgi mokytis (toks jau visiškos nevilties Alko str. šis, liūdnas, bet verčia susimąstyt),
    tai gal vėl metas pradėti, – kad išlaikyt bent Aukštosios Mokytojų mokyklos atidarymo (ar neuždarymo siekį)
    pvz.:
    htt p://www.epaveldas.lt/recordDescription/LNB/C1C1B0000096683
    ir net 🙂 “pirmieji žingsniai” po 6-ių metų (prieš 102 m.)
    htt ps://www.europeana.eu/portal/sv/record/2021803/C1R0000013715.html?l%5Br%5D=4&l%5Bt%5D=8

  2. Skaitytojas:

    Šiaip gerai parašyta. Tik nežinia, ar visus jaunuolius tai įkvėps.

  3. Marius Kundrotas visiškai teisus! Gaila žvelgti ne tiktai į daugelį mūsų seimūnų, bet ir į kai kurios profesorius – istorikus!? Daugelis jų ne kalti, kad mokslinius darbus apsigynė ir šį garbingą vardą gavo dar sovietiniais laikais! Tačiau praėjo jau beveik 30 NEPRIKLAUSOMYBĖS metų! Ir per tiek laiko ISTORIKAMS negebėti pažinti garbingiausios mūsų praeities – (SARMATIJOS – nuo erų sandūros – iki VI – jo šimtmečio) ir GARDARIKĖS (LITVO) – iki 1000- jų metų — vadinamiesiems istorikams, dargi – profesoriams, – nedovanotina!!!
    Sovietiniais laikais mokykloje mus mokė- Lietuva gimė 1940 metais!? Dabar vadinamieji profesoriai – bumbliauskai – nikžentavičiai-aleksandravičiai- razumai ir kt., LIETUVĄ pažįsta tiktai nuo vadinamojo Lietuvos krikšto?! O štai buvęs ministras -pirmininkas Augustinas Voldemaras (knygoje prancūzų kalba – LIETUVOS ISTORIJOS PROBLEMOS) teigia,– VARDUI LIETUVA – 1500 metų! ATSITOKĖKITE – GERBIAMIEJI!

  4. jurgis:

    paaiškinkit, kas yra “tautiškas” ir nelabai?

  5. Gintaras Raulinaitis:

    Tautiškas tas, kuris dirba vardan tos Lietuvos!! Tai Štai aš ieškojau Jums, mielieji mano Tautiečiai, na, gal paskutinį šansą! Tai Va, sakau rimtai ir kviečiu stotį į mano kuriamą Gintarveidžio Šviesos Karalystės partiją!! Supraskime, tai visiškai naujo gyvenimiško požiūrio partija, kuri neprašytų finansinės paramos, skiriamos partijoms! Aš trokštu ne kažkokios vienadienės garbės, aš esu labai laimingas, siekdamas pakelti žmonių nuotaiką ir pakviesti gyventi pilnakraujį, o ne “paraščių” gyvenimą!!!!

  6. Rimgaudas:

    Gerb. Jurgiui: tokį Hamleto tipo klausimą užsidavė sau ir žydai, nes ką tik Izraelio valstybės vadovas Netanyahu Izraelį paskelbė “tautine” valstybe. Bekalbant tribūnoje, iš salės, nesigaudydami, kas iš jų yra “tautiškas”, ir kas nelabai, išėjo nemaža grupė parlamentarų (rodė per televiziją). O mes – tautinė (nacionalinė) valstybė esame, ar nelabai? Manyčiau gerbiami Viktoras Pranckietis, Ministras pirmininkas ar Prezidentė, sekantys įvykius Izraelyje, turėtų šiuo klausimu pasisakyti. Jeigu pasisakytų taip, kaip pasisakė Netanyahu, tai tautininkų partija pas mus turėtų pasileisti ir įsilieti į judėjimą “Pro Patria”, jeigu šie priimtų. Ar ne taip? Žodžiu, kaip ir jūs, gerb. Jurgi, silpnai gaudausi ir laukčiau mūsų politikų paaiškinimo, kas pas mus yra “tautiškas”, ir kas nelabai.

    • jurgis:

      Na, Rimgaudai, jeigu ir Tau neaišku… tada gal atsakytų Panka ar Rudys ar Juozaitis, kuris pretenduoja valdyti karalystę, bet man atrodo, kad tautiškumas yra kiekvieno viduje, o ne jo lozunguose. Ypač jis išryškėja, kai šaliai iškyla sunkumų. Bet aklas tautiškumas irgi veda į pražūtį, o kiek dar nuo jo nusitiesioa gijų – į naCIONALIZMĄ, Į NETOLERANCIJĄ`, KSENOFOBIJą, Į SAVIGARBOS JAUSMĄ, Į PASIPRIEŠINIMĄ AGRESIJAI IR ASIMILIACIJAI, JAU VIEN KALBOS ATŽVILGIU TAUTIŠKUMAS TURI KELETĄ VEIDŲ… KUR RASTI RIMTĄ TRAKTATRĄ APIE TaI PASKAITYTI? GAL vYDŪNAS? (atleisk už susimaišiusias raides – karščiai…)

  7. Vilnietis:

    bla bla bla. kundrotas jau rašo tik tam kad rašyt.
    ne iš universitetų daroma politika o iš verslo. Turėk tiek kad galėsi nupirkit ir perpirkti visus- tada ir paimsi valdžią. o jei ne niekšas paskui save įtrauksi ir idealistus ir intelektualus. tik toks kelias. kundroto siūlomas- tipo apsimetus durneliu slapčiomis patekt į poltiką o ten jau atsivert tiesiog juokingas. ko pats taip nepakliuvo ar nepakliūna- juk baigė universitetą? matomai todėl kad kišenėj pinigų tik semkėms.

  8. )..(:

    Ir apeiti VU,nes ten dvokia parsidaveliskumu parazitinei sistemai.

  9. Jūratė:

    todėl ir balsuosiu už A. Juozaitį

  10. Bronius:

    Tik liudna kad mokytis Vilmiaus universitete pavojinga nes uz laisvai issakytas paziurad pats rektorius apskus studenta. O kazkoks prisiplakelis destytojas kaip Subscius gali tyciotis kiel nori ir is studento ir is kolegos profesoriaus ir jam galima ir putinaitem galima . Vilpisauskui tokie skundikai mokantys isisavinti europinius pinigus labai visiems reikalingi. O kas tas vargsas studentas su savo tiesa? Sunaikinti. Pasmerkti. Ismesti. Tai jau girdejom savietu laikais

  11. Eva:

    Tikrai nepatinka Sicilijos mafijos sistema?: eikite tapkite “šeimos” nariu, jei galite, jei nepadėsite galvos, kai pasieksite padėtį, va tada kažką keiskite mafijos sistemoje. Pirmyn!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: