Seimo liberalai pasigenda ne tik priežasties, dėl ko reikia vykdyti medicinos paslaugų reformą – ypač trūksta įgyvendinamo pokyčio pasekmių įvertinimo. O pasekmės neišvengiamai bus skaudžios, Liberalų sąjūdžio frakcijos surengtoje diskusijoje aiškino medikų ir ligonių atstovai.
„Ministerija tikisi, kad mažės eilės, daugiau ligonių gaus greitesnių ir kokybiškesnių paslaugų ir sveikatos apsaugos sektoriuje liks mažiau nelygybės. Nieko panašaus. Tokia sveikatos reforma sumažins ne tik pacientų ir medikų pasitikėjimą valstybe, bet juos dar ir supriešins“, – sakė diskusiją sušaukusi Viktorija Čmilytė-Nielsen, Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė.
Santykių suardymo grėsmę visoje sistemoje įžvelgia ir Neringa Čekienė, Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos vadovė. „Mums svarbu, kad sistemoje pacientai nebūtų priešinami su gydytojais. Atrodo, jau buvome radę santykį, kad dirbame dėl kitų. Deja, šis susipriešinimas vėl sustiprės“, – kalbėjo ji.
Apklausa atkleidė nerimo priežastis
Apklausus beveik 4 tūkst. sveikatos specialistų, jie įvardijo po reformos smuksiančią paslaugų kokybę ir pablogėsiančias darbo sąlygas, atskleidė Alma Astafjeva, Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos pirmininkė. „Sakau: palaukit, palaukit. Jeigu mes visi galvojame apie emigraciją, tai nėra gerai. Tai man kelia didžiausią nerimą. Be to, medikai atviri: korupcija didės, nes nebeliks oficialios galimybės susimokėti ir ateiti pas norimą specialistą“, – liberalų diskusijoje teigė gydytoja.
Audrius Kazlauskas, Diagnostikos ir gydymo įstaigų asociacijos vadybos pirmininkas, pastebi, kad sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė reformą įgyvendina išvirkščiai, nesivadovaudama pamatiniais duomenimis. „Atrodytų, tarsi priemokos savaime konsultuoja žmogų. Ne priemoka konsultuoja, o specialistas pagal suplanuotą laiką. Sveikatos apsaugos ministerija daro kažką kažkaip, bet eilių tai visiškai nespręs – jos bus dar ilgesnės. (…) Viskas traškės per visas siūles“, – įspėjo medikas.
Panašiai reformos poveikį vertina Audrius Klišonis, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas. „Daromas veiksmas pridengiant tarytum kilniu tikslu – kad mažėtų priemokos, tačiau realiai bandoma spręsti kitą problemą, kuri net nebus išspręsta. Dabar mokamos priemokos, patinka jos ar ne, yra skaidrus principas. O jeigu grįšime prie sistemos, kai per pažintis bus bandoma apšokti eilę, neišvengsime vokelių“, – teigė jis.
Įvertinę svarstomus įstatymus medikai bandę paaiškinti ministerijai, kokios laukia pasekmės, tačiau tuščiai. „Tikrai nesijautėme girdimi. Dialogo norisi, bet su Sveikatos apsaugos ministerija, deja, jo tikrai nėra“, – Seime pripažino Dovilė Bičienė, klubo „Diabeto IQ“ vadovė.
Maža to, kad neklauso specialistų nuomonės, reformos sprendimus priimantys asmenys patys nesuvokia procesų sveikatos apsaugos sistemoje, pabrėžė Auristida Gerliakienė, Medikų sąjūdžio valdybos pirmininkė. „Nė vienam sprendimui neatliekama poveikio analizė. Jie nesitaria su specialistais, kaip visa tai atrodys“, – sakė ji.
V. Čmilytės-Nielsen pastebėjimu, įgyvendinant medicinos paslaugų reformą aidu atsikartoja socialinio dialogo trūkumas, kaip ir priimant naujus mokesčius: atsakinga ministerija ir Seimo dauguma negirdi socialinių partnerių.
„Reformos argumentas toks: viskas blogai, todėl reikia taisyti. Tačiau diskusijoje išgirdome, kad nėra viskas blogai. Todėl nebūtina griauti sistemą – ją užtektų pagerinti. Valstybė pirmiausia turėtų nustatyti sąžiningą įkainį ir atvirai pacientams įvardyti, kokias paslaugas gali suteiki ir kurių negali. Tokio sąžiningumo labiausiai pasigendame“, – kalbėjo Seimo Liberalų frakcijos seniūnė.
Parengta pagal liberalų frakcijos pranešimą
