Laidoje „Aktualioji istorija“ laidos vedėjas istorikas Tomas Baranauskas ir istorikas, Vilniaus universiteto docentas Algis Kasperavičius tęsia pokalbį apie Pirmąjį pasaulinį karą.
Kokios dar valstybės prisijungė prie karą pradėjusių valstybių – Vokietijos ir Austrijos-Vengrijos iš vienos pusės ir Rusijos, Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos – iš kitos? Kokį vaidmenį kare suvaidino vokiečių pusėje į karą stojusi Turkija? Ką Osmanų imperijos krikščionims reiškė šio karo metu vykdytas genocidas? Kokią klaidą padarė Bulgarija? Kokią reikšmę karo eigai turėjo 1917 m. Vasario revoliucija Rusijoje? Kokią reikšmę turėjo JAV įstojimas į karą 1917 m.? Kodėl Vokietija pralaimėjo karą? Kokios buvo šio karo pasekmės?
Šiuos ir kitus klausimus aptariame laidos metu.
Susiję straipsniai:
- „Aktualioji istorija“: Kodėl prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas? (video)
- „Aktualioji istorija“: Kaip Prūsija suvienijo Vokietiją? (video)
- „Aktualioji istorija“: Kaip Vienos kongresas perbraižė Europos žemėlapį ir išsaugojo taiką?
- „Aktualioji istorija“: Gotika – „barbarų“ architektūra?
- „Aktualioji istorija“: Kaip prasideda revoliucija? (video)
- „Aktualioji istorija“: Kaip iškilo Napoleonas? (video)
- „Aktualioji istorija“: Kai revoliucijai pritarė visi, išskyrus karalių (video)
- „Aktualioji istorija“: Ką Prancūzijai ir Europai davė Napoleono valdymas? (video)
- „Aktualioji istorija“: Kaip pramonės perversmas pakeitė pasaulį? (video)
- „Aktualioji istorija“: Kas trukdė sustiprinti XVIII amžiuje žlungančią valstybę? (video)
- „Aktualioji istorija“: Respublika ir teroras. Kodėl revoliucija ryja savo vaikus? (video)
- „Aktualioji istorija“: Lietuvos viltys atgauti valstybingumą žlugo kartu su Napoleonu (video)
- „Aktualioji istorija“: Ką siekė išsaugoti pirmieji konservatoriai? (video)
- „Aktualioji istorija“: Kaip prasidėjo kryžiaus karai Pabaltijyje? (video)
- „Aktualioji istorija“: Ketverių metų seimas ir Gegužės 3-osios Konstitucija (video)
- „Aktualioji istorija“: Kodėl kaimyninės valstybės pasidalino Lietuvą ir Lenkiją? (video)
- „Aktualioji istorija“: Kaip XVIII amžiuje Lietuva išnyko iš žemėlapio? (video)
- „Aktualioji istorija“: Kaip keitėsi visuomenė pramonės perversmo metu? (video)
- „Aktualioji istorija“: Kokios buvo liberalizmo ir socializmo idėjų ištakos? (video)
- „Aktualioji istorija“: Kaip XIX a. tautos vienybės idėja įveikė popiežių? (video)
- Pasirodė 2-oji V.Žalio knygos „Lietuvos diplomatijos istorija 1925-1940 metais“ dalis
- Tautininkai priminė karą Ukrainoje (nuotraukos)
- Saulėtasis Majamis: Mažo Amerikos kaimo sėkmės istorija
- A. Andriušaitis. Knyga skirta visiems Lenkijos draugams
- A.Anušauskas. „Vesna“ nereiškia pavasario
- Č. Iškauskas. Ar Karaliaučiaus prisijungimo idėja galutinai mirusi?
- Č. Iškauskas. Skaldyta ir skaldoma Lietuva: kas gresia jos vientisumui?
- Dokumentinis filmas apie Oršos mūšį (video)
- Č. Iškauskas. Galingųjų vizitai Lietuvoje: Napoleonas, Hitleris, Putinas
- „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Kokie pokyčiai laukia pasaulio? (video)
Apie bolševizmo ir nacizmo susipriešinimo reikšmę – akivaizdžiai perspausta. Labai aišku iš kurios lektūros paimta ir pakartota. O gaila…
Mano nuomone, bolševizmas ir hitlerinis nacizmas praktiškai niekuo nesiskyrė. Nenuostabu, nes abu šie fašistiniai režimai buvo sukurti tų pačių jėgų. O tų režimų paskirtis ir buvo – supriešinti dvi valstybes ir įtraukti jas į karą, kad jos viena kitą anihiliuotų. Tuo buvo siekiama užbaigti darbą, kurio nepavyko užbaigti Pirmojo Pasaulinio karo metu: visiškai sunaikinti konkuruojančias imperijas.
Bet po 1795 m. nelaimės (ir 1918 m. laimės) Lietuvoje kelia kažkaip (kažkas) baimių bangas, sumaištį ir
n u r a š y m ą net Liublino unijos (1569 m.) priesaikomis bei gegužės 3 d. 1791 m. nelemtos Konstitucijos
(Abiejų šalių įtvirtintos ir visateisės TĄDIEN) patvirtinimu galiojančių tarpvalstybinių sienų (lenkų-lietuvių)
reikalus,
Pirmas pasaulinis, kitas pasaulinis ir net nepasauliniai kokie tai nieko nėra keitę – SANTYKYJE TARPE
Lietuvos ir Lenkijos šiems taip ir likusiems 1569-1791 m. sprendimams – VALSTYBIŲ RIBOMS.
Netgi baiminamasi, kad nuo pat XV a. Lietuvos karalius gerbiantis pačiu aukščiausiu lygiu persų valdovų
(suskaldytosios Persijos) paveldiminių santvarkų palikuonių elitas (šiuosyk Irano), gali netinkamai advokataut
ribų tarpe Lenkijos ir Lietuvos atstatymo bylose; savaime suprantama šios bylos būtent Teherano, Jaltos ir Potsdamo
susitarimų paveldas.
Nebijokime. Lietuvių-vikingų prekybinio įdirbio lykis – aukštoji ikikrikščion-musulmonizminiškuminiais apkratais nepaliestasis dešimtmečių dulkėmis paveldas.. Jei dabartinio rytų-vakarų raštelinių tikybų valdymo atstovavimo
“baimingieji” putomis-grasinimais tarška-barška ką “ant eterio”, tai vien iš baimėmis šiuolaikiškosioms kartoms užbruktos dirbtinės tikrovės.
O esmė – pagarba, supratimas bei bendrų ekologinių klausimų (gelbėjimosi nuo žūties) sprendimų griežtų griežčiausi priėmimai (kai Marakeše po Paryžiaus) ir jų vykdymui sutelktos netgi tų pačių raštelinių tikybų “galiūnų” pajėgos
(tų, kuriuos “raštelininkai” laikinai valdą…).
Žinia – karuose (pokary) laikinieji nugalėtojai “raštelinių” klanų kapitalo laikytojai, – bet kurią tikybinę pakraipą
į k n y g i n t ą, – tam tikrai žmonijos daliai “užkrovusieji” ant užvaldymo jiems vergaut. Gal per griežta, be deja
– ar biblija, toros, vedos, koranai – tai vien savotiškos visumos “nuograibų” atmainos iš Dieviškumo tikybinės terpės
..sau (savanaudystei). Pačius pačius savanaudiškiausius pamatyt galbūt drąsos ir turime, tačiau… baimes iš kulisių
skleidžia …”raštelinėjimo-nutylėjimo” aplinkos formavimu (atleiskit už brukžodį vietoj sandaros, mat s a n d a r a per daug pagarbos niekšiškų veikų įvardui, tad pasaugot palikta) vis nuožmiau ir nuožmiau.
Paskutinis pvz. – imt slėpt, neigt ir tildyt, kad Lietuva ir su Rytais, su Persija ir kt. msulmoniškomis valstybėmis pagarbius santykius turėjusi bei prekiavusi… Š I M T M E Č I A I S
Laimėjo tie, kurie laimėjo Antrąjį pasaulinį karą ir rengiasi laimėti Trečiąjį. Įdomu tik ar Lietuva beliks po to Trečiojo, ką manote?
kas, kas laimėjo? Žydai! Karai yra žydų derlius – posakis senas kaip pasaulis.
šianien tai labai akivaizdu : išnykus komunizmo stovyklai iš karto ,nuosekliai pradėjo didėti atskirtis ir “demokratinėse ” visuomenėse. O tai reiškia tik tai ,kad kova už “darbo žmonių reikalą ” tikrai nepaseno – kapitalas susiveržt diržus niekada savanoriškai nesutiks – jis pripažįsta tik realią jėgą.