Valstybinė kalbos inspekcija kviečia į pokalbį „Lietuvių kalbos apsauga: prasimanymai ir tikrovė“ (9)

Valstybinė kalbos inspekcijos viršininkas Donatas Smalinskas | Valstybinės kalbos inspekcijos nuotr.

Valstybinė kalbos inspekcijos viršininkas Donatas Smalinskas | Valstybinės kalbos inspekcijos nuotr.

Balandžio 18 d. 10 val. Vilniuje, Kultūros ministerijos Baltojoje salėje (J. Basanavičiaus g. 5) Valstybinė kalbos inspekcija surengs pokalbis  „Lietuvių kalbos apsauga: prasimanymai ir tikrovė“.

Renginio tikslas – paprastai papasakoti apie kalbos norminimo būtinybę ir reikšmę, atskleisti tikrąsias kalbos vartotojų baimės priežastis, Kalbos inspekcijos veiklos plonybes, netaikomas nuobaudas, aptarti užsienio valstybių praktiką ir aptarti kitus su lietuvių kalba susijusius klausimus.

Pokalbiui kviečiame žurnalistai, kultūros darbuotojai, verslininkai, aktoriai, studentai, kalbos redaktoriai, vertėjai, rašytojai ir kiti kam rūpi lietuvių kalbos likimas XXI amžiuje.

Pokalbyje dalyvaus Bonifacas Stundžia, Renata Šerelytė, Rita Miliūnaitė, Irena Smetonienė, Audronius Ažubalis, Audrys Antanaitis, Gintautė Žemaitytė, Laimantas Jonušys, Vladas Braziūnas, Stefano M. Lanza , Darius Užkuraitis, Odeta Vasiliauskaitė, Aistė Plaipaitė, Edvardas Kubilius, kiti radijo ir televizijos žurnalistai, laidų vedėjai.

Pokalbiui vadovaus Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis ir Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas Donatas Smalinskas.

Kvietimas į diskusiją balandžio 18 d. 10 val

Kategorijos: Kalba, Kultūra, Lietuvoje, Naujienos, Visi įrašai | Žymos: , , , , , .

9 komentarai

  1. Žemyna:

    Vėlokai skelbia. Tokiam pokalbiui reikia pasiruošti, pavyzdžių parinkti, tik tada dalyvavimas bus naudingas.
    Viena aišku – senai kalbai negalima aklai taikyti jaunųjų kalbų, susikūrusių iš kelių (gal jau irgi su kitomis susikryžminusių) kalbų mišinio, taisyklių, madų bei papročių! Negalima painioti juridinę reikšmę turinčių dokumentų, raštvedybos, kt. oficialios kalbos su šnekamąja neoficialia kalba. O mūsų miesto iškabos, viešoji informacija taip pat atskleidžia tautos orumo, pagarbos savo kalbai lygį. Deja, jau seniai net užsienio verslininkai stebisi, kad čia jaučiasi ne kaip Lietuvos, bet kaip bet kurios buvusios Vakarų kolonijos gatvėse… Be to, kaip verslininkas, jis gerbtų visų pirma SAVO žmonės, nes jų čia dauguma, minios, o ne užsieniečių.
    Ne tik nacionaliniam transliuotojui neleistina vadovautis tarpuvarčio „kalbininkų” supratimu, skleisti jų kalbėseną, bet ir privatiems. Nacionalinio užduotis naudotis savo galimybe skleisti išsilavinusio žmogaus (nepainioti su diplomą turinčiu!) kultūringą (o tai reiškia ir taisyklingą) kalbą. Tačiau neseniai Valinskas nudžiugino vulgarizmais, iš filmų irgi prisiklausome nepateisinamų dalykų, nors „stipriai” pasakyti galima ir be nešvankybių – tik dialogų vertėjai turi šiek tiek tam laiko skirti, kad neverstų filmą dubliuojančio diktoriaus save prievartauti tariant nešvankybes. Tai pagaliau jo ir socialinė misija – padėti nesėkmingose šeimose augantiems vaikams susigaudyti, kuo reikia sekti, į ką lygiuotis. Deja, šiandien iš nacionalinio skamba ne tik netinkama jam kalba, bet ir daug netaisyklingos kalbos girdime. Gaila, bet ne tik iš studijos svečių, bet ir iš radijo laidų vedėjų – jų pačių, ar jų cituojamą kitų autorių kalbą su klaidomis (kad ir per spaudos apžvalgas), nors jų taisymas nepareikalautų daug laiko. Negi vadovybė nelaiko esant reikalinga skirti laiko pasirengti apžvalgai? Skirti dėmesio savo pačių skleidžiamos kalbos kultūrai? Pati toleruoja „chaltūrą”? Gaila, bet nacionalinis jau seniai „nužudė” kai kuriuos skambius lietuviškus žodžius – jau seniai nebeegzistuoja jų laidose GAIDA, SLAPYVARDIS, MATMUO (DYDIS) ir daugybė kitų žodžių, kurie, beje, būna ir trumpesni, ir apskritai patogesni tarti dėl garsų dermės, ir visai nesuprantama, kodėl jie „numarinti”…

  2. Antai, Vilniuje, kuriame nėra ir 10 % gyventojų lenkų, Prankskietis, Skvernelis, Grybauskaitei viešai tylint, siekia valstybiškai, t.y. už biudžeto pinigus ir lenkų kalba nemokamai rodyti 5 Lenkijos tv programas. Kas čia per politika, kur Konstitucijos (10 str.) laikymasis, kad valstybės teritorija vientisa. Taigi kodėl Vilniuje, o ne pvz., Kaune ar apskritai Lietuvoje, tai daroma. Tai suvereniteto ir valstybinės kalbos įstatymo pažeidimas. Pilsudskystė viduryje baltos dienos. Štai pati didžiausia valstybės kalbinė aktualija, dėl kurios sėdėti rankas sudėję neturime teisės, ypač vilniečiai sovietmečiu atkakliai kalbėję lietuviškai ir taip atlietuvinę Vilnių… Vilniuje valstybei savo lėšomis (nemokamai) rodyti buvusios okupantės Lenkijos TV programas nėra jokio politinio ar kitokio pagrindo. Taigi ne diskusijos, o konkretūs protestai būtini.

    • Žemyna:

      O prisiminkime kadencijos pradžioje vykusį cirką dėl Lietuvos padabinimo tautiniais rūbais… Kone planus sugadino tam pasipriešinusieji? Buvo planuota, kol mes prieš veidrodžius savimi grožėsimės, Seimo „elitas” ir Vilniją iš mūsų šalies kišenės polonizuos, ir valstybinę kalbą „patvarkys”…
      Kad šis Seimas savo šalį taip saugotų ir gintų, kaip jie save savuose per rinkėjų apkvailinimą gautuose postuose saugo, kaip taip Lietuvai tarnautų, kaip Lenkijai stengiasi…

      • Prie ko čia tas pavadinimas „Vilnija“. Jis žmonėms reiškia lenkišką Lietuvos dalį. Tokio lenkuojančiųjų primesto pavadinimo ir su juo susijusio supratimo, reiškiančio lenkiškumą, derėjo ir dera Lietuvoje seniai atsisakyti. Yra Vilnius, o ne „Vilnija“, o tas Vilnius – toks lietuviškas, kad jame nėra ir 10 % save laikančių lenkais gyventojų. Taigi neleiskime Vilniaus Lietuvos valdžių Skverneliams ir Šimašiams versti į tą bendrą Lenkijos TV programų lenkų kalba rodymo už valstybės pinigus katilą. Vilniuje lenkų procentas beveik toks pats, koks yra lenkų procento vidurkis apskritai Lietuvoje. Taigi arba ji rodytina visoje Lietuvoje, o tada ir Vilniuje, arba jeigu rodoma ne apskritai Lietuvoje, tai tada nerodoma ir Vilniuje. Tokia Vilniaus neišskyrimo logika privalu vadovautis visais politinio ir ūkinio šalies valdymo klausimais. Vilnius į realiai nesantį – nuo lenkijos laikų užilikusį “Vilnijos”pavadinimu katilą, neverstinas. Šis Lietuvos daliai Lenkijos primetinėjamas pavadinimas šluotinas iš lietuviškos sąmonės ir tai labai aktualu daryti dabar lenkiškai galvojantiems valdžių Skverneliams, siekiant Vilniui įkišti Lenkijos TV 5-ių programų rodymą lenkų kalba už valstybės biudžeto lėšas (350 tūkst. eurų). Vilnius pagal gyventojų sudėtį nėra kokia lenkijinė “Vilnija” – jame “tirštai” gyvenančių lenkų nėra. Čia yra objektyvus pagrindas Vilniui ir Tautai stoti prieš Lenkijos valstybės TV programų rodymą Vilniuje už Lietuvos biudžeto lėšas.

  3. Julius:

    Prie jo čia lituanistų jėgos struktūra ir kultūra?

  4. tiek:

    šiaip ar taip ,pagal turimus veiklos rezultatus, su lietuvybe Vilniuje tiesiog prasti popieriai. Ką veikia tas Smalinskas ,kas jį pastatė ? Dirbt reikia ,jaunas žmogau.

  5. Elgetas:

    Akademine prasme, lietuviu kalba nesunaikinama, nes ji pirmine.Graiku ir lotynu kalbos yra Olimpijos akademiku produktas, isvestines kalbos.Slavai ir gotai-trecia kalbu karta.Paskutinis lietuvis, gali susiproteti ir viska akurti:
    Zvaigzdynas CAELUM=liepsna +Vytis (gerulis 553 AD pralaimejo Jusitinianui ir buvo pakrikstytas kaip Vittigi
    CAE MAS=lieps namas.
    Jeigu gyvenvietes zidiniuose dege amzina zaibo liepsna, tai jau kaimas, kuriame privalomai turejo buti alkas, ta prasme, kaip graiku Agora.Buvo aikstesnio rango Ramoves., ten buvo mokykla-mokino kalvystes ir karybos.Apie rasta-mezinau.

  6. Elgetas:

    Parasiau ir pastebejau musulmonu”namas”, Liepta namaz 5 kartus kakta i grindis ir sakyti:”Trakai Israel, ozys valkata”
    Maksimaliai tiksliai foenetiskai perrasiau, musulmonu”zegnone”
    Falima ir islama saynaikint….stai kodel taip musu kalba visi choru naikino

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: