Kaip išlaikyti gerą savijautą ir darbingumą?

Sėdimas darbas prie kompiuterio šiandien yra neatsiejama profesinio gyvenimo dalis daugeliui žmonių. Lieka vis mažiau veiklos sričių, reikalaujančių fizinio aktyvumo – Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, 1 suaugusysis iš 4 juda nepakankamai. Didelis darbo tempas ir aukštas streso lygis darbe lemia tai, kad dieną beveik nepakylame nuo kompiuterio, valgome nereguliariai, nepalaikome fizinio aktyvumo.

Kurį laiką galime nejausti neigiamų tokio gyvenimo būdo pasekmių – juk kas čia tokio: patogiai sėdime kėdėje, gurkšnojame kavą, retkarčiais kažką įsimetame į burną. Tačiau čia ir slypi pavojai. Netaisyklinga laikysena, sutrikusi kraujotaka ar sulėtėjusi medžiagų apykaita – tai tik kelios problemos, kurias gali sukelti sėdimas darbas, jei nesirūpinsime savo sveikata. Specialistai išskiria kelis principus, kurių laikymasis padės išvengti šių neigiamų pasekmių sveikatai.

Fizinis aktyvumas – ne prievolė, o kokybiško gyvenimo dalis

Kineziterapeutas, sporto akademijos „Get Fit“ treneris Regimantas Kičas pastebi, kad dirbančius sėdimą darbą žmonės dažniausiai  vargina nugaros skausmai bei antsvoris. Specialistas apgailestauja, kad apie pasyvaus gyvenimo būdo pasekmes žmonės susimąsto dažniausiai tada, kai sveikatai jau padaryta žala. Tada jie kreipiasi į gydytojus bei sporto trenerius tam, kad susigrąžintų gerą savijautą ir darbingumą.

„Pirmiausia reikėtų kalbėti apie tinkamų įpročių formavimą,“ – komentuoja treneris. „Fizinis aktyvumas turi tapti neatskiriama kasdieninio gyvenimo dalimi. Optimaliausias variantas žmogui yra sportuoti 2-4 kartus per savaitę, derinant ištvermės bei kardio treniruotes. Tai padės suformuoti tvirtą kūną, o, turint tinkamai suformuotus raumenis, bus išvengiama ir nugaros skausmų.“

Kiekvienas žmogus yra skirtingas, tad sporto ar kitos fizinės veiklos sritį reikia rinktis pagal savo asmenines savybes ir fizines galimybes. Nemažiau svarbu yra pasirinkti tinkamą trenerį ir aplink save suburti motyvuotų žmonių komandą, kuri silpnumo momentais neleistų pasiduoti. Pasak R. Kičo, sportuojant bus akimirkų, kuomet svirs rankos, rezultatai netenkins ir norėsis viską mesti, tačiau reikia nepamiršti, kad tai normalu. Sportas, norimos kūno linijos, sveikesnis kūnas, kaip ir kiekviena veikla, reikalauja darbo.

Treneris mini ir motyvacijos svarbą. „Kiekviena veikla, pasitelkus žaidybinius elementus, tampa daug patrauklesnė, o neretai net ir pamirštama, kad kažkada veikla buvo nesmagi. Motyvacinės sistemos gali būti įvairios: galbūt jus motyvuos geresnis rezultatas nei Jūsų draugo, galbūt dydžiu mažesnės sportinės kelnės, o gal lažybos, kurių prizas – šeimyninė pica. Visa tai – Jūsų pasirinkimas,“ – sako R. Kičas.

Mityba – svarbus reguliarumas ir įvairovė

Ne mažiau nei judėjimas yra svarbi subalansuota ir reguliari mityba. „Stebime žmonių mitybos įpročius ir matome, kad didelė dalis dirbančių žmonių Lietuvoje valgo nereguliariai, vartoja nepakankamai vandens bei per mažai juda,“ – aiškina kompanijos „Nestlé“ atstovė Ariana Rastauskaitė. Vieni save teisina laiko trūkumu normaliai pavalgyti, kiti vis dar galvoja, kad valgymas retai ir gausiai gali pagerinti kūno formas.

„Nors žmonių užimtumas didelis, svarbu suprasti, kad reguliari ir taisyklinga mityba užtikrina gerą savijautą ir padidina darbingumą, koncentraciją, todėl turime neieškoti pasiteisinimų, o tiesiog skirti sau laiko normaliai pavalgyt,“ – sako A. Rastauskaitė.

Svarbu maždaug kas tris valandas bent minimaliai užkąsti tam, kad neperalktume ir nepersivalgytume pietų ar vakarienės metu. Taip pat ant darbo stalo naudinga pasidėti ąsotį ar gertuvę su vandeniu – taip paskatinsite save vartoti daugiau vandens.