Prasideda knygos „Garuozos mūšis. Šaltiniai ir interpretacijos“ žygis per Lietuvą (2)

T. Baranausko studija „Garuozos mūšis“ | Asociacijos „Simkala“ nuotr.

T. Baranausko studija „Garuozos mūšis“ | Asociacijos „Simkala“ nuotr.

Vainikuojant Garuozos mūšio 730 m. sukaktį, asociacija Žiemių pradas „Simkala“ kartu su Joniškio istorijos ir kultūros muziejumi, 2017 m. pabaigoje išleido Tomo Baranausko studiją „Garuozos mūšis. Šaltiniai ir interpretacijos“, kurioje nagrinėjamas Lietuvos istorijoje nepelnytai užmirštas 1287 m. kovo 26 d. įvykęs Garuozos mūšis ir jo istorinis kontekstas, o taip pat skelbiami šį mūšį aprašantys XIII–XVIII a. šaltiniai su vertimais į lietuvių kalbą.

2018 m. sausio 20 d., šeštadienį, įvyks pirmieji Tomo Baranausko studijos „Garuozos mūšis. Šaltiniai ir interpretacijos“ pristatymai: 12 val. – Joniškio istorijos ir kultūros muziejuje ir 15 val. – Chaimo Frenkelio viloje (Vilniaus g. 74, Šiauliai). Tolesni pristatymai vyks Kaune, Biržuose, Pasvalyje, Vilniuje ir Duobelėje (Latvija). Dalyvaus autorius – istorikas, Lietuvos edukologijos universiteto lektorius Tomas Baranauskas. Įėjimas nemokamas.

Studijoje nagrinėjamas Lietuvos istorijoje nepelnytai užmirštas 1287 m. kovo 26 d. vykęs Garuozos mūšis ir jo istorinis kontekstas. Knygoje taip pat skelbiami mūšį aprašantys XIII–XVIII a. šaltiniai su vertimais į lietuvių kalbą.

Autorius pateikia naują Garuozos mūšio ir 1279–1290 m. Žiemgaloje vykusių kovų interpretaciją, traktuodamas tai kaip Lietuvos istorijos dalį. T. Baranauskas kvestionuoja istoriografinį stereotipą, kad Garuozos mūšyje žiemgalių pasiekta pergalė nepakeitusi jų likimo, o 1290 m. Žiemgala neva buvusi užkariauta kryžiuočių. Knygoje pateikiami argumentai, rodantys, kad Garuozos mūšio ir po jo iki 1290 m. vykusių kovų dėka Vokiečių ordinas buvo priverstas pasitraukti iš Žiemgalos, o pusė istorinės Žiemgalos teritorijos iki šiol tebėra Lietuvos valstybės sudėtyje. Visa tai leidžia Garuozos mūšį suvokti, kaip vieną reikšmingiausių Baltijos kryžiaus žygių mūšių ir naujai pažvelgti į iki šiol menkai pažintą XIII a. paskutinio ketvirčio Lietuvos istoriją.

Susirinkusieji Chaimo Frenkelio viloje taip pat galės apžiūrėti dailininko Artūro Slapšio paveikslus Garuozos mūšio tema ir fotografijas, kuriose atkuriamosios istorijos stovyklų bei žygių entuziastai inscenizavo Garuozos mūšio fragmentus.

Knygos „Garuozos mūšis“ pristatymai

Knygos „Garuozos mūšis“ pristatymai

Knygos pristatymas ir susitikimai su autoriumi T. Baranausku vyks:

Sausio 20 d. 12 val. Joniškio istorijos ir kultūros muziejuje (Baltoji sinagoga, Miesto a. 4A)
Sausio 20 d. 15 val. Šiaulių „Aušros“ muziejuje (Chaimo Frenkelio vila, Vilniaus g. 74)
Sausio 27 d. 14 val. Kauno įgulos karininkų ramovėje (A. Mickevičiaus g. 19)
Vasario 3 d. 11 val. Biržų krašto muziejuje „Sėla“ (J.Radvilos g. 3)
Vasario 3 d. 14 val. Pasvalio krašto muziejuje (P. Avižonio g. 6)
Vasario 4 d. 13 val. Vilniaus įgulos karininkų ramovėje (Pamėnkalnio g. 13)
Vasario 9 d. (tikslinama) Duobelės kraštotyros muziejuje (Brīvības iela 7)
Vasario 24 d. (tikslinama) Vilniaus knygų mugėje 2018 (Lietuvos parodų ir kongresų centras “Litexpo”, Laisvės pr. 5).

Kategorijos: Istorija, Kultūra, Lietuvoje, Naujienos, Visi įrašai | Žymos: , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *