Antradienis, 1 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

V. Sinica. Buitinės sąmonės triumfo kalnelis

Vytautas Sinica, www.propatria.lt
2017-12-10 00:28:38
5
Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Gruodžio 4 d. Seime Virginijaus Savukyno organizuotoje konferencijoje kviesta atsakyti į klausimą, kokios tapatumo problemos šiandien kamuoja lietuvių tautą.

Prašyte prašosi provokatyvus atsakymas: apolitiškumas yra vienas esminių šiandieninės lietuvių tapatybės bruožų ir kartu viena didžiausių jos problemų. Lietuviai nemąsto politiškai, tai yra nemąsto valstybės ir tautos kategorijomis.

Tą rodo mūsų amžinas pasyvumas, mūsų toks sovietiškas burbėjimas prie televizorių. Lietuviai yra itin nepatenkinti institucijų darbu, politine situacija, ekonominiais rodikliais, nepasitiki politiniais lyderiais.

BET! Neištrauksite jų į protestą, nesurinksite masinės peticijos, neįtikinsite net aktyviau balsuoti rinkimuose, nors ši apatija, reikia pripažinti, yra logiška nepasitikėjimo sąlygomis. Galiausiai apolitiškumą geriausiai liudija mūsų emigracijos mastai, nes emigracija yra tobulai apolitiškas asmeninių problemų sprendimo būdas – būdas spręsti išimtinai savo problemą ir nė kiek neprisiliesti prie bendrų, visai bendruomenei kylančių iššūkių, priešingai, dar ir jai pakenkti.

Kas dėl viso to kaltas? Įprasta ir jau nuvalkiota sakyti, kad kaltas sovietmetis. Didele dalimi taip, bet ne tik. Sovietmetį patyrė ir visos aplinkinės tautos, tačiau jose santykis su valstybe visiškai kitoks. Latvijoje ir ekonominiai rodikliai ir atskirties mastai per krizę buvo dar didesni, tačiau emigracija mažesnė. Lietuvių apatijos valstybės reikalui neįmanoma paaiškint vien sovietmečiu.

Daug daugiau prie to prisidėjo klaidos, nuolat kartotos po nepriklausomybės atkūrimo. Visų pirma, tai mokyklose vykdomas pilietinis ugdymas, nuo pat pradžių labai sąmoningai išsikėlęs tikslą nepolitizuoti jaunimo. Neduok Dieve, indoktrinuosime vaikus partijoms, geriau tegu visai nesidomi.

Itin paradoksalu tai, kad apolitiškumą skatina ir žiniaslaida, ir politikos mokslai. Žiniasklaidos turinys, iš pažiūros, ištisai politiškas, iš tiesų yra itin buitiškas – temos apie tai, kas ką pavogė, įdarbino, supainiojo, slėpė ir panašiai, t.y. temos apie viešųjų asmenų asmeninius gyvenimus ir pažeidimus, o ne apie jų priimamus (ar, dar blogiau, nepriimamus) visai valstybei svarbius sprendimus sudaro didesniąją dalį „politinio“ medijų turinio. Dar paradoksalesnis, nors kiek kitaip besireiškiantis, tas pats bruožas politikos ir tikriausiai kituose socialiniuose moksluose.

Žmonės, kurių tiesioginė pareiga turėtų būti rūpintis valstybės ir tautos aktualiausių problemų sprendimu ir priežasčių analize, universitete praeina konvejerį, kur išgirsta, kad moderni tautinė valstybė yra atsitiktinė ir dirbtina politinės organizacijos forma, kad tautos ir jų tradicijos yra dirbtinai sukonstruotos, iš esmės fikcijos, neturinčios savaiminės vertės.

Kur mažiau išsilavinęs žmogus „sveiku protu“ ir kasdiene patirtimi mato valstybę bei tautą ir, tegu desperatiškai ir nesėkmingai, ieško jų bendrojo gėrio vardiklių, išdidus politikos mokslininkas skelbia jų dekonstrukcijos evangeliją ir vietoje tautos mato tik individus ir skirtingas jų interesų grupes. Mąstant individais, o ne tautomis, pats nuosekliausias ir racionaliausias dalykas yra problemas spręsti apolitiškai – lietuviškųjų problemų atveju, būtent emigruojant.

Kvailai atskirta ir net supriešinta kultūra ir politika. Tai ne tik Gazmanovo koncertų ir Rusijos propagandistų šūkis, kad turėtume atskirti šituos dalykus. Prieš savaitę VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute docentė ir potenciali direktorė Nerija Putinaitė teigė, kad tebegyvename Lietuvos TSR, nes neįveikėme etninio tautiškumo.

Viešai aiškinta, kad kultūrinis ar etninis tautiškumas yra blogai, o vietoje jo (pabrėžiu – vietoje jo) reikalingas politinis. Tie aiškinimai nuolat kartojasi. Šiandien socialinių mokslų studentams bandoma įteigti, kad politinis mąstymas reikalauja atviros, t.y. neapsibrėžusios visuomenės be jokios apibrėžtos tapatybės, nors pasaulyje nerasite tokios valstybės – politiškumas visada išauga ant kultūrinės tapatybės.

Niekur ir niekada piliečiai neįsteigė valstybės, priešingai tauta steigia valstybę, o valstybė – piliečius. Šiandien tai bandoma apversti asimiliacines valstybes kaip Pranzūcija, Jungtinė Karalystė ar JAV vaizduojant kaip tariamai abejingas tautiškumui. Nesusimąstoma net paklausti, kodėl tokios valstybės niekada nepripažįsta tautinių mažumų, nesteigia jų mokyklų, neturi mažumų kalbų. Valstybingumą nuo seno turėjusios šalys tiesiog rinkosi asimiliaciją ten, kur iš imperijų išsilaisvinusios Vidurio Rytų Europos valstybės negalėjo to padaryti. Šis klaidinantis tikėjimas neapibrėžtu politiškumu be vieningos kultūrinės tapatybės yra tiksinti bomba mūsų ir taip nusususiam politiniam mąstymui.

Tobula šio apolitiško mąstymo išraiška yra ginčas dėl Lukiškių aikštės. Suprantama, ne visi yra Vyčio šalininkai ir ne visi turi jais būti. Tačiau reikia nemenko cinizmo imantis viešų aiškinimų, jog vyksta ginčas dėl estetikos (neva skonio reikalas) arba ginčas dėl skirtingų istorijos akcentų (neva partizanai vs LDK). Iš tiesų Lukiškių aikšėje objektyvuojasi ginčas tarp politinio ir buitinio įamžinimo, politinės ir buitinės aikštės, politinės ir buitinės atminties.

Talpus prasmėms ir interpretacinių lentelių reikalaujantis įamžinimas siaurai visuomenės grupei reikalingas ne tik tam, kad tariamai tiktų visiems. Ne tik tam, kad vienodai tiktų ir galėtų likti stovėti pasiteikus valdžiai ar režimui, derėtų prie bet kurios naujos okupacijos. Talpus prasmėms paminklas reikalingas, kad galėtume toliau gyventi savo apolitiškus gyvenimus be valstybės kategorijos, o joks materialus kūnas mums tos valstybės prikišamai neprimintų.

Kalnelio autorius pabrėžė laisvę piknikauti, laisvę žaisti ir laisvę vedžioti šunis. Pabrėžė ne kartą, aiškiai supriešindamas tai su esą pasenusia klasikinio monumento skelbiama laisve. Tarsi visų šių laisvių nėra okupacijos sąlygomis. Neretai jų gali būti dar daugiau, jei tik paslaugiai teiksitės pamiršti uždraustą mintį apie savosios tautos valstybę. Tarsi tie patys partizanai kovojo už tokią buitinę pikniko ir šunelio, o ne politinę Lietuvos valstybės ir tautos laisvę. Visi suprantame, kad taip nėra ir dar net turime gyvųjų laisvės kovotojų, kurie gali tą paliudyti.

Neįmanoma pasakyti geriau, nei tą padarė Nida Vasiliauskaitė: „atkreiptinas dėmesys, kad ši [Labašausko idėjos šalininkų] socialinė inžinerija yra prieš nebuitinių erdvių buvimą ir už tikrovės dimensijos, kuri nėra kasdienė, rekreacijai skirta banalybė, namų tęsinys, eliminavimą – pervadinant tai „sovietiškumu“.

Iš tiesų šiandien politiškumas apšauktas sovietiškumu. Visur, kur buitinę erdvę norima papildyti politine dimensija, šaukiama apie sovietiškumą, tarytum to prieš Sovietų Sąjungą nedarė (politinių paminklų nestatė) visos Vakarų valstybės. Taigi kalnelis yra paminklas apolitiškumui. Apolitiškumui kaip mūsų visuomenės vienam kertinių ir vienam blogiausių bruožų.

Jis žada saldžią ramybę vedžioti šunį negalvojant apie tautą ir valstybę. Visiškai neatsitiktinai tą „talpų prasmėms“ įamžinimą laisvės kovotojai vadina įžeidimu ir žada užimti Lukiškių aikštę. Gal jie ir nemoka įvardinti, bet visas šis tikrovės apvertimas, išpolitinimas ir subuitinimas jiems iki skausmo pažįstamas.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. V. Sinica. Nematomas Vakarų frontas
  2. V. Sinica. Kosmopolitinis pilietinis ugdymas
  3. V. Sinica. Lietuva neturi problemų
  4. V. Sinica. Valdžią perims teismai?
  5. V. Sinica. Kodėl Tomaševskis slepia savo pasididžiavimą?
  6. V. Sinica. Tautų kraustymasis, teisingumas ir atjautos ribos
  7. V. Sinica. Musulmonų integracija – pasaka su nelaiminga pabaiga
  8. V. Sinica. Demofobija: partijų vienybė prieš politinę tautą
  9. V. Sinica. Apie politikų dviveidystę arba „kieno gyvybė brangesnė“?
  10. V. Sinica. G. Kirkilo buldozeris per valstybinę kalbą
  11. V. Sinica. Lukiškių Vytis tampa demokratijos egzaminu
  12. V. Sinica. „Savi šaudė į savus“? Kas rašo Lietuvos istoriją?
  13. D.Paukštė. Savęs griovimas: ištirpsime ar išliksime?
  14. A. Juozaitis. Iš nepasakytos kalbos Lietuvos Seime
  15. B. Puzinavičius. Apie Lukiškių bunkerio apologetiką, Vilniaus mero viražus ir Seimo neįgalumą

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 5

  1. Živilė says:
    8 metai ago

    Super taikliai ir iš esmės! Kaip gera skaityti verbalizuotas savo mintis, kurių pats taip sudėstyt negalėtum, – ačiū

    Atsakyti
  2. Tvankstas says:
    8 metai ago

    Man džiugu skaityti jauno mąstytojo taip gražiai ir aiškiai išdėstytas mintis.

    Atsakyti
  3. Kemblys says:
    8 metai ago

    Vytautas Sinica:
    ,,Kur mažiau išsilavinęs žmogus „sveiku protu“ ir kasdiene patirtimi mato valstybę bei tautą ir, tegu desperatiškai ir nesėkmingai, ieško jų bendrojo gėrio vardiklių, išdidus politikos mokslininkas skelbia jų dekonstrukcijos evangeliją ir vietoje tautos mato tik individus ir skirtingas jų interesų grupes.”

    evangèlij‖a [gr. euangelion — gera žinia], krikščionių bažnyčios pripažinti kanoniškais pasakojimai apie Jėzaus Kristaus gyvenimą ir jo mokymą.

    Laaabai jau savotiškai Vytautas Sinica suvokia svetimų kalbų žodžius… net žodynų pagalba negaliu išversti į lietuvių kalbą. Gal kas galėtų paaiškinti DEKONSTRUKCIJOS EVANGELIJĄ, kurią skelbia ,,išdidūs politikos mokslininkai”? Gal kokį pavyzdėlį kas parodytų?..

    Atsakyti
  4. JUOZAS says:
    8 metai ago

    pritariu autoriui, dalykiškai ir taikliai dėsto mintis.
    O dėl ponios Putinaitės, tai tik galiu pareikšti užuojautą dėl jos dažnų nusikalbėjimų .
    Štai penktadienį per “Žinių radiją ” ji rypavo, kad nieko nežino, kas apskritai organnizavo Vyčio monumento įdėją .Tai visas “Vyčio” organizacinis komitetas su tiek garbių meno, mokslo, visuomenės veikėjų jai nežinomas? Iš kokio miško ji išlindo ? Toliau : nemato argumentų dėl monumento. Bet jie yra :
    1) “Vilmorus” apklausos duomenimis 76% Lietuvos piliečių pasisakė už Vytį,
    2) Į aikštę jau investuota 5 mln.,Bunkerio atveju ją vėl teks ardyti, o pagal seniau galiojančius įstatymus bent 5 metus negalima ardyti naujų aiščių ir kelių.
    3) biurokratinę klerkę , matyt, supykdė, kad idėją iškėlė sąmoningi piliečiai, be nurodymų iš viršaus.
    4) baisiausia biurokratinei šutvei , kad paminklą pasišovė pastatyti nemokamai, pačių piliečių pinigais, o tai jau baisu – taigi nėra erdvės otkatams, kyšiams

    Atsakyti
  5. Zenonas Skrickus says:
    8 metai ago

    Čia gana tiksliai įvardintos problemos. Ačiū! Jos kiekvienam žinomos.
    O aš laukiu žmonių, kurie pasiūlys ką daryti! Ir tų, kurie pasiruošę ką nors daryti. Dar geriau būtų pamatyti ką nors darančių!
    Ką siūlo Lietuvių Tautininkų Sąjunga?

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Seimas
Lietuvoje

Seimas baigė pavasario sesiją, skaičiuoja darbus

2025 06 30
Gintautas Paluckas
Lietuvoje

TS-LKD ir liberalai: G. Paluckas diskredituoja Ministro Pirmininko pareigas

2025 06 30
Vandens gręžinys
Lietuvoje

Pratęstas terminas užregistruoti nelegalius vandens gręžinius

2025 06 30
Pinigai
Lietuvoje

Pensijų anuitetų išmokas gauna 5 tūkst. gyventojų

2025 06 30
Europos Sąjunga | 123RF.com nuotr.
Lietuvoje

Lietuva ruošiasi pirmininkavimui ES Tarybai

2025 06 30
Seimas
Lietuvoje

Seimas patikslino Laisvės gynėjo sąvoką

2025 06 30
Vytautas Didysis
Kultūra

2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais

2025 06 30
Lukas Savickas ir Marija Jakubauskienė | alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Priimti Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai

2025 06 30

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • +++ apie K. Urba. Kultūros kongreso jubiliejaus pamokos
  • ... apie G. Jakavonis. Kodėl aš turėčiau bijoti Rusijos okupacijos?
  • Ji ieško JO(-s)? apie Pristatytas veiksmų planas dėl Vilniaus apylinkėse klaidžiojančio lokio
  • Rimgaudas apie 2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Seime – apskritojo stalo diskusija „Tauta ir Konstitucinis Teismas: kaip atkurti pasitikėjimą?“
  • Juodonyse – XXIV prigimtinės kultūros seminaras „Prigimtinė kultūra ir šiuolaikinis dvasingumas“
  • Seimas baigė pavasario sesiją, skaičiuoja darbus
  • TS-LKD ir liberalai: G. Paluckas diskredituoja Ministro Pirmininko pareigas

Kiti Straipsniai

Seimo ir Konstitucinio Teismo pastatai, priekyje – Lietuvos žmonių siluetai su trispalve ir užrašu „Suverenitetas priklauso Tautai“ (Konstitucijos 2 str.)

Seime – apskritojo stalo diskusija „Tauta ir Konstitucinis Teismas: kaip atkurti pasitikėjimą?“

2025 07 01
Seimas

Seimas baigė pavasario sesiją, skaičiuoja darbus

2025 06 30
Vandens gręžinys

Pratęstas terminas užregistruoti nelegalius vandens gręžinius

2025 06 30
Europos Sąjunga | 123RF.com nuotr.

Lietuva ruošiasi pirmininkavimui ES Tarybai

2025 06 30
Seimas

Seimas patikslino Laisvės gynėjo sąvoką

2025 06 30
Vytautas Didysis

2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais

2025 06 30
Lukas Savickas ir Marija Jakubauskienė | alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Priimti Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai

2025 06 30
Kelias Vilnius–Utena

Seimas pritarė Kelių fondo įsteigimui

2025 06 30
2025 m. birželio 27 d. Vilniuje prasidėjo Lietuvos kultūros kongreso šimtmečio suvažiavimas Vilniuje

K. Urba. Kultūros kongreso jubiliejaus pamokos

2025 06 29
baltoji banga.lt

„Baltoji banga“ ragina Seimą pirmadienį nemažinti atsakomybės už piktnaudžiavimą pareigomis

2025 06 28

Skaitytojų nuomonės:

  • +++ apie K. Urba. Kultūros kongreso jubiliejaus pamokos
  • ... apie G. Jakavonis. Kodėl aš turėčiau bijoti Rusijos okupacijos?
  • Ji ieško JO(-s)? apie Pristatytas veiksmų planas dėl Vilniaus apylinkėse klaidžiojančio lokio
  • Rimgaudas apie 2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais
  • Rimvydas apie M. Navys, M. Sėjūnas. JAV pralaimėjimas. Ar pergalė Irane?
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Technologijos, kurios išpopuliarės netolimoje ateityje | Pixabay nuotr.

Fizikas S. Tamulevičius: Ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų, kurių ištekliai gamtoje mažėja

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai