Vilniaus forumas: Neteisėtas ir neskaidrus Lukiškių aikštės konkursas turi būti anuliuotas (23)

Vytis | Alkas.lt koliažas

Vytis | Alkas.lt koliažas

Lapkričio 29 d. visuomeninė organizacija „Vilniaus forumas“ paskelbė viešą pareiškimą dėl Vilniaus Lukiškių aikštės konkurso, kurį surengė Kultūros ministerija, Vilniaus m. savivaldybė ir Šiuolaikinio meno centras (ŠMC).  Skelbiame šį  „Vilniaus forumo“ pareiškimą:

Nacionalinio Lietuvos valstybės intereso nepaisančios, šališkai suburtos ekspertų komisijos priimtas sprendimas dėl konkursinio Lukiškių aikštės projekto yra natūralus ir neišvengiamas jau daugiau kaip du dešimtmečius aukščiausiu politiniu lygmeniu vykdomo Lietuvos ištautinimo ir išvalstybinimo rezultatas, išduodantis logiškas ir dėsningas antivalstybinių veikėjų pastangas ištirpinti lietuvių tautą multikultūrinėje, paneuropinėje visuomenėje, o Lietuvos valstybę paversti savo valstybingumą praradusia Europos Sąjungos teritorine provincija. Lietuvos valstybingumo ženklų pašalinimas iš Sausio 13-osios minėjimo simbolikos, pakeičiant juos abstrakčiu ir nieko bendra su Gynėjų diena neturinčiu neužmirštuolės žiedu, grubus lietuvių kalbos stūmimas iš viešosios erdvės į privataus ir buitinio vartojimo sritį, lituanistikos studijų apimties ir statuso siaurinimas akademinėje sferoje, nuolatiniai ir vis įžūlesni išpuoliai prieš Laisvės kovotojus, bei patyčios iš pasipriešinimo judėjimo – tai tik keletas šios išvalstybinimo politikos apraiškų, kurių šiandien dažnai jau nebesivarginama slėpti.

Tokios antivalstybinės politikos kontekste, Vilniaus forumas deklaruoja savo poziciją, kad organizuotas konkursas buvo neteisėtas, nedemokratiškas ir neskaidrus, o jo rezultatą nulėmė beveidžių biurokratų, o ne Lietuvos piliečių valia sudaryta komisija, kurios absoliučią daugumą sudaro asmenys, atvirai besivadovaujantys antitautinėmis ir antivalstybinėmis pažiūromis. Toks įsitikinimas yra grindžiamas faktu, jog organizuojant paminklo konkursą buvo šiurkščiai paminta Seimo išsakyta valia ir reprezentatyvioje apklausoje aiškiai išreikšta daugumos piliečių nuomonė dėl jiems priimtino paminklo. Tai leidžia tvirtinti, kad organizuodamos konkursą Kultūros ministerija, Vilniaus savivaldybė ir Šiuolaikinio meno centras iš esmės uzurpavo suverenias tautos galias. Vilniaus forumo poziciją patvirtinta ir tai, jog nedemokratiškas, neteisėtai suorganizuotas konkursas nuo pat savo pradžios vyko neskaidriai, nes balsavimo procedūra paliko plačias galimybes klastoti piliečių valią.

Vilniaus forumas, pasmerkdamas konkursu siūlomą Laisvės kovas įprasminti turintį monumentą kaip menkinantį ir griaunantį Lietuvos valstybingumo idėją, ir atsižvelgdamas į tai, jog konkursu buvo nusikalstamai supriešinta visuomenė, o jo rezultatai gali būti traktuojami kaip Valstybės idėjos ir Laisvės kovotojų atminimo paniekinimas bei tyčinis visuomenės kiršinimas, deklaruoja savo poziciją, kad konkurso rezultatai turi būti panaikinti, bei privalo būti suorganizuotas naujas, visuomenės atstovų stebimas ir kontroliuojamas Lukiškių aikštės valstybinio įprasminimo projekto konkursas.

Lukiškių aikštės valstybinė reikšmė

Lukiškių aikštėje ir jos prieigose okupaciniai režimai žudė ir kankino kovotojus už Lietuvos laisvę. Todėl ši aikštė užima ypatingą vietą Lietuvos istorijoje ir lietuvių tautinėje-valstybinėje sąmonėje. Dėl Lukiškių aikštės ypatingos simbolinės reikšmės jos įprasminimas dėsningai tampa išskirtinės svarbos istorijos ir kultūros politikos klausimu.

Vilniaus Lukiškių aikštės įprasminimo ir sutvarkymo principai

Lukiškių aikštės sutvarkymas nėra eilinis miesto erdvės tvarkymo projektas; Lukiškių aikštė privalo būti įprasminama ir tvarkoma vadovaujantis principais, išplaukiančiais iš jos ypatingo statuso. Šie principai yra tokie:

 • aikštė turi būti įprasminama ir tvarkoma taip, kad imtų funkcionuoti kaip svarbiausia memorialinė ir reprezentacinė Lietuvos valstybės aikštė;

 • utilitarinė ir rekreacinė aikštės funkcijos turi būti laikomos mažiau svarbiomis už simbolinę, patriotinę-auklėjamąją ir reprezentacinę funkcijas;

 • aikštė turi būti įprasminama ir tvarkoma taip, kad įgyvendintas sprendimas galėtų tarnauti šimtmečius;

 • aikštė neturi būti atiduota nekontroliuojamai menininkų ir architektų „saviraiškai“, „įsiamžinimui“, neturi būti paversta modernistinių meninių ir architektūrinių eksperimentų bei madų poligonu;

 • aikštėje turi būti pastatytas monumentas, įprasminantis kovotojų už Lietuvos politinę laisvę auką, Lietuvos tūkstantmetę istoriją ir valstybingumą;  toks monumentas turi dominuoti aikštės erdvėje, negali būti minimalistinis arba nukištas į aikštės pakraštį; monumento meninė raiška neturi stebinti ir šokiruoti; meninis sprendimas turi būti profesionalus, turtingas simbolinių prasmių, tačiau suprantamas ir priimtinas plačiajai visuomenei.

Esama Lukiškių aikštės įprasminimo ir sutvarkymo būklė

LR Seimas yra priėmęs du dokumentus dėl Lukiškių aikštės įprasminimo ir sutvarkymo. Seimas 1999 m. vasario 11 d. nutarime nr. VIII-1070 „Dėl valstybės sostinėje esančios Lukiškių aikštės funkcijų“ nustatė, kad „Lukiškių aikštė Vilniuje formuojama kaip pagrindinė reprezentacinė Lietuvos valstybės aikštė su laisvės kovų memorialiniais akcentais.“ 2017 m. balandžio 27 d. rezoliucijoje Seimas „prašo Vyriausybės pritarti Vyčio paramos fondo iniciatyvai Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga iki 2018 m. vasario 16 d. Lukiškių aikštėje, Vilniuje, pastatyti kovotojų už Lietuvos laisvę atminimo įamžinimo memorialą su Vyčio skulptūra“ ir „ragina Vyriausybę ir Vilniaus miesto savivaldybę, bendradarbiaujant su Vyčio paramos fondu, operatyviai spręsti visus organizacinius klausimus, susijusius su paminklo „Per amžius kovojusiems ir žuvusiems už Lietuvos laisvę“ pastatymu iki 2018 m. vasario 16 d.“ Šie Seimo dokumentai iš esmės atitinka aukščiau pristatytus Lukiškių aikštės įprasminimo ir sutvarkymo principus bei išreiškia visuomenės ir laisvės kovotojų valią.

Vyčio paramos fondas daug nuveikė populiarindamas patriotinę Vyčio memorialo idėją ir kovodamas prieš abstrakčių ir išprasmintų meninių akcentų brukimą. Tačiau fondo pasirinktas projektas kol kas nėra pakankamai aukštos meninės kokybės, todėl negali atlikti valstybės pagrindinės reprezentacinės aikštės memorialo funkcijos ir neturėtų būti įgyvendinamas.

Viešai deklaruojantys savo kosmopolitines ir antivalstybines pažiūras kultūros ministė Liana Ruokytė-Jonson (Jonsson) ir Vilniaus meras Remigijus Šimašius, ignoruodami visuomenės, Seimo ir laisvės kovotojų valią, nuosekliai ir atvirai veikia idant Lukiškių aikštėje neatsirastų ilgaamžį Lietuvos valstybingumą ir kovą už politinę valstybės laisvę liudijantis memorialas. Paskutiniais mėnesiais prisidengus tariama rekonstrukcija Lukiškių aikštė buvo sąmoningai sudarkyta tam, kad iš anksto būtų sutrukdyta sutvarkyti ją kaip valstybės reprezentacinę aikštę, taip pakertant galimybes joje tinkamai įkomponuoti valstybingumo simbolius. Prisidengus šališkai parinkta politiškai suverenios tautos ir nacionalinės valstybės idėją atmetančių ekspertų komisija vietoje tokio memorialo bandomi įbrukti abstraktūs ir išprasminti aikštės meniniai-architektūriniai akcentai. Lapkričio 27 dieną šių ekspertų komisija paskelbė neteisėto ir surežisuoto konkurso sprendimą, kuriuo bandoma legitimuoti ideologinį apsisprendimą neleisti aikštėje atsirasti valstybingumo ir patriotizmo simboliui. Tokia minėtų politikų veikla rodo jų nedemokratiškas nuostatas ir panieką šalies piliečiams. Šitoks elgesys taip pat atskleidžia ir tikrąjį – atsainų ir niekinantį – požiūrį į Lietuvos valstybę, kovose už jos laisvę patirtas kančias ir šalies patriotų sudėtas gyvybės aukas. Manipuliuojant paminklo koncepcija vykdomas ideologinis ir politinis mėginimas nuslėpti arba iškreipti kovos už laisvę tikrąjį tikslą ir prasmę. 

Vykdomas aikštės „sutvarkymas“ ir „konkursas“ yra ideologinis išpuolis prieš Lietuvos valstybę ir vertintinas kaip sąmoningas mėginimas toliau griauti Lietuvos visuomenės istorinę atmintį ir tautinę bei valstybinę sąmonę. Šio sumanymo iniciatoriams ir vykdytojams turi kristi ne tik moralinė ir politinė, bet ir teisinė atsakomybė už šį antivalstybinio istorinio, kultūrinio ir politinio vandalizmo aktą.

Sprendimai, būtini tinkamam Lukiškių aikštės įprasminimui ir sutvarkymui

Būtina pripažinti, kad tinkamai įprasminti ir sutvarkyti Lukiškių aikštės iki valstybingumo atkūrimo šimtmečio jubiliejaus yra neįmanoma. Būtina stabdyti visus pradėtus įgyvendinti aikštės sutvarkymo ir įprasminimo projektus tol, kol bus parengtas vieningas, visuomenę ir specialistus tenkinantis sprendimas.

Nepaisant neišvengiamos gaišaties ir didelių išlaidų, aikštė turi būti iš naujo sutvarkyta taip, kad atitiktų valstybės reprezentacinės aikštės reikalavimus. Aikštė turi išlaikyti jai būdingą urbanistinį centruotumą. Jai  pertvarkyti būtinos lėšos turi būti teismine tvarka išieškotos iš aikštę sudarkiusių valstybės ir  miesto savivaldybės politikų bei pareigūnų.

Vieningą Lukiškių aikštės įprasminimo ir sutvarkymo sprendimą turi parengti autoritetinga komisija, sudaryta iš architektūros ir meno profesionalų, Seimo, Vilniaus savivaldybės, Bažnyčios ir laisvės kovotojų bei patriotinių organizacijų atstovų, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo. Komisija turėtų dirbti tiek laiko, kiek reikės. Parengtas projektas turi būti priimtinas visuomenei ir laisvės kovotojams. Visuomenei ir laisvės kovotojams nepriimtini projektai turi būti pripažinti nesėkmingais ir negali būti įgyvendinami.

Seimas turėtų grįžti prie Lukiškių aikštės įstatymo projekto, kurį vetavo prezidentas V. Adamkus, priėmimo. Taip pat Seimas turi grįžti prie istorijos politikos įstatymo ir įsteigti instituciją, užtikrinančią valstybės ir Tautos interesus atitinkančios istorijos politikos įgyvendinimą.

Nuo aikštės įprasminimo ir tvarkymo reikalų turi būti nušalinti politikai ir ekspertai, kurie iki šiol sabotavo Seimo ir piliečių valią dėl Lukiškių aikštės įprasminimo. Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson  turi nedelsiant atsistatydinti arba būti atstatydinta, o Vilniaus meras privalo atsistatydinti iš užimamų pareigų už Tautos ir jos atstovybės – Seimo – valios ignoravimą, už nesugebėjimą valstybės nepriklausomybės šimtmečio įamžinti deramu monumentu, už dar vieno valstybės simbolio – Gedimino kalno gėdingą nepriežiūrą, už netinkamą Lietuvos paveldo saugojimą.

Vilniaus forumas

Kategorijos: Architektūra, Kultūra, Lietuvoje, Lietuvos kelias, Naujienos, Nuomonių ratas, Pilietinė visuomenė, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

23 komentarai

  1. Balsavimas del paminklo - apgavystė!:

    Jūs tikit tais rezultatais? Kas juos matė? Kokie buvo balsavimo metu , kokie po balsavimo ir kokie tapo paskelbus rezultatus? Kas kontroliavo balsų skaičiavima (skaičiuotojus)? Aš pats “balsavau ’ net kelis kartus , iš to pačio kompo skirtingais vardais. Tai kuris mano balsas buvo užskaitytas? Vienas ar visi? Ar tas “kuris reikalingas”? APGAVYSTĖ čia !

    • Žemyna:

      Betgi, jei teisingai jų vingrias kalbas suprantu, jie pripažįsta, kad tautos balsavimu (po jų cenzūros, po daugybės balsų atmetimo(!!!) visgi daugiau balsų buvo už Vytį. Nežiūrint, kad jie „taisė” balsus, liko 50 balsų daugiau už Vytį. Tada jie paleido į darbą „sunkiąją artileriją” – „ekspertus”…

  2. KONKURSO AFERA:

    – tiesiai ir šviesiai įvardykime!
    Jeigu priimtas Seimo įstatymas ir dėl aikštės statuso apskritai, ir dėl Vyčio konkrečiai, koks galėjo būti KM sauvaliavimas, koks cirkas, nenorint paklusti. Tokia sauvalė turi vesti ne kur kitur, o į APKALTĄ.
    Nebent – ministrė nutyli nuolatinį kažkieno spaudimą? Tada – kieno, ponia minsitre?

  3. Jonas:

    Nieko jau “tie” nebepaiso. Duota užduotis. Suprato, kad svarbiausioje aikštėje su patriotiniais simboliais gali susirinkti “runkeliai”, gali prasidėti naujas judėjimas, reiškiantis galą jų sočiai Judo egzistencijai.

  4. Kiemsargis:

    Shimašius su kult ministerija jau organizuoja viešuosius pirkimus. Biznio planas pajudėjo?

  5. Tas:

    Aciu redakcijai uz puiku straipsni.Tik ar isgirs tie, kuriem jis skirtas.Tokius reikalavimus vertetu iteikti asmeniskai ir simasiui ir ministrei.

  6. Žemyna:

    Šiandien „karštuoju būdu” vykdomas paveldosauginių reikalavimų pritempimas prie bunkerio, nes bunkerio link jų truktelėti nepavyko.
    Tai, kad aikštė buvo skirta ir turėjo būti parengta valstybinės reikšmės ceremonialams – užmiršta.
    Užmiršta ir tai, kad Seimas priėmė įstatymą dėl Vyčio. Ministrės vadovaujami valdininkai padarė viską CHAOSUI valstybėje sustiprinti. Visokių akibrokštų esame sulaukę iš politikų, tačiau tokio spjūvio į tautos valią, kai ji ir pinigų surinko projektą įgyvendinti, dar ne. Ir ne iš bet kur – iš KULTŪROS ministerijos.
    Beje, ar ponia Ruokytė supranta, jog ir kaip ji jau įrašė savo pavardę į istoriją?
    Nieko nereiškia įstatymai, nieko nereiškia Konstitucija, nieko nereiškia tautos istorija.
    Gyvenimas mūsų tikrai nenuobodus. Seimas priėmė įstatymą, o dabar spėliokime, kuo jį tikrovėje pavers valdininkų sauvalė. Aplink kiekvieną ministeriją susibūrė po savą „grupę draugų”, šokdinančių visą Lietuvą ir gyvenimą joje paverčiančia necivilizuotu jomarku.

  7. Visi tie Vyčio šalininkai, kaip maži vaikai – kaip vaikas prašo tėtės, kad, tu tėti, nupirk man šitą saldainį, nes aš kito nenoriu, o būtent šito, taip Vyčio šalininkai, kaip maži vaikai, nuolat verkdami, rėkauja ir reikalauja Vyčio. Aš manau, kad Partizanų memorialas – artėjančiam valstybės šimtmečiui paminėti, tinka labiausiai, nes jis atspindi partizanų kovą ir pusę amžiaus trukusią okupaciją, o Vytis labiausiai tiko 2009 metams, Lietuvos tūkstantmečiui paminėti. Gerbiamieji, Vyčio šalininkai, kur jūs miegojot, ir kodėl Vyčio nestatėt, Lukiškių aikštėje, 2009 metais? O Vyčio užsimanėt tik dabar? Čia klausimas jums. Tai tiek.

    • Žemyna:

      Gaila, kad tik tiek tamsta įžvelgi. Siauroka. Kadangi per čia itin aštriai išryškėjo daugybė pražūtingų mūsų šalies valdymo opų.

    • Drg. Kolorad Kacapovič Stribovskij-Vatuvkin:

      Pravilna, tavarišč Tomas. Srazu vidna – naš čelovek! Ušsimane visokie buržuazinei nacianalystaj visokiū vyčiū! A figuški! Bus komjaunima memoriala versija! Ir ji labeusei tinka – ba visas homjaunimas prytare, i homunistaj palaike, vot! I vabšče, ka bendra turi kaškokios buržuazines fošystines valstibes symbolis su tos valstibes šimtmečio minejimu? Ir kam tas minejimas, vabšče? Reike y prieky žiūret, y ateity. A ateitis, karoče, tai šviesi – hamunistine. Be jokiū ten fošystymiū-nacystiniū išmislū, kaip tautos ar valstybes – vienos bedos su jom. Nibus tautū – MASSA budet, čelovečeskaja massa. I nafig vysi vyčei. Chalturas minystre suprata, š.. miana cėntras suprata, graždanin Szymaszius suprata – tik buržuazinei nacianalystai nisupranta. Nū, bet tavarišč homsomolec Tomas jiems paaiškins, nia? 😉

  8. O ekspertų komisija kas tokie? Garbūs menininkai? Nusipelnę kultūros ir valstybės kūrėjai? Ne, per žinias parodė ŠMC direktorių Kuiziną, garsėjantį keistais performansais savo Centre, ir keletą panelių, gal studenčiokių? Komisijos niekas nepristatė viešai ir nebuvo balsų skaičiavimo kontrolės. Beje beveik 6000 balsų pripažinti “netinkamais”. Kodėl? Žadėtas auditas. Kur jis?
    Įsivaizduokite — užsienio delegacijos deda vainikus prie beržyno su keistais vardais… Gal čia pagrybauti užsuks, ar pasivolioti ant pievelės…

  9. Tvankstas:

    Idėjas Vilniaus Lukiškių aikštės memorialui vertino aštuoni komisijos nariai:

    1. dr. Lolita Jablonskienė – dailėtyrininkė, Nacionalinės dailės galerijos vadovė;
    2. Virginija Januškevičiūtė – šiuolaikinio meno kuratorė, komisijos pirmininkė;
    3. Andersas Kreugeris – Šiuolaikinio meno muziejaus (MHKA) Antverpene kuratorius;
    4. dr. Giedrė Mickūnaitė – dailėtyrininkė;
    5. Deimantas Narkevičius – skulptorius ir filmų kūrėjas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas;
    6. Algis Narutis – Nevyriausybinių organizacijų Lietuvos valstybės gynybiniams interesams stiprinti koordinacinės tarybos pirmininkas;
    7. Mindaugas Pakalnis – urbanistas, Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento direktorius;
    8. Salvina Taukinaitienė – LR Krašto apsaugos ministerijos Protokolo skyriaus vedėja.

    9. prof. Alfredas Bumblauskas – istorikas, VU Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedros vedėjas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, balsavime nedalyvavo. ???

    Kaip gali kažkoks Anders Kreuger iš Antverpeno (Belgija) spręsti apie Vytį Lukiškių aikštėje. Kaip MHKA akys ir ausys iš Open Society diriguoti ‘teisingam procesui’ ?
    A. Bumblausko elgesys keistas, galėtų tautai pasiaiškinti dėl savo nedalyvavimo.
    Kitų pareigos – kam jie atstovauja, kokia teise atima iš tautos suvereno teisę spręsti Vyties likimą Lukiškių aikštėje.

    Tarp kitko, plėtojant temą, kas iš komisijos narių yra tėvas ar motina ?
    Kiek komisijos narių bent nominaliai gyvena šeimose pagal Visuotinės Žmogaus Teisių Deklaracijos 16 straipsnio apibrėžimą ? Su kelintu partneriu ?

    “16 straipsnis
    1. Moterys ir vyrai, sulaukę pilnametystės, turi teisę be jokių apribojimų dėl rasės, pilietybės ar religijos tuoktis ir kurti šeimą. Sudarydami santuoką, gyvendami susituokę ir nutraukdami santuoką jie turi lygias teises.
    2. Santuoka sudaroma tik laisva būsimų sutuoktinių valia ir visišku abiejų sutarimu.
    3. Šeima yra natūrali ir pagrindinė visuomenės grupė, ir ji turi teisę būti visuomenės ir valstybės saugoma.”

    Seimo rinkimų kandidatai eidami į rinkimus viešai skelbia savo šeimos padėtį, vaikus.
    Kodėl tai netaikoma komisijos nariams ir yra įslaptinta ?
    Jie aukščiau už Seimo narį ar netgi Prezidentę D. Grybauskaitę ?

  10. Manau, kad visiems priimtinas simbolis galėtų būti “100 vilkų balsu staugiančio geležinio vilko” įvaizdis. Vilkas kaip ir miško broliai yra susijęs su mišku, taigi ir pagal tai derėtų toks įvaizdis Taip pat yra atsižvelgtina į lietuviams (baltams) būdingą stulpinę paminklų formą. Tokiu atveju paminklas galėtų būti vienas ant kito stovinčių staugiančių vilkų stulpas. Tai kartu būtų paminklas ir šiam nykstančiam žvėriui. Be abejonės tai darytų įvairapusį įspūdį. Žinoma tai siūlau ekspromtu, kaip idėją. Taigi nieko nelaukdami svarstykime! Nepasilikime bėdavojimuose, neapsiribokime jais, gyvenkime kaip laisvi, save kuriantys žmonės.

    • Pikc:

      “Tokiu atveju paminklas galėtų būti vienas ant kito stovinčių staugiančių vilkų stulpas.” – beveik Brėmeno muzikantai. O gal geriau piramidę? Arba, pvz., besiporuojančius vilkus kaip demografinės padėties gerinimo simbolį? Arba dar ką nors, kas nė velnio nieko bendro neturi nei su žmonių pasirinkimu, nei su Seimo sprendimu ir stoja į vieną gretą su liberastų “šyza”? 😉

  11. išvada:

    Be abejo, kad turi būti anuliuotas neskaidrus ir užgniaužtų rezultatų konkursas. Įdomu, kas už virvučių tampo Vilniaus merą ir kas finansuoja, kad tautiniai konkursai būtų falsifikuojami. Šimašius turi atsistatydinti, kad netektų jo atstatydinti!!!

  12. Lietuvis:

    Na ar jus dar “neatsikandote” liberastu !? Jaunimui labai norejosi zoles, tusuuu, ir strapalioti…Visiems labai patiko kiauliaakis eligijus, berniukas simasiukas….Na bet gal jau praregojote ? Ar dar lipsite ant to pacio greblio keleta sykiu ? Po zoles pakikenus problemos tai lieka. Po tussu begaliniu sunkios pagirios. Na o kas po eligijaus pasaku ? Gal bejegis pyktis ? Visus tuos liberastus i istorijos savartyna ir isduoti jiems verslo liudijimus, tegul verslauja, bet prie valstybes valdymo per suvio nuotoli…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *