Nors Lietuvos šviesuomenė beveik vieningai pasisakė už visuomenės surengtame visuomeniniame konkurse išrinkto Vyties paminklo „Laisvės karys“ statybą Vilniaus Lukiškių aikštėje, tačiau paskutinį žodį šioje byloje vis tik nori tarti Kultūros ministerijos valdininkai ir Šiuolaikinio meno centro (ŠMC) korifėjai.
Liepos 28 d., 11 val. Vilniuje Šiuolaikinio meno centre (Vokiečių g. 2) vyks trumpa spaudos konferencija, kurioje bus paskelbtos taip vadinamų „kūrybinių dirbtuvių“, skirtų sukurti kovotojų už Lietuvos laisvę atminimo įamžinimo memorialą Lukiškių aikštėje Vilniuje, atrinktos projektų idėjos.
Dalyvaus: Kultūros viceministrė Gintautė Žemaitytė, ŠMC direktorius Kęstutis Kuizinas, ekspertų atstovai.
Spaudos konferencijoje bus paskelbti penkios projektų idėjos, joms bus suteiktas poros mėnesių laikas tolimesniam tobulinimui. Žadama, kad galutiniame vertinime dalyvaus ne tik ekspertai, visuomeninių organizacijų atstovai, bet ir visuomenė. Primename, kad pavasarį paskelbtame konkurse galėjo dalyvauti visi norintys. Konkursui buvo pateiktos 32 projektų idėjos.
Kaip žinia, visuomenininkai neapsikentę kultūros valdininkų neveiklumu patys ėmėsi ryžtingų veiksmų ir įkūrę „Vyčio“ paramos fondą sutelkė gausų Lietuvos šviesuomenės atstovų būrį palaikantį siūlymą Lukiškių aikštės centre pastatyti kovų už Lietuvos laisvę simbolį Vytį.
„Tokius dalykus, kaip statyti ar ne nacionalinius paminklus turi nuspręsti ne siaura profesinė grupė, o šalies visuomenė“, – sakę pernai įkurto Vyčio paramos fondo valdybos pirmininko pavaduotojas Vilius Kavaliauskas.
Tikiuosi bus svarstoma ir Tautos Gėdos stulpo, ant kurio bus surašytos visų lietuvių nkvd’tų , kgb’tų, koministų ir komjaunuolių vardai, idėja.
Bijau kad,, pažangioji” mažuma patvirtic tą kaspinuotį kuris jau buvo laimėjes 2013 metais.
Kova vyko ne apskritai vergų už laisvę, o prieš konkrečius laisvųjų lietuvių – Lietuvos šalies pavergėjus, naikintojus Rusiją ir Lenkiją, taigi šis akcentas ir turi būti monumento kompozicijoje. Čia būtinas turinys, o jo vien pastatyta Vytis neišreikštų.
Siūlymas Lukiškių aikštėje pastatyti Vyčio simbolį visai ne vietoje, bet fondai, dažniau neaiškios paramos (nekontroliuojamos) užmačia, kaip penktoji kolona prisistato visos šalies visuomenė vardu, neapkenčia jiems neįtikusių valdininkų ir imasi ryžtingų veiksmų juos „paveikti“ ir taip ardo istoriją, ardo valstybę. Jonas Aistis tokią veiklą yra įvertinęs kaip savęs apgaudinėjimą, bet „Tai pats nenaudingiausias, o taip pat ir pats neprotingiausias apgaudinėjimas žemėje“.
Vat, teisingai – to militaristinio seubo idėją ryškei rusų agentaj prastūminėja. O juk reikia statyti ką nors europietiško, ką nors, kas būtų “talpus prasmėms” – “skliaustas/kaspinuotis” pats tas buvo, o ir “vamzdis” visai gerai žiūrėtųsi. Nors gal kaspinuotis geriau – aliuzija į europines vertybes, viską… Na, bet, tikiuosi, Š… Miano Centras sugeneruos kažką TOKIO, kad būtų, kaip T. Baranauskas sakė, “Mianas iš didžiosios Mia”!
Beje, šios “užmačios” įgyvendinimo siekiama nuosekliai, planingai. Kaip menama, ji pradėta propgandiniu Vyčio vėliavos iškėlimu ant Lukiškių aikštėje, neaišku ar su miesto valdžios palaiminimu, įtaisyto stiebo. Visa tai rodytų labai paviršutinišką Lietuvos, Vilniaus istorijos žinojimą, Tautą be gilesnės lietuviškos istorinės sąmonės.
ŠMC ne ta įstaiga, kuriai patikėta ši misija. Matome,kuo pavirto parodų rūmai…
ŠMC – tai Šūdą Malantis Centras, ko iš jo tikėtis…
Pramanais praeities nepakeisime ir ateities nesukursime. Atrodo, jog mus sąmoningai įtaigoja tvirčiausios šimtmečio asmenybės J. Basanavičiaus paminklą, prisidengus meninėmis klišėmis, palikti nuošalėje. Bet šimtmečio aikštė turi byloti gyvą Lietuvos laisvės garsą. Tai Lietuvos atgimimas, dr. Jono Basanavičiaus „Aušra“. Monumento kompozicijoje prabiltų įkomponuotas Čiurlionio išpuoselėtas liepsnojantis aukuras laisvei, bareljefas ant pjedestalo bylotų kovas už Lietuvos laisvę.
mums reikia stipraus , veržlaus, gyvybingo simbolio. Ir toks yra Vytis. Š. malimo centras to nesupras, nes Vytis nepanašus į vamzdį, ir tai gązdina liberastus.