Ketvirtadienis, 19 birželio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Architektūra

B. Puzinavičius. Dar kartą dėl Vilniaus Lukiškių aikštės monumento

Bronius Puzinavičius, www.alkas.lt
2017-08-29 12:00:26
20
Lukiškių aikštės žaliosios zonos Gyvybės medis. Projekto vizualizacija | sa.lt nuotr.

Lukiškių aikštės žaliosios zonos Gyvybės medis. Projekto vizualizacija | sa.lt nuotr.

Lukiškių aikštės žaliosios zonos Gyvybės medis. Projekto vizualizacija | sa.lt nuotr.
Lukiškių aikštės žaliosios zonos Gyvybės medis. Projekto vizualizacija | sa.lt nuotr.

Ar tai paminklas Lietuvos simboliui, ar Lietuvos valstybingumą, jos kelią į laisvę ir nepriklausomybę reprezentuojantis monumentas? Toks klausimas kyla skaitant rašytojo Liudviko  Jakimavičiaus mintis apie  visuomeninio Vyčio paramos fondo ketinimus Lukiškių aikštėje statyti skulptoriaus, Nacionalinės premijos laureato Arūno Sakalausko ir  architektų Algio Vyšniūno bei Laimono Bogušio darbą – realistinę skulptūrą „Laisvės karys“.  Kaip žinoma, šis kūrinys buvo pripažintas tinkamiausiu Lukiškių aikštei šių metų pradžioje  Vyčio paramos fondo surengtame konkurse.

Jeigu teisingai supratau, rašytojas L. Jakimavičius mano, kad idėja statyti A. Sakalausko skulptūrą ,,Laisvės karys“ primena pastangas sukurti ne Lietuvos valstybę, jos laisvę ir nepriklausomybę perteikiantį monumentą, kovotojų už laisvę atminimą įamžinantį memorialą, bet sukurti paminklą pačiam simboliui, o tai būtų klaidingas sprendimas, nes reikštų to simbolio sudaiktinimą ir  „nusimbolinimą“. (Žiūrėti: Liudvikas Jakimavičius. Ką mes norime statyti Lukiškių aikštėje: paminklą simboliui ar valstybės simbolį – Vytį? Tiesos. Lt. redakcija   2017 m.  birželio 21 d.). Manau, kad reikėtų įsiklausyti į šią rašytojo įžvalgą.

Vyčio paramos fondo siūlomas projektas labai nepatiko ir nemažai grupei dailės kritikų, istorikų, kultūros tyrinėtojų.  Peticiją Lietuvos Respublikos Prezidentei, Seimo Pirmininkui ir Kultūros ministrei  „Už laisvą Lukiškių aikštę“ pasirašę Tarptautinės dailės kritikų asociacijos (AICA) Lietuvos sekcijos, Lietuvos dailės istorikų draugijos nariai, Lietuvos kultūros tyrimų instituto darbuotojai teigia, kad Lietuvai nereikia stabų, sustabarėjusių konstruktų, kad jie prieš skubotą isterišką „paminklizmą“. Jų nuomone, Vyčio paramos fondo skelbtą konkursą laimėjusi skulptūra yra žemos meninės kokybės, žirgas atrodo netgi apgailėtinai. (Žiūrėti: Peticijos.com. Už laisvą Lukiškių aikštę !).                   

1. Nežinomo kareivio kapas Budapešte, Didvyrių aikštėje | Wikipedia.org nuotr.
1. Nežinomo kareivio kapas Budapešte, Didvyrių aikštėje | Wikipedia.org nuotr.
2. Amžinoji ugnis Rygos karių kapinėse (Brāļu kapi) | Wikipedia.org nuotr.
2. Amžinoji ugnis Rygos karių kapinėse (Brāļu kapi) | Wikipedia.org nuotr.

Taip, sutinku su peticijos autoriais, kad stabų, skubotų prastos meninės vertės, ar abejotino idėjinio turinio monumentų, paminklų, tikrai mums nereikia. Bet ar visus monumentus, memorialus ar skulptūras turėtume vadinti stabais ir pagarbos nevertais dalykais? Ar stabai yra pvz.,  daugelio valstybių sostinėse ir kituose miestuose esantys Nežinomų karių kapai, prie tų kapų bei kitų laisvės kovotojų pagerbimo ir atminimo vietų liepsnojanti Amžinoji ugnis? Ar stabas yra karių garbės sargyba prie už Tėvynę žuvusių karių kapų, ar Amžinosios ugnies  aukurų?.

3. Amžinoji ugnis Armėnų genocido aukų memoriale | Wikipedia.org nuotr.
3. Amžinoji ugnis Armėnų genocido aukų memoriale | Wikipedia.org nuotr.
4. Garbės sargybos pasikeitimo ceremonija prie nežinomų karių kapų Arlingtono karių kapinėse (JAV) | Wikipedia.org
4. Garbės sargybos pasikeitimo ceremonija prie nežinomų karių kapų Arlingtono karių kapinėse (JAV) | Wikipedia.org

Stabais, tikriausiai,  nedrįstume vadinti  ir tokių šiuolaikinių išraiškos  formų statinių, kaip pvz., Armėnų genocido memorialas Jerevane, Estijos Nepriklausomybės kovų monumentas Taline, Dublino „Smailė“ („Šviesos bokštas“) ir kitų.

5. Memorialas armėnų genocido aukoms atminti Jerevane | Wikipedia.org nuotr.
5. Memorialas armėnų genocido aukoms atminti Jerevane | Wikipedia.org nuotr.
6. Estijos Nepriklausomybės kovų monumentas Taline. 2009 m. | Wikipedia.org
6. Estijos Nepriklausomybės kovų monumentas Taline. 2009 m. | Wikipedia.org
7. Dublino smailė (Šviesos bokštas) | Wikipedia.org nuotr.
7. Dublino smailė (Šviesos bokštas) | Wikipedia.org nuotr.

Ar neįžeistume nedidelės, bet orios Maltos valstybės piliečių, jeigu jų gana įspūdingus monumentus, skirtus šalies nepriklausomybei bei karuose žuvusiems kariams pagerbti ir atminti, pavadintume stabais?

8. Maltos nepriklausomybės monumentas, pastatytas 1989 m. minint nepriklausomybės 25-metį | Wikipedia.org nuotr.
8. Maltos nepriklausomybės monumentas, pastatytas 1989 m. minint nepriklausomybės 25-metį | Wikipedia.org nuotr.
9. Pirmojo ir Antojo pasaulinių karo aukų memorialas Florianoje, netoli Valetos. Malta | Wikipedia.org nuotr.
9. Pirmojo ir Antojo pasaulinių karo aukų memorialas Florianoje, netoli Valetos. Malta | Wikipedia.org nuotr.
11. Antrojo pasaulinio karo aukų (oro pajėgų karių) memorialas Maltos sostinėje Valetoje | Wikipedia.org nuotr.
11. Antrojo pasaulinio karo aukų (oro pajėgų karių) memorialas Maltos sostinėje Valetoje | Wikipedia.org nuotr.

O gal peticiją „Už laisvą Lukiškių aikštę“ pasirašiusieji mano, kad Lietuvos laisvės kovotojai verti  tik tokio monumento, kokį matome 12 nuotraukoje?   Ar mūsų kūrėjai, menininkai negali sukurti ką nors geresnio? Manau, tikrai gali, bet gal jų kūrybines galias kausto tas liguistas stabų ar tariamai skuboto „paminklizmo“ baimės sindromas bei „švarių erdvių“ (kitaip sakant – tuščių), ar vadinamųjų ,,meno provokacijų“ pomėgis?

12. Žuvusiems už Tėvynę Lukiškių aikštėje
12. Žuvusiems už Tėvynę Lukiškių aikštėje

Manau, jog kalbant apie Lietuvos laisvės kovotojų atminimo įamžinimą, reikėtų protestuoti ne  prieš „isterišką skubotumą“, o  prieš  nepateisinamą delsimą, atidėliojimą, kuris tęsiasi jau daugiau kaip 20 metų. Kitaip negu  teisėtų Lietuvos politinių kalinių, tremtinių, laisvės kovų dalyvių ir kitų patriotines vertybes puoselėjančių visuomenės grupių reikalavimų ignoravimu to delsimo  nepavadinsi.

Peticiją pasirašiusiųjų kaltinimai, kad Vyčio paramos fondas savo veikla ir sumanymais pažeidžia ne tik vilniečių, bet ir visos Lietuvos piliečių teises,  primena sovietmečio laikų praktikas, kai visus kitaip manančius buvo stengiamasi pasmerkti, apkaltinti, nutildyti ir izoliuoti. Ypač skaudu, kad tokie kaltinimai faktiškai metami ne tik šio fondo nariams, bet ir visiems tiems, kurie jau daug metų siekia, kad Lukiškių aikštėje deramai būtų įamžintas laisvės kovotojų atminimas, – taigi ir politiniams kaliniams, tremtiniams, laisvės kovų dalyviams ar jų atstovams,  kurie šių metų liepos  25 d. Ariogaloje vykusiame sąskrydyje „Su Lietuva širdy“ dar kartą priminė teisėtus savo reikalavimus. 

Bet grįžkime prie klausimo, kaip sukurti monumentą, kuris nebūtų nei stabas, nei paminklas simboliui, bet simbolizuotų pergalę, laisvę, Lietuvos valstybingumą, tautos istorinę atmintį, pagarbą kovojusiems ir žuvusiems už Lietuvos valstybę, jos laisvę ir Nepriklausomybę?

Mano dėmesį pastaruoju metu patraukė dvi Lietuvos architektų palyginti neseniai sukurtos šiuolaikinės arkos. Tai Elektrėnų bažnyčios eksterjerą puošianti stačiakampė, tarp šešių pilonų pastatyta arka, vainikuota  kryžiumi (architektas Henrikas Kęstutis Šilgalis) bei  Kauno  pėsčiųjų tilto iš Daukanto gatvės į Nemuno (Karmelitų) salą arka (architektas Antanas Algimantas Sprindys), kurios viršuje – Gediminaičių stulpai.

14. Pėsčiųjų tiltas iš Daukanto gatvės į Nemuno salą Kaune | Wikipedia.org nuotr.
14. Pėsčiųjų tiltas iš Daukanto gatvės į Nemuno salą Kaune | Wikipedia.org nuotr.
13. Stačiakampė arka su kryžiumi priešais Elektrėnų bažnyčią. 1996 | Wikipedia.org nuotr.
13. Stačiakampė arka su kryžiumi priešais Elektrėnų bažnyčią. 1996 | Wikipedia.org nuotr.

Toptelėjo mintis, kad arka gal ir galėtų būti labai tinkamas  Valstybę reprezentuojančio monumento ir Laisvės kovotojų memorialo komponentas?  Arka simbolizuoja pergalę, triumfą. Ją vainikuoti galėtų vienas svarbesnių Lietuvos valstybingumo simbolių –  Gediminaičių stulpai. Arkos vidinėje erdvėje – kalavijas kaip laisvės ir laisvo žmogaus simbolis (15 nuotrauka).

Ant kalavijo vertikaliosios ašies ir skersinio kryžmos – skydas su Lietuvos valstybės herbu – Lietuvos valstybingumo ir nepriklausomybės simboliu.  Abipus arkos – plokštėmis suskaidyta, ir tarsi mažesnes arkas atkartojanti siena su lietuvių tautos ir Lietuvos valstybės istorijos svarbiausių įvykių ir datų įrašais. 

Priešais arką – Amžinosios ugnies aukuras, abipus jo – karių garbės sargybos postai, simbolizuojantys žuvusiųjų kovotojų  ir kitų tautai ir valstybei svarbių įvykių atminimą ir pagarbą jiems.  Prie Amžinosios ugnies aukuro dar turėtų būti  numatyta ir įrengta tinkama vieta  gėlėms ir vainikams padėti.

Siena abipus arkos su Lietuvos istorijos įrašais turėtų remtis į kitoje arkos pusėje supiltą pilkapį, tiksliau – vieną jo pusę. Pilkapis – nenutrūkstamo gyvenimo, pilnatvės, mirusiųjų vėlių buveinės simbolis. Jo pagrindą  turėtų sudaryti granitinis cokolis, su įrašais, nurodančiais šio pilkapio prasmę, ir vietas, iš kurių į šį pilkapį buvo supiltos žemės.

Pilkapio pylimas, „papildymas“ galėtų būti nenutrūkstamas procesas. Pvz., kasmet žemių iš Sibire esančių lietuvių tremtinių kapų  galėtų atvežti jaunimo ekspedicijos  „Misija Sibiras“  dalyviai.

Pilkapiai paprastai būdavo  apskriti, bet galėjo būti ir kitų formų – keturkampiai, pailgi. Tačiau šiuo konkrečiu atveju, manau, labiau  tiktų pilkapio  pjūvis,  t. y. pusė jo. Viena, kad gyvenimo pilnatvė, visų siekių išsipildymas – tai daugiau siekiamybė negu realus, šiame gyvenime pasiekiamas dalykas, o antra ir svarbiausia – pilkapio pjūvis  ir prie jo prisišliejęs monumentas su istorinių įvykių ir datų įrašais  būtų  tarsi Lietuvos istorijos pjūvis, atveriantis istorinį pasakojimą apie tautos ir valstybės  amžių bėgyje  nueitą kelią.

Į storinę atmintį simbolizuojantį pilkapį remtųsi, būtų tarsi šaknimis įaugęs, aikštės žaliojoje  zonoje formuojamas simbolinis tautos gyvastį žadinantis ir palaikantis Gyvybės medis, savo šakas skleidžiantis į  jos  ateitį. 

16. Lukiškių aikštės žaliosios zonos Gyvybės medis. Projekto vizualizacija | sa.lt nuotr.
16. Lukiškių aikštės žaliosios zonos Gyvybės medis. Projekto vizualizacija | sa.lt nuotr.

Sieną su įrašais abipus pagrindinio monumento siūlo ir dailininkas, Nacionalinės premijos laureatas Arvydas Každailis.  Portalas Tiesos. Lt  š.  m. rugpjūčio 13 d.  pateikė skaitytojams  šio dailininko Lukiškių aikštės idėjų eskizus. (Žiūrėti: Koks Valstybės simbolis stovės Lukiškių aikštėje? Kviečiame susipažinti su Arvydo Každailio idėjų eskizais.  Tiesos Lt. redakcija   2017 m. rugpjūčio 13 d.).

17. Dailininko A. Každailio Sakraliojo centro Lukiškių aikštėje eskizas | Tiesos.lt nuotr.
17. Dailininko A. Každailio Sakraliojo centro Lukiškių aikštėje eskizas | Tiesos.lt nuotr.

Pilkapio tęsinį monumento priekinėje dalyje galėtų simbolizuoti  jo cokolinės dalies tęsinys, pažymėtas kitos spalvos granito plokštėmis ar trinkelėmis ir žymintis  ne tik simbolinio pilkapio, bet ir viso monumento sakralinės erdvės ribas su Amžinąja ugnimi ir karių garbės sargyba tos erdvės viduje. Panašų pilkapio pjūvį ir visą jo perimetrą ženklinančius ratu sudėtus akmenis matome Ėgliškių  pilkapio (Kretingos rajonas) makete, esančiame Kretingos muziejuje.

18. Ėgliškių pilkapio maketas Kretingos muziejuje. J. Klietkutės nuotrauka
18. Ėgliškių pilkapio maketas Kretingos muziejuje | J. Klietkutės nuotr.

Pilkapio idėją siūlo ir rašytojas L. Jakimavičius. Jis sako, kad pilkapis būtų tarsi simbolinis kapas  ir nežinia kur palaidotam karaliui Mindaugui, ir didiesiems mūsų kunigaikščiams, ir stribų žvyrduobėse ar miškuose užkastiems partizanams, ir Sibiro platybėse pakastiems tremtiniams. Anot jo, cituoju:  „Tokį Pilkapį pilti turėtų visa Lietuva. Iš šventų vietų į Vilnių atvežti bent po simbolinį žiupsnį žemės. Iš visos Lietuvos, iš Sibiro, ir iš Čikagos – kur tik ilsis lietuviai. Užduotis ir prasmingas darbas visiems jubiliejiniams metams….“  (Žiūrėti: Liudvikas Jakimavičius. Ką mes norime statyti Lukiškių aikštėje: paminklą simboliui ar valstybės simbolį – Vytį? Tiesos. lt redakcija   2017 m.  birželio 21 d.).

Manau, būtų labai gerai, jeigu monumentas turėtų nors ir nedidelę, po pilkapiu įrengtą požeminę dalį (patalpą), kurioje lankytojai, ypač užsienio turistai, galėtų glaustai susipažinti su svarbiausiais Lietuvos istorijos įvykiais, kovos už valstybės nepriklausomybę etapais ir  dokumentais, istorijos bėgyje  patirtomis netektimis. Čia galėtų būti saugomos ir urnos su žemėmis, atvežtomis iš kovų, žūčių, tremties ar politinių kalinių laidojimo vietų. Nebūtina viską padaryti iš karto, nes gal lėšų nepakanka. Bet, projektuojant monumentą, reikėtų numatyti tokią galimybę.

Aprašytasis monumentas gal ir nebūtų labai originalus, bet, manau,  nebūtų nei stabas, nei paminklas simboliui, o visą aikštę aprėpiantis kūrinys, simbolizuojantis pergalę, laisvę, Lietuvos valstybingumą, istorinę atmintį, dabartį ir ateitį, pagarbą kovojusiems ir žuvusiems už Lietuvos valstybę, jos laisvę ir Nepriklausomybę.

Didelėje aikštėje užtektų vietos ir valstybės reprezentacijai, ir memorialiniams akcentams, ir žmonių  bendravimui, o taip pat rekreacijai bei santūrioms ir saikingoms pramogoms jos žaliojoje zonoje ir pakraščių alėjose. Aikštės pakraščiuose, ar jos prieigose galėtų būti  nedidelės kavinės, barai, prekybos paviljonai su suvenyrais, gėlėmis, spauda, turistine literatūra, knygomis istorine tematika, būtų rengiamos Lietuvos pažinimą, aplinkos apsaugą, sveiką gyvenseną, savanorišką kraujo donorystę, profilaktinę sveikatos patikrą populiarinančios ir kitos akcijos. Miesto švenčių ir mugių metu aplink aikštę ir šoninėse jos alėjose  galėtų būti ir daugiau  prekybinių paviljonų.

Aikštę pagyvintų karių garbės sargybos pradžios ir pabaigos, bei kas valandą vykstantys  pamainų pasikeitimo  ceremonialai, o kas pusvalandį – prie Amžinosios ugnies derantys karių parodomosios programos elementai.

Visą tai įgyvendinus, aikštė, manau, tenkintų įvairius vilniečių ir miesto svečių poreikius, nebūtų nei tuščia, nei nyki, nei vien tik rimtyje sustingusi.     

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. B. Puzinavičius. Dėl Lukiškių aikštės memorialo
  2. B. Puzinavičius. Ar tikrai Lukiškių aikštė formuojama kaip pagrindinė reprezentacinė Lietuvos valstybės aikštė su laisvės kovų memorialiniais akcentais?
  3. Siūloma Vyriausybei atnaujinti darbo grupę Vilniaus Lukiškių aikštės sutvarkymui
  4. Lukiškių aikštės sutvarkymui – svarbiausias dėmesys?
  5. Prasidėjo Lukiškių aikštės rekonstrukcijos darbai
  6. ŠMC bus paskelbtos atrinktos Lukiškių aikštės paminklo projektų idėjos
  7. Seimas priėmė rezoliuciją dėl Lukiškių aikštės sutvarkymo
  8. Per Vėlines virš Lukiškių aikštės Vilniuje iškilo milžiniška Vyčio vėliava (nuotraukos)
  9. „Aktualus interviu“: V. Kavaliauskas apie Vyčio skulptūrą Vilniaus Lukiškių aikštėje
  10. R. Pilkauskas. Menas ir konfidenciali informacija: Lukiškių aikštė seka Vijūnėlės dvaro pavyzdžiu
  11. Lukiškių aikštėje siūloma pastatyti kovų už Lietuvos laisvę ženklą
  12. Kultūros ministerijos ir ŠMC „kūrybinėse dirbtuvėse“ bus ieškoma Lukiškių aikštei tinkamo paminklo
  13. Lukiškių aikštė – jau pakeliui į naują gyvenimą
  14. Lukiškių aikštė: vietoj suvargusio veido siūlomas naujas
  15. Visuomenininkai Lukiškių aikštėje nori matyti Vytį, o ne „Tautos dvasią“

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 20

  1. Giedrius says:
    8 metai ago

    Taip, tik kur tam tiks TOKIA AIKŠTĖ?
    Žinoma, – tai ne ant buvusios r i n k o s
    (Lunkų-Lukiškių Šventaragio pakrašty, ar
    net Kalvarijų ar Halės rinkų-turgaviečių
    p r i e i g o s e).

    Pagarba prasideda, nuo …susikaupimo, ramumos,
    vilties ir ryžto; kaip Kovo 11-ą, Sausio 13-tą mūsų
    kartos pastangomis šveikta, atlaikyta, – atkurta ir
    apginta Valstybė. Ją branginkime, su kiekvienu
    grindinio akmenėliu, su kiekvienu garbios praeities
    žinijiniu bitu. Taip su gerb. A. Každailiu tekę stovėt,
    atstovėti mūsų VYČIO erdžios garbės sargyboje,
    net neprisėdant LNB “svarstyme” metu …sakykim
    iššovus mūsų kario-imperatoriaus V Y T E N I O meninio
    vaizdinio kūrinio “konseptu” (už Vytį užstatant bele kur: kad
    tik mes! mes! mes! pastatėme, tarsi soclenktynių vajuje…
    juk taip; graudu, ką su Vytenio, Vytauto, Kęstučio, Algirdo d i d ž i ų
    Valdovų pagarba “ekstramaximalizaviškieji” fondai malą. Tyla.
    Iš kur tai …iš SSSR?) Tad atsikelt, atsitiest, ir į čia pateiktus pvz. pasilygiuoti
    verta, vietą Laisvės ir Nepriklausomybės kovų atminimui k u r i a n t.

    Kurkim!

    Atsakyti
    • Giedrius says:
      8 metai ago

      Perskaičius gyvai gyvybingą ir kovingai kovai… kautis, – t.y. kirsti kaunietiškai lietuviškai UŽ, –
      Barto atsiliepimą 2017 08 31 09:47 (kažkodėl vis dar paniekinamai …Lietuvių kalbos kultūros metuose
      Alko įvardijamą “com…com…kom…” na …k o m e n t a r u ), tenka vėl ir vėl, aiškiai, šviesiai bei paprastuoju būdu priminti:
      “Varėniškių lėšomis paminklas buvo atstatytas ir 1989 m. rugsėjo 8 d. atidengtas. Paminklą papuošė Vyčio skulptūrėlės kopija, o originalas atiduotas į Lietuvos Gyventojų Genocido ir Rezistencijos tyrimo centrą. Vytis šiuo metu eksponuojamas šio centro genocido aukų muziejuje veikiančioje ekspozicijoje drauge su kitais sovietmečiu išniekintais Lietuvos simboliais.”
      iš 1928 m. Lietuvos Valstybingumo atstatymo 10-mečio paminėjimo žymenų –
      http://www.varena.lt/lt/naujienos-aktualijos/naujienos/vytis-ant-nepriklausomybe-7d37.html

      Taigi, kultūringiau įsilietuvinus “nukomentavimo” įrašą, ar atsiliepimu, ar nuomone, ar… (yra gi dar
      lietuvių kalboje g y v y b i š k ų j ų galių …ŽODŽIAIS, savais, o ne svetimskolinietiškais) galima
      iš tšio centro išsaugoto 1928 m. Vyčio atvaizdą ir patalpinti ALKAS.LT
      garbiam priminimui, dvasios bei nustekento vilnietiškojo ūpo kilstelėjimui.
      Dėkui Kaunui!

      Atsakyti
      • Giedrius says:
        8 metai ago

        ir dar,
        net 1923!! m.
        atmintis bei derama pagarba, išlikus
        Vilkaviškyje
        http://www.limis.lt/greita-paieska/perziura/-/exhibit/mediaObjectPreview/44833651/44833674?_exhibitPreviewportlet_WAR_limiskportlet_backUrl=%2Fgreita-paieska%2Fperziura%2F-%2Fexhibit%2Fpreview%2F44833651%3Fs_id%3D0eVcmgxP5S9lFapK%26s_ind%3D64%26valuable_type%3DEKSPONATAS

        iš 2015.03.11, 10:30
        https://www.miestai.net/forumas/forum/bendrosios-diskusijos/miestai-ir-architektūra/16087-lt-nepriklausomybės-paminklai-1918-1940-m/page2

        Atsakyti
        • LosAngeles says:
          8 metai ago

          Labai puikus pavyzdziai, nieko nereikia ‘isradineti’… dekui uz nuorodas

          Atsakyti
  2. Arūnas says:
    8 metai ago

    tai gal būt dar pora metelių pasiginčykim, tada ir surasim geriausią variantą… tiesa, kuris taip pat ne visiems patiks 🙂

    Atsakyti
  3. Taip says:
    8 metai ago

    Projektų ir pasiūlymų vis daugėja,bet galutinio sprendimo nėra,o paminklo statybos įgyvendinimas dar didesnėse miglose,deja.Svarbiausia,manau,neprileisti prie sprendimo kultūros,ypač meno, modernistų.

    Atsakyti
  4. Vaclovas M. says:
    8 metai ago

    Autorius, kaip ir L. Jakimavičius, kaip ir daugelis iš baudžiavos neseniai išnirusių tautiečių, neturi jokio supratimo, kas iš tikrųjų yra Vytis. Tai ypatingas ženklas, kuris ilgai slypėjęs mūsų, IDE prokalbės saugotojų, pasąmonėje kylant Tautos galybei tapo kelrodžiu valstybės ženklu XIV amžiuje. Nedidelė Dainiaus Razausko studija “Vytis simbolikos požiūriu”, (Aidai, 2008) atskleidžia, kad tai itin senas ir giliai prasmingas bei talpus Žynio, Karžygio ir Šviesos nešėjo vaizdinys, kuris bendras ne tik mums, bet be kitų tautų ir vediškajai Indijai. Indams tai “Višnus, raitas ant balto žirgo, su spindinčiu kalaviju rankoje, naikina niekšus, atstato dharmą (darną) ir parengia pasaulį būsimam atgimimui” (p.71). Argi ne to pat siekė visi kovotojai už mūsų Laisvę? Beje, indai žino ir kitą legendą apie šį raitelį: tauta, kuri išsaugojo šį ženklą, turės nurodyti žmonėms kelią į ateitį (iš ekologinės katastrofos?)

    Atsakyti
  5. Skalvis says:
    8 metai ago

    Keista, o aš maniau, kad jau nutarta: bus Tautos Gėdos Stulpas, ant kurio bus prikalti visi komunistai ir komjaunuoliai. Ir bus palikta vietos dabartiniams, bei busimiems.

    Atsakyti
    • !!! says:
      8 metai ago

      Gera mintis,pritariu,tokie stulpai reikalingi ne tik Vilniui bet ir kitiems Lietuvos miestams ir mistelems.

      Atsakyti
  6. Vaclovas M. says:
    8 metai ago

    Deja, autorius siūlo Lukiškių aikštėje įrengti dar vieną simbolinį kapą ar pilkapį, kuriame palaidota Tauta. Tokie veik visi pavyzdžiai, kurie pateikiami nuotraukose. Vienas toks jau yra Antakalnio kapinėse. Vytis, kurį siūlo Arūnas Sakalauskas ragina veikti, o ne liūdėti prie mirusiųjų.

    Atsakyti
    • Rimgaudas says:
      8 metai ago

      Visai pritariu Vaclovui M.: Vytis turėtų raginti veikti, o ne liūdėti prie mirusių.

      Atsakyti
  7. Gediminaičių stulpai-Tautos namai says:
    8 metai ago

    Nacionalinis kultūros ir valstybės pažinimo centras
    “GEDIMINAIČIŲ STULPAI – TAUTOS NAMAI”

    Pastatas-monumentas- apžvalgos bokštas (Gediminaičių stulpai-ketvirtasis valstybės simbolis); Tai ir “Triumfo” arka; ir monumento kaip viešosios erdvės daugiafuncionalumas; ir aikštės visasezoniškumas (kai puikiai žinome kiek nedaug saulėtų dienų turime); ir išsaugoti aikštės žalieji plotai su reprezentacijai atskirta jos dalimi (visas aikštės plotas 4 ha); ir turistų traukos centras. Toks sprendimas neabejotinai atgaivintų Gedimino prospektą, bei negrįžtamai išnaikintų suformuotą totalitarinį Lukiškių, kaip pagrindinės valstybės aikštės įvaizdį, bei padėtų čia sukurti naują erdvę ir turinį. Tai kas mus jungtų ir kuo išties galėtume didžiuotis.

    Daugiau apie idėją ir koncepciją: http://www.gediminaiciustulpai-tautosnamai.lt

    Atsakyti
  8. Varas says:
    8 metai ago

    Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį reikia skirti nuo senamiestyje esančių istorinių akcentų. Šimtmetis Lukiškių aikštėje neatsiejamas nuo Lietuvos atgimimo kūrėjo dr. Jono Basanavičiaus, kurio išpuoselėta „Aušra“ byloja istorinį Lietuvos laisvės garsą. Monumento kompozicijoje Čiurlionio aukuras su kovų už Lietuvos laisvę bareljefu ant pjedestalo bei dviejų liūtų siluetai bylotų laisvės sargybą.

    Atsakyti
  9. Bartas says:
    8 metai ago

    Manau, kol vilniečiai, gyvenantys Lietuvos Valstybės Sostinėje leidžia burbulus, o ženklų , kad nustos – nesimato. Tada švento darbo turi imtis Kaunas (Lietuvos širdis). Pastatom tokį Vytį , kad vilniečių “šviesuomenei” smakrai atsivėptų , o burbulai panosėje pridžiūtų.
    Gerai kirtau ar ne?

    Atsakyti
    • Giedrius says:
      8 metai ago

      Ką gi, gerb. Bartai, kuo į mišką giliau, – tuo ir medžių gausiau 🙂
      …tik “susikonspektuot” vertėtų, kuriuos iš jų kirst, ir ką išsikirtus
      ręst. Tokia jau lietuviška santvarka (o slopinimų per “amerikas’,
      visokias poSSSRines, už ir prieš eurosąjungines “erdves” buvo
      ir bus. O galingiausios Santakos Tvirtovių-tvirtovė Kaunas, bei
      gausiausių pasaulio Šventovių miestas Vilnius, Lietuvoje g y v u o s!
      http://mylimasvilnius.lt/

      Atsakyti
    • Kažin says:
      8 metai ago

      Betgi “Kauno Lietuvą” Pilsudskis sukūrpė, tai gal ant Kaune statomos Vyties Pilsudskį sodinti derėtų…

      Atsakyti
  10. Antanas says:
    8 metai ago

    Negi nesuprantate, globalistinėms jėgoms, siekiančioms kuo greičiau sunaikinti mažesnes tautas, svarbu, kad tos tautos neturėtų kuo didžiuotis, liktų be šaknų ir kaip medis žūtų. Todėl toks paminklas globalistams yra nepriimtinas, o visa kita dangstoma demagogija. Iš JAV pasigirsta teiginių, kad viešose erdvėse apskritai negali būti statomi paminkai, o tik kapinėse.
    Klausiu, kas buvo pastatyta Lukiškių aikštėje Lenkijos valdymo metais, po 1931 m. panaikinus Lukiškių turgavietę? Gal kai kas laukia to paminklo atkūrimo. Nebūkim vergų tauta. Nebijokim paminklo pirmajam Lietuvos prezidentui. Nebijokim paminklo ir Vyčiui, jungiančiam visas epochas kovoje už laisvę nuo gentinės Lietuvos iki šių dienų. O jeigu taip reikia padarykim apklausas – mažąjį referendumą dėl Vyčio paminklo. Neleiskim už tautą spręsti kažkokioms kultūros ministrės, kuri nėra tautiškai susipratusi lietuvė (apie tai liudija ir jos pavardė) sukurtoms menų dirbtuvėms, turinčioms aiškų tikslą – Lukiškių aikštėje tautiško, brangaus kiekvienam doram lietuviui paminklo neturi būti. Matyt, geriau vamzdis. Liūdna ir graudu.

    Atsakyti
  11. Kristina says:
    8 metai ago

    Manau, kad būtų sąžininga pagerbti šioje aikštėje pasipriešinimo dalyvių atminimą kaip pastebi A.Gelūnas:” Na, paradų gal ir nerengsime, bet akivaizdu, jog tikimasi, kad prie Lukiškių aikštės paminklo vainikus – kaip pagarbos Lietuvai duoklę – dės atvykstantys į mūsų valstybę aukšto rango užsienio svečiai – prezidentai, premjerai”. Juolab, kad turime ne vieną tokį pvz.Vakarų Europos miestų sostinių. Abejonių kelia per prievartą kišamas “Vyties” žirgas su raiteliu +heraldiniai ženklai, pagamintas pagal rusško vadovėlio “Učitės rysovat” (“mokykitės piešti”) pavyzdį.
    Manau, kad užtektų paprasto, bet neprasto aukuro prie kurio galėtų ateiti žmonės žmonės ir susimąstyti apie Tėvynės laisvės kainą.

    Atsakyti
    • Kažin says:
      8 metai ago

      Ne liūdnumą paminklas turėtų kelti, o pakylėti dvasiškai…

      Atsakyti
  12. Kažin says:
    8 metai ago

    Manau, kad galėtų tikti ir meniškai išraiškingas lietuviukas ant išraiškingo žirgo be jokių balnų, lyg gamtos vaikas lekiantis net “vištas” į šalis išbaidydamas, – tai būtų kompozicija ir meniška, ir su istorine mintimi… Gamtiškumo akcentas manau atitiktų lietuvių dvasią ir tuo paminklu išsiskirtume iš kitų. Tai neturėtų būti įprastinio bareljefo (horeljefo) formos.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Apklausa atskleidė, kad gyventojai nežino tikrųjų miškų kirtimų mastų, bet yra už miškų apsaugą | akoalicija.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Apklausa atskleidė, kad gyventojai nežino tikrųjų miškų kirtimų mastų, bet yra už miškų apsaugą

2025 06 19
Donaldas Trampas G7 susitikime
Užsienyje

G7 susitikimas Kanadoje: Trampo išvykimas sujaukė diplomatiją, Ukraina liko be aiškaus sprendimo

2025 06 18
Orlaivis
Lietuvoje

Pradedamos derybos dėl karinių transporto orlaivių įsigijimo

2025 06 18
Prezidentūra
Lietuvoje

Prezidentūroje – VGT posėdis

2025 06 18
Mokiniai
Lietuvoje

Sostinė imasi priemonių lietuvių kalbos mokymo stiprinimui

2025 06 18
Sveikatingumo takas
Gamta ir žmogus

Nida kviečia sportuoti gamtos apsuptyje 

2025 06 18
Policija
Lietuvoje

Policija pradėjo blaivumo ir saugaus vairavimo patikras

2025 06 18
Užsienio reikalų ministerija
Lietuvoje

Rusijos ambasados atstovui pareikštas protestas dėl atakų prieš civilius

2025 06 18

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Kokinda apie G7 susitikimas Kanadoje: Trampo išvykimas sujaukė diplomatiją, Ukraina liko be aiškaus sprendimo
  • Globalistas apie G7 susitikimas Kanadoje: Trampo išvykimas sujaukė diplomatiją, Ukraina liko be aiškaus sprendimo
  • +++ apie G7 susitikimas Kanadoje: Trampo išvykimas sujaukė diplomatiją, Ukraina liko be aiškaus sprendimo
  • Denisas Jelisievičius apie A. Kumpis. Ukrainos pamokos ir Lietuvos kariuomenės nenoras mokytis

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Apklausa atskleidė, kad gyventojai nežino tikrųjų miškų kirtimų mastų, bet yra už miškų apsaugą
  • G7 susitikimas Kanadoje: Trampo išvykimas sujaukė diplomatiją, Ukraina liko be aiškaus sprendimo
  • Ar žinote, koks yra jūsų kalbos lygis prieš pradedant mokytis?
  • Kaip pasiruošti terasą savaitgalio vakarienei po atviru dangumi?

Kiti Straipsniai

dr. Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

D. Razauskas. Mūsų ir baltarusių Vytis

2025 01 21
LDK naudotas Vytis su XV a. nusistovėjusiomis herbinėmis spalvomis: raudona, mėlyna, auksinė, sidabrinė

V. Apžvalgininkas. Lietuvos valdžia be žmonių leidimo atidavė gudų šovinistams Vytį?

2025 01 20
Lietuvių kalba 16 a. | wikipedia.org nuotr.

V. Apžvalgininkas. Ar pavojingas yra litvinizmas? Gudiškojo šovinizmo apologetika naiviesiems

2024 10 15
Gabijos-amžinosios ugnies pagerbimo šventė ant Šatrijos kalno | V. Kančausko nuotr.

Kviečia Gabijos-amžinosios ugnies pagerbimo šventė ant Šatrijos kalno

2024 07 19
S. Nėries gimnazija | vilnius.lt nuotr.

Vilniaus S. Nėries gimnazija pervadinta Vyčio vardu

2024 05 16
Atviras muziejus | Projekto nuotr.

A. Vyšniūnas. Lukiškių aikštė – tarp istorinės atminties įamžinimo ir komunalinio dangų sutvarkymo

2024 03 18
Lietuvos žmogaus teisių organizacijos stoja mūrų už LGGRTC vadovą

A. Jakubauskas. Išsaugokime istorinę atmintį ir simbolius

2024 02 12
Atminimo akmuo Ukmergėje, Juozui Krikštaponiui || wikipedija.org nuotr.

Lukiškių aikštėje rengiamas minėjimas partizanų vado J. Krikštaponio žūvimo 79-osioms metinėms

2024 01 11
Alkas.lt koliažas

Sąjūdininkai: Neleiskime trispalvės pakeisti neužmirštuolėmis!

2024 01 04
Obeliskas Angelams sargams | Kauno miesto savivaldybės administracijos nuotr.

Kaune iškilmingai atidengtas obeliskas Angelams sargams

2023 12 09

Skaitytojų nuomonės:

  • Kokinda apie G7 susitikimas Kanadoje: Trampo išvykimas sujaukė diplomatiją, Ukraina liko be aiškaus sprendimo
  • Globalistas apie G7 susitikimas Kanadoje: Trampo išvykimas sujaukė diplomatiją, Ukraina liko be aiškaus sprendimo
  • +++ apie G7 susitikimas Kanadoje: Trampo išvykimas sujaukė diplomatiją, Ukraina liko be aiškaus sprendimo
  • Denisas Jelisievičius apie A. Kumpis. Ukrainos pamokos ir Lietuvos kariuomenės nenoras mokytis
  • Vilna apie E. Musteikis. Vytauto Didžiojo drąsos gijos sujungia Anykščius ir Ukrainą
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Lietuvos paviljonas „EXPO 2017“ parodoje – siekia tapti mėgstamiausiu

Lietuvos paviljonas „EXPO 2017“ parodoje – siekia tapti mėgstamiausiu

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai