G. Grigas. Raidės QWX verslo varduose

Gintautas Grigas | Alkas.lt nuotr.

Lietuviškuose įmonių pavadinimuose logiška vartoti lietuvių kalbos abėcėlės raides. Tai patvirtinta ir įstatymuose. Tačiau kartais pasigirsta siūlymų leisti vartoti ir raides Q, W, X, kurių nėra lietuvių kalbos abėcėlėje. Atseit, verslininkui, parduodančiam prekes, reikia taikytis prie pirkėjo. Todėl verta pasvarstyti šių raidžių poveikį verslui.

Esame Europos Sąjungoje ir daugiausia bendraujame su jos narėmis. Europos Sąjunga daugiakalbė. Jos oficialiomis kalbomis pripažintos 24 kalbos. Iš jų 22-jose vartojami lotyniško pagrindo rašmenys. Taigi, reikia derintis prie įvairių kalbų. Kiek minėtos trys raidės svarbios kalbantiems šiomis kalbomis?

Išvardysime kalbas ir jų abėcėlėse esančias raides QWX taip, kaip nustatyta tarptautiniuose standartuose ETSI ES 202 130 ir ISO 12199. Nesančių vietas užpildysime juodais stačiakampiais.

Kalba QWX

Airių ███

Anglų QWX

Čekų ███

Danų QWX

Estų ███

Ispanų QWX

Italų Q██

Kroatų ███

Lenkų █W█

Latvių ███

Lietuvių ███

Maltiečių QWX

Olandų QWX

Portugalų QWX

Prancūzų QWX

Rumunų QWX

Slovakų ███

Slovėnų ███

Suomių ██X

Švedų QWX

Vengrų ███

Vokiečių QWX

Matome, kad maždaug pusės kalbų abėcėlėse raidžių QWX nėra. O jeigu nėra raidžių, tai nėra ir juos atitinkančių garsų. Vadinasi, vardai, turintys tokių raidžių, tomis kalbomis kalbantiems būtų svetimi.

Neatsitiktinai šios raidės neįtrauktos į esperanto kalbos abėcėlę. Raidės W nėra ir lotynų kalboje (žr. K. Kuzavino Lotynų – lietuvių kalbų žodyną, MELI, 1996).

Išskirtinę vietą užima anglų kalba. Pasauliniu mastu kalbų svarba internetinėje erdvėje vertinama T indeksu. 2017 m. anglų kalbos T indeksas buvo 43,2 procento. Tai reiškia, kad tokį procentą sudaro anglų kalbos potencialas internetinėje prekyboje. Prognozuojama, kad 2021 m. jis sumažės iki 34,7 proc., tačiau anglų kalba išliks dominuojanti. Todėl apie ją verta pakalbėti atskirai.

Apie angliškų verslo vardų parinkimą parašyta nemažai straipsnių. Patariama kokias raides parinkti varduose, kad jie būtų vienareikšmiškai ir lengvai tariami, kad būtų juos lengva įsiminti, kad priduotų skambesį ir neišnyktų tarime. Raidės QWX reitinguose pagal įvarius kriterijus rikiuojasi sąrašų pabaigose ir dažniausiai patenka į paskutinį penketuką. Tarp jų įsimaišo Y ir J. Taip patariama jų vengti.

Taigi, bet kuriuo atveju nelogiška raides QWX įtraukti į leistinų sąrašą, o po to aiškinti, kad jos nerekomenduotinos. Todėl dabartinės Lietuvos Vyriausybės siūlymas leisti jas čia vartoti nėra racionalus. Reikia tikėtis, kad Seimas jam nepritars.

Autorius yra Lietuvos informatikas, fizinių mokslų daktaras, 2013-ųjų metų Kalbos premijos lauretas