G. Navaitis. Laimės ekonomika – gerovė piliečiams, grėsmė valdantiems (9)

Gediminas Navaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Iniciatyva „Idėja Lietuvai“ pasiūlė pakeisti himno eilutę, užveisti meškų, supilti kilometro aukščio kalvą ar aerouostus pavadinti garsių menininkų vardais.

Kas nutiks panašias idėjas įgyvendinus? Ir didžiausias optimistas vargu ar to tikisi, kad po to sumažės emigruojančių, girtaujančių ir savižudžių. Esminių idėjų, galinčių pakeisti visų mūsų gyvenimą, pasiūlyta ne daug. Viena iš jų laimės ekonomikos idėja.

Idėja verta dėmesio ir dėl atsako į ją. Valdžia ir oligarchai mielai pritaria, tegu pilietis būna linksmas ir džiaugiasi gyvenimu. Jam taip pat leidžiama medituoti ir tobulinti save. Užsiminus, kad siūlyta ne tik asmeninė laimė, bet atitinkamai tvarkoma ekonomika pritarimo sumažėja. Paaiškinus, kad laimės ekonomika siekia aukštesnio visuomenės laimės lygio, BNL (bendros nacionalinės laimės) indekso augimo, įtakingos grupės pradeda priešintis tokiam tikslui. Kodėl tai įvyksta? Priežasčių bent kelios.

BNL lemia vidurinės klasės savijauta. Akivaizdu, kad vargstantieji nebus laimingi, o turtingųjų per mažai, kad jų savijauta keistų visuomenės būklę. Lietuvos vidurinioji klasė neįtakinga ir neturtinga, bet šiandieną mokytojas, gaisrininkas, „Maximos“ kasininkė savo mokesčiais išlaiko valstybę ir remia vargstančius. Nors Lietuvos bendras vidaus produktas nežymiai lenkia Lenkijos ar Estijos bendrą vidaus produktą (skaičiuojant vienam gyventojui) atlyginimai Lietuvoje trečdaliu mažesni nei Estijoje ir 15 proc. mažesni nei Lenkijoje. Visuomenė, kurios dauguma vargsta, kuriai trūksta socialinio teisingumo negali būti laiminga. Bet bankui valdančiam keliolikos milijardų turtą ir mokančiam kelis tūkstančius mokesčių, bet valdančiam agrokoncerną Seimo nariui, kuris gauna kelis šimtus milijonų pajamų ir sumoka 1,5 proc. mokesčių, solidarumas ir socialinis teisingumas svetimi dalykai. Jie priešinsis laimės ekonomikai.

BNL lemia žmones siejantys ryšiai ir vertybės. Sukurtos bendram gėriui (sujungti daugelio žmonių finansines galimybes) korporacijos šiuo metu veikia ne bendram, o savam labui. Nepriklausomai nuo jos savininkų ir vadovų asmeninių savybių, jos veikia siekdamos tik vieno tikslo – pelno. Šis tikslas lemia ir korporacines vertybes, kurios pasižymi ribotu įstatymų ir moralės suvokimu, vadovaujasi naudos pirmenybe bei orientuojasi į vartojimą, individualizmą, konkurenciją, trumpalaikius malonumus, taigi atskiria žmones vieną nuo kito, lemia žmogiškų ryšių silpnėjimą, keičia juos priklausomybe korporacijai.

O korporacijų prigimtis neišvengiamai skatina visus galimus nuostolius perkelti už korporacijos ribų ir nesivadovauti moraliniais bendro gėrio, bendros laimės principais. Todėl jos sukuria socialines, ekonomines ir ekologines problemas. Korporacijos taip pat siekia pašalinti apribojimus žmonių ir gamtos eksplotacijai. Pagrindinė kliūtis ribojanti jų veiklą yra ne įstatymai ir institucijos, kurios gali būti paveiktos, o vertybės, tradicijos ir bendrų interesų samprata, kurią atstovauja stipri nacionalinė valstybė. Ji yra ir jėga galinti įvykdyti pokyčius laimės ekonomikos link. Todėl bandymas apriboti nacionalinių valstybių galias griauna visų mūsų laimę, atima prasmę ir neleidžia pasiturinčiai gyventi. (Veikiausiai pastarasis teiginys „neleidžia pasiturinčiai gyventi“ ne vienam skaitytojui pasirodys svarbesnis už kitus.)

Valstybė stipri kai jos piliečiai atsakingi už save, dalyvauja valstybei ir bendruomenei svarbių sprendimų priėmime. Dalyvaujantis, sprendžiantis pilietis yra ir laimingesnis. Jis nesijaučia bejėgis, o žino esą svarbiu ir galįs rinktis. Todėl jis atsparus priešiškai propagandai. Užsienio jėgos, nenorinčios sėkmingos Lietuvos irgi priešinsis laimės ekonomikai.

BNL lemia laiko skiriamo darbui ir laisvalaikio santykis. XXI a. visuomenė rengiasi ketvirtajai pramoninei revoliucijai – darbo vietų robotizacijai. Ji gali naujai įvertinti ir pertvarkyti darbo laiką. Jungtinėje karalystėje veikiančio Naujosios ekonomikos fondo specialistai teigia, kad penkių dienų darbo savaitė yra pramoninio kapitalizmo palikimas, nebeatitinkantis naujų poreikių ir galimybių, suteiktų modernių, informacinių technologijų. NEF specialistai siūlo nekeičiant atlyginimų pereiti nuo 40 ar daugiau valandų darbo savaitės prie trumpesnės darbo savaitės. Ar toks tikslas gali patikti tarptautinėms korporacijoms, ieškančioms pigios darbo jėgos? Todėl ir priimamas darbo kodeksas leidžiantis didesnius viršvalandžius. Todėl visi stūmę bei palaikę šį kodeksą priešinsis laimės ekonomikai.

Grupių, kurioms laimės ekonomika tarsi ašaka gerklėje tikrai netrūksta. Ką šiandieną jos gali padaryti? Ne taip jau daug, bet ir nemažai. Gali pasirūpinti, kad laimės ekonomikos principai kuo ilgiau liktų nežinomi žmonėms. Nacionalinė iniciatyva „Idėja Lietuvai“ apardė tokio veikimo galimybę. Tada galima pasirūpinti, kad internete būtų komentarų skelbiančių pristatantį laimės ekonomiką „blogiečiu“. Būdas įprastas, bet mažai veiksmingas – komentarus mažai kas skaito, o daug komentarų, tegu ir neigiamų, skatina atkreipti dėmesį į tekstą. Tenka sugalvoti kažką naujo. Tai ir buvo padaryta. Tarp „Idėjų Lietuvai“ atsirado net du tekstai paimti iš mano straipsnių, pasirašyti mano vardu ir pavarde. Nežinomas „geradaris“ pasistengė, kad besidomintys skaitytų bet ką, pritartų bet kam ir nepastebėtų laimės ekonomikos siūlymo.

Laimės ekonomikos idėja jau tapo ir manipuliacijų visuomenės nuomone, ir diskusijos apie esminius Lietuvos tikslus postūmiu.  Esminiam pokyčiui, naujam tikslui, keičiančiam visų mūsų gyvenimą „Alko“ skaitytojai gali pritarti ČIA.

Autorius yra Mykolo Romerio universiteto profesorius