Ar gali jūsų 3000 eurų vertės garsaus prekės ženklo kompiuteris dirbti lėčiau nei kolegos įrenginys, kainavęs 800 eurų? Deja, bet gali. Ir dėl to kalta ne technologinė įranga, o mūsų blogi įpročiai. Pavyzdžiui, per didelis atvertų naršyklės langų skaičius, foninės programos ir kt., gali gerokai sulėtinti net ir paties brangiausio kompiuterio darbą. Todėl prieš renkantis kompiuterį verta pagalvoti, ar tikrai brangesnis įrenginys bus greitesnis ir labiau atlieps jūsų darbo pobūdį ir poreikius?
Šiuos klausimus kasdien nagrinėja su verslo klientais dirbantis „Atea“ skaitmeninių darbo vietų produktų vadovas Ernestas Braževičius. „Kai išgirstu žmogaus nusiskundimus, kad sulėtėjo kompiuterio ar kito įrenginio darbas, visuomet paklausiu jo apie darbo įpročius. Dažniausiai paaiškėja, kad įranga yra greita, tačiau ją stabdo pats naudotojas“, – pasakoja jis.
Našumą stabdo mūsų įpročiai
Anot E. Braževičiaus, kompiuterio darbą gali sulėtinti perteklinės, foninės programos (angl. „bloatware“). Šios programos dažnai veikia be naudotojo žinios, tačiau nuolat eikvoja resursus. „Pavyzdžiui, įsijungę kompiuterį, šoninėse ar apačios juostoje „Windows“ aplinkoje galime matyti gausybę mūsų neprašytos informacijos: orų prognozės, akcijų biržų indeksai, naujienos, žaidimų pasiūlymai ir begalę kitų dalykų. Taip pat ir įvairios pokalbių programėlės, nors jų aktyviai nenaudojate, eikvoja operatyviąją atmintį“, – pavyzdžius pateikia IT žinovas.
E. Braževičius pataria reguliariai atlikti savo kompiuterio „reviziją“: išsitrinti naršyklės istoriją, nenaudojamas programas, susikaupusius „cache“ tipo failus, atsiųstus nebereikalingus dokumentus. „Be to, svarbu kasdieniniam darbe ugdytis paprastus įpročius, kurie leis kompiuteriui veikti efektyviau. Perkraukime ar išjunkime įrenginį kas kelias dienas ar bent kartą per savaitę, nelaikykime atidarę keliolikos ar keliasdešimt interneto naršyklės langų ar dokumentų, jei tai tikrai nėra būtina. Galų gale nuolat palaikykime švarą ne tik kompiuterio viduje, bet ir išorėje: nubraukime dulkes nuo ekrano, iškratykime trupinius iš klaviatūrų“, – primena „Atea“ atstovas.
Buhalterio ir architekto poreikiai skirtingi
Kita dažna problema – netinkamai parinkti įrenginiai ir neišnaudojamas jų potencialas. E. Braževičius pastebi paradoksą: įmonės dažnai siekia įsigyti galingą įrangą, tačiau neplanuoja panaudoti didžiosios dalies jos teikiamų galimybių.
„Neretai tenka išgirsti klientą sakant, kad įmonei reikia galingų kompiuterių – su aukštos klasės procesoriumi, papildoma grafine plokšte, daugybe RAM atminties. O kai paklausi, kokioms užduotimis atlikti bus skirtas kompiuteris, atsakymas būna paprastas – Excel, Word, naršyklė, pašto dėžutė“, – pasakoja žinovas.
Svarbu atsižvelgti į tai, kad skirtingoms profesijoms reikia skirtingos įrangos. Pavyzdžiui, architektui, dirbančiam su sudėtingais brėžiniais, kurių failai užima 8 ar daugiau gigabaitų atminties, tikrai reikalingas galingas kompiuteris. Tuo tarpu buhalteriui ar biuro administracijos darbuotojui, kuris daugiausia naudoja dokumentų redagavimo programas ir naršyklę, toks galingumas būtų tiesiog resursų švaistymas.
Todėl renkantis įrangą, reiktų įsivertinti, kokioms užduotims ji bus skirta atlikti ir kaip ji atitiks jūsų darbo pobūdį bei poreikius.
Technologijos kaip statuso simbolis?
Vis dėlto E. Braževičius pastebi, kad įmonių ar jų darbuotojų pasirinkimai neretai grindžiami ne realiais poreikiais, o emocijomis ar noru atrodyti moderniems. Technologijos šiandien tapo ne tik darbo įrankiu, bet ir statuso simboliu. Tai ypač būdinga vadovams: jų įranga tampa tarsi vizitine kortele, patikimumo ir solidumo ženklu.
„Tačiau už vadovo noro turėti modernų ir galingą kompiuterį slypi ir racionalios priežastys. Pirmiausia, vadovų laikas dažnai yra brangesnis. Jei įrenginys veikia nepriekaištingai, nereikalauja nuolatinio dėmesio, tai jau leidžia taupyti laiką, kuris vadovo atveju kainuoja daugiau.Antra, aukštesnės klasės įrenginiai paprastai yra saugesni ir patikimesni, jie tarnauja ilgiau. Galiausiai vadovus rinktis aukštesnės klasės įrenginius gali įpareigoti ir IT komandos siūlymai“, – paaiškina E. Braževičius.
Įdomu, kad, kriterijai, kuriais vadovaujasi vyrai ir moterys, rinkdamiesi įrenginius, taip pat šiek tiek skiriasi. „Savo praktikoje tenka susidurti su tuo, kad moterys, rinkdamosi kompiuterį, dažniau atkreipia dėmesį į estetines savybes – svorį, spalvą, dizainą. Tuo tarpu vyrai pirmenybę teikia techninėms charakteristikoms, bet jie irgi ne visada realiai išnaudoja visą įrenginio potencialą“, – dalinasi ekspertas.
Kaip išsirinkti tinkamiausią kompiuterį?
Perkant naują įrangą, „Atea“ atstovas pataria vadovautis racionaliu vertinimu, o ne emocijomis ar prestižo siekiu. „Reiktų įvertinti savo ar darbuotojo, kuriam perkamas kompiuteris, poreikius ir darbo pobūdį, nusimatyti biudžetą, palyginti įvairias alternatyvas ir …nepasiduoti reklamai,“ – sako E. Braževičius.
Remiantis ES oficialiosios statistikos portalo duomenis, racionalus ir apgalvotas kompiuterinės technikos pasirinkimas taupo ne tik pinigus, bet ir laiką bei aplinką. Naujesnė, kokybiškesnė įranga gali iki 25 proc. sumažinti techninės priežiūros kaštus, 20-30 proc. pailginti tarnavimo laiką ir iki 50 proc. sumažinti energijos sąnaudas.
Galiausiai, kalbant apie darbo našumą, kompiuterinė įranga: jos optimalus pasirinkimas, naudojimas ir priežiūra – tik viena, nors ir svarbi dėlionės dalis. „Reiktų nepamiršti ergonomiškos darbo aplinkos bei priemonių, tinkamo apšvietimo, biuro baldų. Galų gale jūsų asmeniniai efektyvumo didinimo, laiko planavimo įgūdžiai yra be galo reikšmingi“, – pabrėžia pašnekovas.
Parengta pagal „Atea“ pranešimą
Ir arkliui aišku – ogi Vaiškūnas!
Kai užsuki į Alką, tai ir įstringi ilgam. Kažkodėl kompiuteris neskuba iš čia išeiti!