Šeštadienis, 5 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kūrėjai

Z. Vaišvila. Gintaras Ramonas – Lietuvos likimo simbolis (video)

Zigmas Vaišvila, www.alkas.lt
2017-11-07 12:12:17
8
Zigmas Vaišvila | lrs.lt nuotr.

Zigmas Vaišvila | lrs.lt nuotr.

Zigmas Vaišvila | lrs.lt nuotr.
Zigmas Vaišvila | lrs.lt nuotr.

Kalba pasakyta Seimo 2017 lapkričio 7 d. posėdyje minint Aukščiausiosios Tarybos deputato, jauniausio Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Gintaro Ramono 55-asias gimimo ir 20-asias mirties metinės

Gerbiamas Seime,

Prieš 20 metų savo sprendimu mus paliko jauniausias Lietuvos Nepriklausomybę atkūrusios Aukščiausiosios Tarybos deputatas Gintaras Ramonas. Šiemet jis turėjo sulaukti 55-erių ir būti su mumis. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Joniškio rajono tarybos pirmininko Gintaro Ramono mintys prieš lemtingus rinkimus ir lemtingus jo gyvenimo posūkius: Sąjūdis nieko negali pažadėti – išskyrus laisvę! Nes Sąjūdis esi TU pats!; Giliau suvokiau Lietuvos valstybės atkūrimo būtinumą – tai vienintelė sąlyga išlikti tautai… Tragiškiausia, kad šito mes nepastebime.

Gintaro mama Irena po šių rinkimų ištarė pranašiskus žodžius: Nenoriu sūnaus atiduoti…  Šiandien mes turime atsiprašyti žmonos Linos, Linos ir Gintaro dukrų Monikos ir Ievos. Gintaro lemtis ir šios šeimos išbandymai – tragiško Lietuvos likimo simbolis. Sąjūdžio Žmogų, visa savo esybe atsidavusį šiam šventam mūsų tikslui, deginusį save ir tuo skriaudusį šeimą, džiuginusį ir skaudinusį jo Mamą, mes paaukojome ant Lietuvos Nepriklausomybės aukuro. Nerasdavome laiko susivokti ir gerbti vienas kito nuomonę, išklausyti, laiku pasikalbėti, paremti Gintaro petį.

Gintaras Ramonas, jautrus ir nuoširdus savo siekiais, ne tik buvo jaunatviškai energingas, bet ir giliai, toliaregiškai mąstantis. Gal ne visada jis parinkdavo tinkamą išraiškos žodį. Tačiau jį giliai sukrėtė jo rinkėjų, krašto, kolūkio žmonių, 1989 m. netikėtai jam pačiam patikėjusių Gintarui vadovavimą jiems. Ištraukos iš 1990 m. rugpjūčio 22 d. „Sidabrės“ lakraščio interviu su G.Ramonu: Jaučiu visišką apatiją ir susierzinimą. Atrodo, žmones kankina negerų laikų nuojauta. … Kiekvienas turi aibę problemų ir negali pradėti normaliai gyventi, nes nežino, pagal kokias taisykles reikės gyventi.  Kolūkių išardymas Gintarą sudraskė visapusiškai. Aukščiausioje Taryboje ne vienas iš jo tyčiojosi dėl raginimo neskubėti taip drąstiškai ardyti kolūkius, o grįžus po deputatystės atgal į Joniškį ir nelikus Vilniuje, tie, kurie jį rinko būti kolūkio vadovu, visų pirma, ir spjovė į veidą. Tą vakarą Gintaras, mąstydamas apie likimą, 28 km pėsčias grįžinėjo mano.

Jis prisipažįsta, kad Aukščiausioje Taryboje jautėsi kaip mėsmalėje. Sąjūdietis turėjo savo nuomonę ir vis ieškojo tiesos, subalansuotų ir ramių sprendimų. Prieš 1992 m. referendumą dėl stipraus Prezidento pasakė dvejones dėl to: Visoje Lietuvoje dabar nėra aiškumo. Galvojama, kad prezidento institucijos įvedimas išspręs problemas. Tai didelis klausimas, apie kurį nediskutuojama. Kas tas Sąjūdis, valdžia? Man atrodo, kad dabar kiekvienas rungiasi dėl savo vietos, kai sakoma, kad ateis žmogus (prezidentas) ir pasidarys tvarka. Sąjūdyje siūloma išrinkti prezidentą, o tik paskui žiūrėsime, ką jis padarys. Reikia kurti teisinę sistemą, per kurią viskas formuojasi. Ir Gintaras netruko sulaukti atsako – Sąjūdžio atviro laiško Gintarui Ramonui, raginant jį atsistatydinti iš Aukščiausiosios Tarybos deputatų.

Tačiau tokia ne tik G. Ramono nuomonė. Romualdas Ozolas: Sąjūdžio žingsniai rodo, kad ištiesų eliminuojami bet kokie idėjiniai ir teoriniai buvusio Sąjūdžio pamatai ir ne tik idėjiškai ir teoriškai, bet ir personališkai išjungiami žmonės… Tai autoritarinės visuomenės suorganizavimo pastanga sukurti formas ir normas, kurios vestų į autoritarinę Lietuvos Respubliką.

1992 m. spalio 25 d. Seimo rinkimuose G. Ramonas – Lietuvos centro judėjimo kandidatas, vis siekiantis subalansuotos ir mąstančios, ramiai dirbančios visuomenės. Gintaras jaučia žmonių pulsą:  Rinkimai Lietuvoje… Žmonės įsiutę. Ilgisi pastovumo ir nors truputėlį užtikrintos rytdienos. Bet nėra tikėjimo. O gal aš klystu? Gal tik manyje nėra tikėjimo. Visi dirba savo darbus, tiki jų prasme, yra linksmi ir nekreipiantys į tai jokio dėmesio. Kol ištinka nelaimė. O nelaimė gali būti įvairi. Baisiausia, kai aplink esanti sistema sumala tikėjimą, nors jeigu pavyksta jį sumalti, gal tai ir nebuvo tikėjimas?… O kokia ateitis, kai pasaulyje tiek ginklų, skirtų taikai išsaugoti?

Tačiau kur bendraminčiai? Buvę Sąjūdžio bendraminčiai ir kraštiečiai kas nusigręžia, kas tyčiojasi, kas nuoširdžiai nesupranta. Paskutiniajame interviu 1997 m. lapkričio 5 d. trisdešimt penktojo gimtadienio išvakarėse Gintaras kalba apie tai, kaip jį slegia tai, kas šiandien vadinama signataras: Kai signatarystė prisimenama ne vietoje ir ne laiku, kai nesiseka visuomeniniai, vieši dalykai. Jei ne ji, kai kurie mano gyvenimo momentai būtų vertinami kaip normalaus žmogaus. Tarkim, aš dabar pardavinėju kasetes. Manęs klausia: Kaip tu taip žemai puolei, nusiritai nuo Aukščiausiosios Tarybos nario iki kasečių pardavėjo…  Tai slegia… Mane labai žeidžia žmonių požiūris, neva signataras, tai galėjai įsitaisyti kur nors tenai. Laikui einant signataras valstybėje įgis reikšmingesnį statusą.

Diplomuotas ekonomistas Gintaras susidūrė su ne viena patyčia ieškodamas darbo, kurio nesibodėjo, griebėsi bet kokio. Tačiau badas ir atsakomybės jausmas, kad negali išlaikyti šeimos, pralaimimi konkursai, naikinami etatai,įkeistas butas, kad gauti paskolą verslui, amato išmokimas ir darbas dieną naktį, neatsiskaitymas už jo pagamintą produkciją, skolos… Ir vis patyčia, verčianti mąstyti: …praėjęs laikas, lyginant su tuo, kas buvo galvota ir kas yra, dažnai į neviltį spaudžia ir verčia paklausti savęs: ar tas žingsnis tikrai buvo reikalingas, ar reikėjo deginti ir ardyti tai, kas buvo? Galų gale, ar reikėjo aip aktyviai dalyvauti? Nes kas esi dabar? Niekas. Ir dėl visko, kas negerai, kaltas. Neišmintingai patikėjęs, kad viskas bus kitaip, geriau.

Po 1992 m. spalio 25 d. referendumo dėl Konstitucijos Gintaras Ramonas pragyveno penkerius metus. Užrašuose analizavo ir save, ir atkurtą valstybę. Nevertinome jo pasiaukojimo ir atsidavimo Lietuvos Atgimimui tada. Tad išgirskime jo pastebėjimus bent dabar.

Minint atkurtos valstybės septynerių metų sukaktį, paskutiniąją, kurią matė G. Ramonas, jis rašė:

Tai kas ta Nepriklausomybė? Kokia jos esmė ir prasmė? Ar esame daugiau, ar mažiau nepriklausomi? Ar ginamės nuo tų, kurie nepuola? Ar puolame tuos, kurie nesigina? Ar tai džiugi, ar liūdna šventė?… mes dažnai užmirštame, kad Nepriklausomybė – tai laisvė būti, dirbti, užsidirbti ir turėti. Laisvė ne tik valstybine, bet ir individualia prasme. .. laisvė gyventi ir dirbti pagal kiekvieno įsitikinimus, nepažeidžiant šalia esančiojo tų pačių teisių ir laisvių….

Šalia visų tų laisvių Nepriklausomybė kartu įpareigoja stengtis suvokti ir įprasminti asmens, lietuvio, lietuvių tautos būtį čia, šalia Baltijos jūros, šioje žemėje, vadinamoje Lietuva.

Gintaras buvo paliktas vienas su jo mintimis, vargais ir kančiomis. Vienas pats jis tvarkingai pasiruošė ir paskutiniajam žingsniui jo gyvenime 1997 m.lapkričio 11 d.

Šioje žemėje Nepriklausoma Lietuva nerado vietos gyvam jos signatarui Gintarui Ramonui.

Dėkoju Gerb. Seimui už galimybę iš Seimo tribūnos šiandien pasidalinti šiomis mintimis.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Z. Vaišvila. Romualdas Ozolas – Sąjūdžio ir sąžiningumo simbolis
  2. V. Radžvilas. Amžinosios Lietuvos sargybinis (video, nuotraukos)
  3. Netekome Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Liudviko Simučio (video)
  4. Z. Vaišvila. 1991 metais Tautos nuomonės reikėjo
  5. Z. Vaišvila: Neleiskime Baltijos kelio paversti kiču ar negyva istorine relikvija
  6. Z. Vaišvila. Antieuropa (atsakymas į V. Landsbergio straipsnį „Antieuropa“)
  7. Konferencija Romualdui Ozolui atminti (video, tiesioginė transliacija)
  8. Z. Vaišvilos spaudos konferencija: Kodėl norima keisti Atgimimo istoriją? (tiesioginė transliacija, video)
  9. Mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Pranciškus Tupikas
  10. Seime bus paminėtos Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Gintaro Ramono 50-osios gimimo metinės
  11. Seimas paminėjo Nepriklausomybės Akto signataro G. Ramono atminimą (video)
  12. Netekome Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Balio Gajausko
  13. J. Žilys. Pietryčių Lietuvos regioninė autonomizacija 1988–1990 metais
  14. Romuviai ir žygeiviai paminėjo „dainuojančios revoliucijos“ 45-metį (audio, video, nuotraukos)
  15. A. Zolubas. Žiupsnelis Lietuvos radijo ir televizijos istorijos

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 8

  1. Tvankstas says:
    8 metai ago

    Amžiną atilsį Gintarui Ramonui.
    Kiek tokių vaikinų, siekę savo darbu, veikla sukurti gerovę ir sau, ir Lietuvai, nusižudė, buvo nužudyti teisėtvarkos dangstomų kriminalinių banditų ar buvo sudaužyti, suluošinti, išstumti iš verslo, kiek tokių vaikinų buvo sunaikinti su savo verslu VMI ar kitų tikrintojų pastangomis, pirmiausia pasiimant kyšius už ‘patikrinimus’, kiek tokių vaikinų gyvenimo tikrovė Lietuvoje išstūmė užsidirbti pragyvenimui ir vaikų išlaikymui į Vakarus, kiek tokių vaikinų paliko žmonos – iširo šeimos.
    Nusižudžiusiųjų, tikriausiai, ir tūkstantis susidarys, užmuštųjų gera šimtinė, suluošintųjų pora šimtų, sudaužytų keli tūkstančiai, tikrintojų nuvaryti nuo verslo – dešimtys tūkstančių, kur dar bankų sužlugdyti žmonės, ėmę paskolas verslui, vėlgi tūkstančiai.
    Taip vyko nuo 1990.03.11, taip vyksta šiandien ir dar nežinia kiek laiko vyks – tikriausiai iki tol, kol liks tik teisingas partinis – ūkinis aktyvas ir jo palikuonys ir nuolankūs minimalaus atlyginimo vergai.

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      8 metai ago

      Ir kas gali paneigti, kad už viso to jautėsi, kaip „за нами неустанно следит чьё-то незримое бдительное око”? (citata iš „9 дней одното года” – apie to meto kibernetikus, programuotojus). Ir dirigento lazdelė.
      Gal prisimenate, gal teko pastebėti, kai staiga Vilniuje radosi neaiškios tautybės, neaiškios kilmės ir aprangos žmonių pulkeliai, kurie ir jautėsi čia kažkaip ne taip? Jie ir tarpusavyje nelabai bendravo, tik laikėsi susitelkę krūvomis. Netrukus jie iš viešumos staiga išnyko. Vėliau, prisiminusi Berijos praktiką neramumų metais, supratau, kad po miestą pasklido staiga paleisti kaliniai. Gal ir iš Kaliningrado.
      O vėliau ginkluoti pulkeliai, dalyvavę prichvatizacijos „konkursuose”? Ar tai nebuvo planingas ir staigus tyčinis LT pramonės sunaikinimas? Vykdyta komanda „Перекрыть кислород”? Šalis buvo palikta be pajamų. Ar tikrai viršūnėse nebuvo nė vieno, kuris suprastų, kas čia vyksta, kai pradėta sutartinai giedoti, jog mūsų produkcija niekam tikusi, niekam nereikalinga? Ta pati produkcija, kuri dar prieš porą metų buvo tokia paklausi Vakaruose, už kurios kokybė direkcija būdavo apdovanojama, fabrikai irgi būdavo palepinami, staiga tapo nereikalinga? (Tiesa, prekiavome ja ne mes, ja prekiavo ir visus klientus savo rankose laikė Ministerstvo torgovli SSSR… 🙁
      O tada besikurianti, viltimi švytinti ir dar nepatyrusi verslo bendruomenė staiga atsiduria gerai organizuotų banditų apsuptyje: verslininkų žudynės, bankų plėšimai ir dirbtiniai bankrotai, pasprunkant su visais pinigais; staiga nežinia iš kur kriminalizuota, nesaugi viešoji erdvė? Staiga visiškas pramonės, viso ūkio ir visuomenės bankrotas? Visa tai Lietuvoje, kur pora Sąjūdžio metų net girti nepridirbdavo nieko, rimtesnių muštynių nebuvo?
      (Ar tik visai netyčia nepakišo minties Medvedevas, kai Kremliuje, gindamas Sąjūdį, kaltintą, jog jis tėra nusikaltėlių gauja, pasakė, jog į mitingus renkasi kultūringiausia publika,, jog čia net nereikalinga milicija saugoti viešąją tvarką, kad visoje Lietuvoje net ir girtavimo mastai sumažėjo praktiškai iki niekinių).
      Ir staiga toks virsmas – Lietuvoje tampa nesaugu niekur – nei darbe, nei versle, nei gatvėje, nei namie.
      Viso to organizuoti ir tiek laiko išlaikyti nepajėgtų eilinių vagišių ar mušeikų gaujos! Ginkluotė, drausmė, specializacija, galingi automobiliai, amunicija, „javkės”, ryšiai ne tik tarpusavyje, bet su VISA buvusia SSSR! Tam reikėjo labai profesionaliai vadovauti, koordinuoti visus veiksmus!
      Ir – ar ne iš tų laikų, kai aiškiai buvome kažkieno rūpestingai „kuruojami”, vieno žvitraus KGB vyruko nenutrūkstamas dėmesys mums?
      —–
      Ir po poros metų Seime, kupinas žydrų svajonių apie mūsų būsimą Lietuvą, Gintaras išėjo į štai taip apvirtusią gyvenimo tikrovę… Įėjo į Seimą iš Sąjūdžio dvasios, išėjo iš jo į nedarbo ir nevilties įsodrintą aplinką…
      Ar ne dėl to tie, kas amžiams – lyg Leninas prie mauzoliejaus – prie Seimo kėdžių prilipo, taip bijo patys palikti tą saugią tvirtovę ir atsidurti tarp mūsų? Nors jų už tvirtovės sienų laukia gyvenimas ne už 200 € daugiabutyje, jie bijo… Jei sutiktų pasitraukti, liautis kenkti šaliai, tai nebent tik į EP persikeltų…

      Atsakyti
  2. tikras lietuvis says:
    8 metai ago

    Apie mirusius gerai arba nieko.
    Pasakysiu tik tiek, kad jis buvo TSRS Aukščiausiosios Tarybos deputato, garsaus rodikliais Bariūnų kolūkio pirmininko sūnus.

    Atsakyti
    • Ūla says:
      8 metai ago

      ir ką norite tuo pasakyti?

      Atsakyti
      • tikras lietuvis says:
        8 metai ago

        Ne stebuklas jis buvo.

        Atsakyti
    • Arnas says:
      8 metai ago

      Ir?.. Pabaikite. Kas iš to, ką parašėte? Karbauskis irgi toks pat sūnus. Bet iš šimto avelių viena elgiasi kitaip…
      Beje, posakis yra ne toks. Jis skamba:„ Apie mirusius arba nieko, arba teisybę”.

      Atsakyti
      • tikras lietuvis says:
        8 metai ago

        Klysti:
        lot. De mortuis nil nisi bene (bonum) – apie mirusius nieko, tik gera.

        Atsakyti
  3. Levas says:
    8 metai ago

    Garbė Zigmui už gerus žodžius
    Kiek Gintarą pažinau, tikiu kad čia pateikta teisybė
    Dar kartą AČIŪ geravaliams

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Vilniaus koncertų ir sporto rūmai | Paveldo komisijos nuotr.
Architektūra

Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo

2025 07 05
Apytalaukio dvaro rūmai | Wikipedia.org nuotr.
Architektūra

Paveldo komisija nepritarė Apytalaukio dvaro išbraukimui iš Neprivatizuotinų buvusių dvarų sodybų sąrašo

2025 07 05
Maisto gaminių klastitės
Gamta ir žmogus

Tarp dažniausių klastočių – vynas ir saldainiai

2025 07 04
Baltijos šalių Prezidentai
Lietuvoje

Baltijos šalių Prezidentai aptarė saugumo klausimus

2025 07 04
Pinigai
Lietuvoje

Pareigūnai ragina nesusigundyti greitu ir lengvu pelnu

2025 07 04
Pasienis
Lietuvoje

Važiuojant į Lenkiją patikrinimai vyks 13-oje vietų

2025 07 04
Vandens dulksnų stotelė
Gamta ir žmogus

Kaune – dar daugiau atsivėsinimo vietų

2025 07 04
„Rail Baltica“
Lietuvoje

„Rail Baltica“ projektui – papildomos ES lėšos

2025 07 04

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Ar pamenate, apie Etnomada, kuri tinka šiandien: apie šiuolaikinę tapatybę su dizainere D. Gudačiauskaite
  • Vis dar awaiting’e? apie R. Vanagas. Tipu tapu į tapatybę
  • >P.Skutas apie Lietuvoje lankysis Vokietijos Prezidentas
  • Michailas Velleris apie K. Urba. Komentaras LRT „Aktualijų studijos“ laidai tema „Ar Lietuvai reikia kultūros kanono?“

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • 4 paprastos taisyklės vasaros mitybai
  • Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo
  • Paveldo komisija nepritarė Apytalaukio dvaro išbraukimui iš Neprivatizuotinų buvusių dvarų sodybų sąrašo
  • Tarp dažniausių klastočių – vynas ir saldainiai

Kiti Straipsniai

Išrinkti Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai iškart po jų išrinkimo Lietuvos TSR Mokslų Akademijos Mažojoje salėje. Iš kairės: Arūnas Žebriūnas, Virgilijus Čepaitis, Artūras Skučas (arčiau langų), Antanas Buračas, Bronislovas Genzelis, Bronislovas Kuzmickas, Vytautas Bubnys, Saulius Pečiulis, Algimantas Nasvytis, Alvidas Medalinskas, Kazimira Danutė Prunskienė, Vytautas Radžvilas, ne narys Giedrius papinigis, Zigmas Vaišvila, Romualdas Ozolas, Arvydas Juozaitis, Gintaras Songaila, ne nariai Jonas Vaiškūnas ir Daiva Prakopimaitė (vėliau Penkauskienė). 1988 m. birželio 3 d.

Ministras pirmininkas pasveikino sąjūdininkus: Tiesos žodis išardė blogio imperiją

2025 06 03
Minint Sąjūdžio atmintiną dieną – diskusija apie Lietuvos atgimimo pradžią

Minint Sąjūdžio atmintiną dieną – diskusija apie Lietuvos atgimimo pradžią

2025 06 03
1988 m. Sąjūdžio mitingas Vingio parke | V. Daraškevičiaus nuotr.

Z. Vaišvila. Kur mus vedate?

2025 06 01
Protestuotojai reikalauja Sporto rūmus atiduoti Sąjūdžio, o ne žydų kapinių įamžinimui

Vilniaus koncertų ir sporto rūmai: tautos istorinis paveldas ar politinių žaidimų įkaitas?

2025 05 17
Rimas Jankūnas

R. Jankūnas. Valstybės vadovas su KGB šešėliu?

2025 05 06
Martas Tarmakas

A. Juozaitis. Martui Tarmakui – pirmam Estijos atstovui Lietuvoje, laisvės kelio bičiuliui – 70

2025 04 10
Ažagų - Eimuliškio kautynių 80 - mečio minėjimas

R. Kaminskas. Ažagų-Eimuliškio kautynės buvo vienos iš didžiausių Lietuvos partizanų kautynių prieš sovietų okupantus

2025 04 10
Signataro A. Patacko diskusijų klubo iškaba Kauno įgulos karininkų ramovėje

Prisimintas signataras Algirdas Patackas: praėjo 10 metų nuo jo netekties

2025 04 07
Jonas Vaiškūnas ir Algirdas Patackas Kaune, 2013 m. spalio 14 d. – tautinės kultūros bendražygiai

J. Vaiškūnas. Algirdas Patackas – liepsnojanti dvasia, nušviečianti kelią gyvenimui

2025 04 03
Steponas Darius (1896–1933) ir Antanas Gustaitis (dešinėje), 1927 m. | vdkaromuziejus.lt nuotr.

Prisimename ANBO lėktuvų kūrėją brg. gen. Antaną Gustaitį

2025 03 27

Skaitytojų nuomonės:

  • Ar pamenate, apie Etnomada, kuri tinka šiandien: apie šiuolaikinę tapatybę su dizainere D. Gudačiauskaite
  • Vis dar awaiting’e? apie R. Vanagas. Tipu tapu į tapatybę
  • >P.Skutas apie Lietuvoje lankysis Vokietijos Prezidentas
  • Michailas Velleris apie K. Urba. Komentaras LRT „Aktualijų studijos“ laidai tema „Ar Lietuvai reikia kultūros kanono?“
  • Rimgaudas apie R. Vanagas. Tipu tapu į tapatybę
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Ką turėtumėte žinoti apie šaldytą maistą: 5 svarbiausios žinios

Ką turėtumėte žinoti apie šaldytą maistą: 5 svarbiausios žinios

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai