Šeštadienis, 12 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Akiračiai

D. Stancikas. Demokratinis centralizmas

Dalius Stancikas, www.zurnalasmiskai.lt
2017-10-28 23:01:01
19
Alkas.lt koliažas

Alkas.lt koliažas

Alkas.lt koliažas
Alkas.lt koliažas

„Dabartinė lietuvių valdžia, nesiklausydama proto balso, ir toliau vykdo vienašališkus, SSRS Konstitucijai prieštaraujančius ir SSRS vientisumą griaunančius sprendimus“, – taip 1990 m. kovo 15 d. SSRS prezidentas Michailas Gorbačiovas reagavo į Lietuvos nepriklausomybės paskelbimą.

Pakeiskime lietuvius į katalonus, o SSRS – į Ispaniją ir gausime beveik identišką Madrido reakciją į Katalonijos nepriklausomybės referendumą. Tas pats apeliavimas į Konstituciją ir proto balsą („tai sukilimas prieš sveiką protą ir Konstituciją“), panašūs grasinimai.

1990 m. balandžio 13 d. M. Gorbačiovas išsiuntė Lietuvai ultimatumą – atšaukti nepriklausomybės paskelbimą ir laikytis SSRS Konstitucijos – kitaip mirsit iš bado. Lietuva nepasidavė, todėl prasidėjo visapusė ekonominė blokada – panašiai senovėje ilgalaike apsiaustimi užimdavo atkaklias tvirtoves. 2017-aisiais Madridas taip pat skubiai atšaukė iš Barselonos savo finansines institucijas, gąsdina ekonominiu skurdu („tai reikš didžiulį nestabilumą ne tik Katalonijai, bet ir visai Europai“), grasina atimti iš katalonų iki šiol turėtas autonomines teises, įvesti tiesioginį valdymą. Ir vėl iškyla Kremliaus reakcija po Baltijos kelio: „Nueita per toli. Pabaltijo tautų likimui gresia rimtas pavojus. Žmonės turi žinoti, prie kokios bedugnės juos stumia nacionalistų lyderiai. Jeigu jiems pavyktų pasiekti savo tikslus, padariniai gali būti katastrofiški. Galėtų iškilti klausimas dėl paties jų gyvybingumo.“

Katalonai, sekdami mūsų Baltijos keliu, prieš ketverius metus surengė tokį pat laisvės kelią pakviesdami dalyvauti trijų Baltijos valstybių nepriklausomybės judėjimų atstovus.

O kaip 1990-aisiais Lietuvos nepriklausomybę sutiko Europa?

Vokietija ir Prancūzija paragino Lietuvą „suspenduoti“ Nepriklausomybės deklaraciją ir susitarti su M. Gorbačiovu. Prancūzijos prezidentas Fransua Miteranas (François Mitterrand): „Lietuviai viską sužlugdys. Jie beveik niekada nebuvo laisvi. Kai buvo, tai režimas – diktatūra. Suprasčiau, jei Gorbačiovas turėtų griebtis jėgos.“ Vokietijos kancleris Helmutas Kolis (Helmut Kohl): „Esu už daugelio mažų žingsnelių taktiką. Lietuviams reikia pasakyti, kad vykdydami politiką „viskas arba nieko“ jie ant kortos stato visą perestrojką ir savo galimybę tapti nepriklausomais.“

Panašiai Europa vertina ir Katalonijos nepriklausomybės siekius: Vokietija ir Prancūzija išreiškė paramą Ispanijos teritoriniam vientisumui. Paryžius pareiškė, kad Prancūzija nepripažintų Katalonijos nepriklausomybės, o toks žingsnis savaime reikštų išstojimą iš ES. Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron) pabrėžė: „Katalonų nepriklausomybės siekis pažeidžia Ispanijos, kaip teisinės valstybės, principus.“

Nieko naujo – ir po 30 metų Europos didieji į mažuosius tebežiūri taip pat. Tačiau kodėl taip greitai pakito mūsų, mažųjų, požiūris?

„2017 m. spalio 1 d. įvykęs referendumas Katalonijoje neatitiko Ispanijos Konstitucijos nuostatų. Lietuva tvirtai remia Ispanijos Karalystės teritorinį vientisumą ir suverenitetą. Turi galioti įstatymo viršenybė. Abi pusės yra raginamos pradėti konstruktyvų dialogą ir sumažinti įtampą“, – tai Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos pareiškimas. Tai mūsų šalies reakcija į smurtą, vykusį Katalonijos referendumo metu. 

Lietuva netapo antrąja Islandija, lemiamu momentu parėmusia Lietuvą. Lietuva neturi užsienio reikalų ministro Jono Hanibalsono (Jon Hannibalsson). Lietuva turi tik užsienio reikalų ministrą – buvusį Lenino komunistinio jaunimo sąjungos sekretorių.

„Lyginti Katalonijos ir Baltijos šalių nepriklausomybes būtų nekorektiška“, – sako Linas Linkevičius.

Matuojant protu galbūt: katalonų niekas netremia ir nepūdo lageriuose. O vertinant širdimi?

Pamenu, kai po pusšimčio metų vergijos grįžom į Europą, Vakarų šviesuoliai sakė besitikintys, kad mes – knygnešių ir tremtinių tauta – tapsime savotiška sumaterialėjusios Europos sąžine, krikščioniška druska – „juk jūs tiek iškentėjote“.

* * *
Ar ne keista, kad iš viršaus lipdomoje, sienas ir tautas trinančioje, vieningą europiečių tautą brandinančioje Europoje vis stiprėja išcentrinės jėgos, anot Briuselio, „separatistai“, „ekstremistai“? Tai škotai bėga iš Didžiosios Britanijos, tai anglai – iš Europos Sąjungos, tai katalonai – iš Ispanijos ir t. t.? Kas ne taip šioje sočioje karalystėje?

Europietiškos tautos kūrėjai savo tikslą grindžia tuo, kad vieninga valstybe tapusioje Europoje nebeliktų tautų karų (abu pasauliniai karai kilo būtent Europoje). Argumentas skamba patraukliai, bet neįtikina: pirmoji Europos Sąjunga – valstybių susivienijimas, gyvavęs nuo 1953 m., užtikrino problemų sprendimą taikiu derybų būdu. Kodėl po 50 metų staiga prireikė bendros konstitucijos, bendros valdžios ir bendros tautos? Konkurencijai su JAV, Kinija, Indija? Tačiau ar nevyksta priešingai: nuo dirbtinių bandymų Europą paversti imperija (taip ES pavadino Europos Komisijos pirmininkas Žoze Manuelis Barozu (José Manuel Barroso)) jos galybė tik silpnėja (ką reiškia vien Didžiosios Britanijos pasitraukimas)? 

Visos imperijos neišvengiamai skilo į mažesnes tautines bendruomenes. Jokia prievarta, jokia patraukliausia utopija nepajėgė sunaikinti tautinės savimonės. Būtent L. Linkevičius turėtų gerai žinoti, kur nuvedė komunistinės iliuzijos sukurti betautę sovietinę liaudį ir įvesti vadinamąjį demokratinį centralizmą.

Politikoje, kaip ir fizikoje, veiksmas visuomet lygus priešingam atoveiksmiui. Kuo stipriau lenkai, vengrai ar katalonai jaus grėsmę savo tautinei savimonei, tuo labiau tam priešinsis. Kaip taikliai pasakė mūsų garsioji pedagogė Meilė Lukšienė: „Neigiant nacionalinį savitumą žeidžiamas nacionalinis orumas.“

Tautiškumo sąvokos negalima mauti ant vieno kurpaliaus, negalima taikyti vienodų taisyklių, nes vienu atveju aistringas tautiškumas gali tapti grėsme, kitu atveju – tos grėsmės stabdžiu. Rusų nacionalizmas skatina Rusijos imperines ambicijas, o štai lietuvių, latvių ar ukrainiečių tautinis pakilimas susilpnino Rusijos imperiją ir jos keliamas grėsmes.

Mažos tautos, nepuoselėdamos tautiškumo, paprasčiausiai nunyksta – tai jų gyvybinis eleksyras. Panaši nacionalizmo dozė didžiąsias tautas gali pakelti į dar vieną užkariaujamąjį žygį. Šaunu, jei vokiečiai, prancūzai, ispanai ar italai baiminasi savo nacionalizmo, istoriškai pasireiškusio žiauriomis formomis – tegu jį ir tramdo (mažų tautų atstovai niekada nedrįstų taip įžūliai, ekspansiškai elgtis, kaip vokiečių gigantas „Lidl“, savo reklamų vaizdeliuose nutrinantis nuo mūsų miestų bažnyčių kryžius). Tačiau tuo pačiu principu tramdomi katalonai, vengrai ar lietuviai yra paprasčiausiai stumiami į lėtinę savižudybę.

* * *
Turbūt garsiausias pasaulyje katalonas yra architektas Antonis Gaudis (Antoni Gaudi), o jo Šv. Šeimynos bažnyčia Barselonoje – tikras pasaulinis šedevras. Katalonai, didžiuodamiesi savo architektūros virtuozu, turistams pasakoja: „1924-aisiais, eidamas 72-uosius metus, Gaudis buvo areštuotas, sumuštas ir įkalintas už tai, kad su ispanų policininku prakalbo katalonų kalba.“

Nuo šiol katalonai savo pasakojimą galės papildyti: 2017-aisiais ispanų policininkai už plaukų tąsė moteris ir daužė vyrus už tai, kad išdrįso dalyvauti taikioje apklausoje dėl savo tautos ateities.

Taigi toks „demokratinis centralizmas“ vienija ar skaldo?

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. D. Stancikas. Europos pabaiga ar išsigelbėjimas?
  2. D. Stancikas. Dvi konstitucijos
  3. D. Stancikas. Nenutildama šauk
  4. D. Stancikas. Paskutinis Tautos referendumas
  5. D.Stancikas. Didžiausias pavojus Lietuvai – nebe Rusija
  6. D. Stancikas. Kodėl Rusija tokia svarbi Lietuvai?
  7. D. Stancikas. Anomalija
  8. D. Stancikas. Pasipriešinimas ir prisitaikymas
  9. D. Stancikas. Mano namai – mano tvirtovė
  10. D. Stancikas. (Ne)tikras konservatyvumas
  11. V. Kelertas. Europos Komisija – sąmokslas prieš Europos tautas
  12. R. Alaunis. Katalonijos nepriklausomybės paskelbimas: Europos federalizacija pagal scenarijų „skaldyk ir valdyk“
  13. Č. Iškauskas. Michailas ir Raisa Gorbačiovai – neįveikę lietuviškos sienos
  14. M. Kundrotas. Socialinis konservatizmas – geriausia apsauga nuo Rusijos
  15. L. Šopauskas. Mero R. Šimašiaus kitakalbių lentelių politinė prasmė

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 19

  1. markas says:
    8 metai ago

    // D. Stancikas: “Kuo stipriau lenkai, vengrai ar katalonai jaus grėsmę savo tautinei savimonei, tuo labiau tam priešinsis. Kaip taikliai pasakė mūsų garsioji pedagogė Meilė Lukšienė: „Neigiant nacionalinį savitumą žeidžiamas nacionalinis orumas.“ // ————— Rasi, nėra pasaulyje palankesnės vietos tautiniam savitumui klestėti kaip kad Ispanijos Katalonijoje. Tremties nepatyrė. Genocido nepatyrė. Totalitarizmo gniaužtuose nepabuvojo. Socialinis eksperimentas su katalonais atliktas irgi nebuvo. Gyvenk ir žvenk. Bet ne… Būtinai jiems prireikė vietoj ispaniško ženklelio ant policininko kepurės kitokio – kataloniško. Vietoj vienokio lotyniškos kilmės užrašo ant municipaliteto pastato – kitokio lotyniškos kilmės užrašo. Juokinga. Jei nebūtų graudu ir tragikomiška. Žinoma, daugelis gali pasakyti, kad 100% tie patys žodžiai visiškai nereiškia, jog tai – ta pati kalba. Ir jie bus teisūs. Kita sakinio konstrukcija, kita reikšmė, kitas kaitaliojimas. Galų gale, ilgai besitęsiantis atskiroje vietovėje ir sąmoningai suvokiamas kataloniškas tautinis bendrumas kaip ir rodo kitą tautą. Kitą kalbą. Bet kas yra Katalonija ir kas yra Ispanija istorijoje? Yra ispaniška civilizacija, yra jos pėdsakai žmonijos istorijoje. O kas yra kataloniška civilizacija? Su kuo tai valgoma? Tegu sau ramiai tarpsta kataloniškame užkampyje. Ispanai tikrai neliečia jų tautiškumo.

    Atsakyti
    • mociute says:
      8 metai ago

      Madrido elgesys Katalonijos referendumo metu labiau primena Ispanijos veiksmus Lotynu Amerikoje XVII amziuje nei civilizuotos XXI amziaus Europos valstybes. Deja. Demonstruoti brutalia jega pries civilius vien uz tai kad zmones nori pasakyti savo nuomone – atsiprasau – tai jau tikrai jokia civilizacija! Apie dabartine ES kuomet Prancuzijos-Vokietijos-Italijos pastangomis buvo prastumta Lisabonos sutartis ir tu paciu galinguju i ES vadovybe susistatyti aniems patogus niekeno neisrinkti asmenys o is rytiniu valstybiu buvusiu Rusijos koloniju exportuotas maximalus korupcijos kiekis, verciau patyleti. Kiek pamenu F.Moherini kandidatura tiko dar ir todel, kad jai pritare…….Putinas! (???!!) Dabartine ES vadovybe be galo nori valdyti visu valstybiu pinigus ir juos skirstyti savo nuoziura bei absoliuciai viska nurodineti . .Todel nereiketu stebetis kad orumo ir savigarbos neprarandantys britai traukiasi is ES. Europa nuo rudojo ir raudonojo maro kartu su amerikieciais isgelbejusiems britams toks ES elgesys nepriimtinas. O kad senutes Europos atmintis trumpa – akivaizdu. P.S Kazkodel ne ES nare Sveicarija mano kitaip – net ir minimalu vos 40 000 gyventoju kurie kalba artima ir labai panasia i senoves romenu kalba Romansh yra gerbiami ir salia kantonu – Italu, Prancuzu, Vokieciu kalbu lygias teise turi ir Romansh kalba bei kultura

      Atsakyti
      • markas says:
        8 metai ago

        Ar tai, kad Ispanijos policininkas vietoj vieno banano katalonui šį kartą davė tris, pakankama priežastis “sirgti” už katalonų nepriklausomybę? Aišku, pikta, smerktina, tačiau ar nors bent kiek lygintina su sovietinėmis represijomis? Beje, gal aš ir per plačiai užgriebiau komentare, lįsdamas į kalbos sritį, kurioje galiu tik diletantiškai paspėlioti. Gal ir nelabai vykusį matuoklį tinkamumui į nepriklausomybę pritaikiau (civilizuotas, civilizuotesnis, civilizuočiausias – kuris turi daugiau teisių į nepriklausomybę?). Visa tai išplovė esmę to, ką norėjau pasakyti. Atmetus tai, mano komentare lieka esmė: kuo katalonų tautiškumas bus tautiškesnis, jei vietoje ispaniško “ženkliuko” jie pradės naudoti katalonišką? Kitaip tariant, ką katalonų tautiškumas laimės, jei vietoj jau ir taip gana autonominio regioninės reikšmės žaidėjo Ispanijos “smėlio dėžėje”, jie taps geopolitiniu žaidėju europiniame lygyje?

        Atsakyti
      • Pikc says:
        8 metai ago

        “[…] Europa nuo rudojo ir raudonojo maro kartu su amerikieciais isgelbejusiems britams […]” – tai kad jie su tuo raudonuoju maru SĄJUNGININKAI buvo: jie PADĖJO raudoniesiems okupuoti pusę Europos ir užkrėsti kitą pusę (o taip pat ir JAV). 😉

        Atsakyti
  2. dr. Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com says:
    8 metai ago

    Citata: “Lietuva netapo antrąja Islandija, lemiamu momentu parėmusia Lietuvą. Lietuva neturi užsienio reikalų ministro Jono Hanibalsono (Jon Hannibalsson). Lietuva turi tik užsienio reikalų ministrą – buvusį Lenino komunistinio jaunimo sąjungos sekretorių.”
    Lietuva dabar negali tapti antrąja Islandija, nes yra OKUPUOTA. Kas to dar nesuvokia?
    Skaitykite, studijuokite 2017-03-11 straipsnį “Okupuota nepriklausomybė”
    http://www.ekspertai.eu/okupuota-nepriklausomybe91670

    O Lenimo komunistinio jaunimo sąjungos sekretorius buvo Sąjūdžio PRIEŠAS ir jie nugalėjo.

    Atsakyti
  3. Valentinas says:
    8 metai ago

    Šaunuolis Dalius Stancikas!
    Teisingai rašo. Ispanija, kaip ir Prancūzija, D.Britanija ar kitos buvusios (?) kolonijinės imperijos, iki šiol neprarado to “didžiojo brolio” šovinistinio jausmo. Manau, kad katalonus, baskus, škotus, kurdus, tibetiečius privalu palaikyti.

    Atsakyti
    • Vilnietis says:
      8 metai ago

      Tai gal pirmiausiai palaikykime Vilniaus krašto tuteišų (vietinių) siekį atsiskirti nuo Lietuvos? Tie sulenkėję lietuviai ir gudai jau nebelaiko savęs nei lietuviais, nei gudais, o lenkais (?!)… Ir gal dar palaikykime žemaičių siekį įteisinti savo kalbą ir įkurti savo valstybę? Ne? O kodėl? O tada katalonų reikalais kodėl taip susirūpinome? Be mūsų, lietuvių, jie, įtariu, patys nesusitvarkys…

      Atsakyti
      • tikras lietuvis says:
        8 metai ago

        Tiksliai.

        Atsakyti
    • Kugelis says:
      8 metai ago

      …ir žemaičius…

      Atsakyti
      • Skalvis says:
        8 metai ago

        O gal jei centrinė valdžia mažiau vogtų – jokių referendumų nereikėtų? Ar ne čia šuo pakastas? Vogti mažiau – neistengia, lengviau malšinti maištininkus jėga ?

        Atsakyti
  4. Tvankstas says:
    8 metai ago

    Žmonės, kaip Jūs nesuprantate, kad Katalonijos nepriklausomybė yra G. Soroso ir Co. siekio įgyvendinimas Europai – genderizmas, narkotizacija ir islamizacija / eutanazija.
    Nenustebsiu, jei po 10 metų bus referendumai dėl Vilnijos autonomijos, siekiant apginti dvigubos pilietybės liankus, kad galėtų jaustis pilnateisiais Lenkijos piliečiais, kaip 1920-39 metais, kur dar po to seksiantys Žemaitijos ir Sūduvos, juk tai atskiros tautos su žemaičių ir sūduvių kalbomis (tam atsiras apmokami profesoriai, moksliškai pagrindžiantys tokią tikrovę).
    G. Soroso propaganda užsiima ALF, rengia BŪTENT festivalį Birštone, kur susibėga Lietuvos liberal-marksistai, kam brangi ES be valstybių ir tautybių. Žmonės, išmokėkite žvelgti blaiviai į sorosinę propagandą.

    Atsakyti
  5. Žemyna says:
    8 metai ago

    „Politikoje, kaip ir fizikoje, veiksmas visuomet lygus priešingam atoveiksmiui. Kuo stipriau lenkai, vengrai ar katalonai jaus grėsmę savo tautinei savimonei, tuo labiau tam priešinsis. Kaip taikliai pasakė mūsų garsioji pedagogė Meilė Lukšienė: „Neigiant nacionalinį savitumą žeidžiamas nacionalinis orumas.“
    Čia ir slypi KLASTA, kuria profesionaliai taiko manipuliatoriai, suinteresuoti neramumais savo kaimyninėje valstybėje ar kitoje juos dominančioje teritorijoje… IŠVIRKŠČIAI pateikiama Tautinių mažumų teise mišriatautėse šalyse, jie susuka kivirkšnias karštakošių galvas, ir tai suveikia! – Besočiai didžiulių, galingų tautų politikai padeda svetur gyvenantiems tautiečiams pasijusti skriaudžiamais mažyliais. O šiuo metu jau ir ne tautiečiams. O ko nepasinaudoti, jei suveikia greičiau, negu žmonės spėja apmąstyti VISKĄ?
    Nesusivokę, kad politikai juos niekingai pakiša savanaudiškais asmeniniais tikslais, kad manipuliuoja jais iš garbėtroškos, iš savojo Napoleono komplekso, kad siunčia kovoti už „pamintas tautines teises” ten, kur jų nei buvo, nei apskritai būti gali! Nuo kitataučių nuslepiama, kad TM teisių konvencija ne svetur gyvenantiems skirta, o būtent mažųjų, nykstančių tautų teisėms ginti visų pirma ten, kur dėl politikų „žygdarbių” visa ar dalis tautos kartu su jos etninėmis žemėmis buvo priskirta kaimynės pavaldumui.
    Cituojant autoritetą, PRIVALU paminėti ir TO laikotarpio aktualijas, aplinkybes, kurioms taikyta išsakytoji mintis! Priešingu atveju geri(?) autoriaus norai tik pridės energijos Šėtonui…
    Prof. Lukšienė kalbėjo apie TO meto aktualijas, apie SAVO ETNINĖJE žemėje gyvenančių, tačiau okupuotų tautų savimonės, orumo gniaužimą bei priešinimąsi jam būtent TO METO – tautų vadavimosi iš soclagerio fone. Kalbėjo apie tai, kokius padarinius turės Kremliaus politika, jei ir toliau prievarta laikys IŠ JOS lagerio išsivaduoti siekiančias anksčiau laisvas buvusias tautas (prisiminkime kad ir Tbilisio kastuvėlius, kai jais buvo užkapojami ar žalojami taikūs mitinguotojai!).
    Neapgalvotas citatų pateikimas – nuostabi dovana manipuliatoriams. Net patiems stengtis nereikėjo – vis ką nors patys jiems į delną įdedame 🙁 Saugokimės to, jei nenorime virsti paslaugiais kvailiais.

    Atsakyti
  6. Skalvis says:
    8 metai ago

    Nu, supranta , supranta žmonės! Kam tiek isterikuot? Juk akivaizdu, kad Madridas nori puoselėti regionų sąvitumą, neįsileidža pietiečių, sieka Katalonus apginti nuo islamo, bet Barselona tam trukdo. Akivaizu, kad ir žemaičiai sieks islamo, ir Vilnius stengsis apginti. Visi juk tai suprantam – ramybės linkim.

    Atsakyti
  7. Alantas says:
    8 metai ago

    Pietų Osetija, jau atidarė Barselonoje konsulatą, o kas dabar ta Gruzijos dalis P.Osetija – rusų okupuota teritorija, kurios kažkodėl nesujungia su XIXa rusų okupuota Šiaurės Osetija, tai kieno čia ausys išlenda.

    Atsakyti
  8. SOCIOLOGAS says:
    8 metai ago

    Teisingos mintys. Pagarba autoriui, pritariu.

    KATALONIJA TURI TAPTI NEPRIKLAUSOMA RESPUBLIKA!

    Atsakyti
    • Vilnietis says:
      8 metai ago

      Na, tai ir varyk į Kataloniją kovoti už jos nepriklausomybę!!! Dėkinga katalonų tauta, manau, pačiam dar gyvam esant pastatys bronzinį paminklą…

      Atsakyti
  9. Skalvis says:
    8 metai ago

    O ką tarybų lietuvos kompartija ir komjaunimas sakė, kai Amerika Kosovui bruko nepriklausomybę? Gerbiam ir pripažystam Serbijos vientisumą ? Juk kosovarai ateiviai ant svetimos žemės ir ką – darykit ką norit. O kai tie, kurie savo žemėje gyvena tūkstančius metų – Laivei Ne ! Būdami šunsnukiai ir patys teisingumo , bei pagalbos nesitikėkim, bėdai ištikus.

    Atsakyti
    • Vilnietis says:
      8 metai ago

      Skalvi, o kokia bėda ištiko Kataloniją?! Vartosi kaip inkstai taukuose… Neveltui nemažai lietuvių ten rado savo antrus namus. Kiek žinau, visa problema yra tame, kad jų vadukai užsimanė daugiau “babkių”, o centrinė valdžia juos pasiuntė nafyg. Tai reikia derėtis, o ne riaušes kelt!!! O Kosovo ar Pabaltijo respublikų palyginimas čia visiškai ne į temą. Čia visai kitas atvejis: kastilai (ispanai) katalonų neokupavo, į Sibirą jų nevežė, jie turi tokią autonomiją, kad, pvz., mums, būnant SSSR sudėtyje apie tai buvo galima tik pasvajoti…

      Atsakyti
  10. Tikrai panašu says:
    8 metai ago

    Taigi, kad viskas panašu…istorija panaši, abejingai žiūrėsim kuo baigsis

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Valstybinė kalbos inspekcija šių metų pirmą pusmetį patikrino 25 įmones, įstaigas
Kalba

Valstybinė kalbos inspekcija šių metų pirmą pusmetį patikrino 25 įmones

2025 07 12
ES švelnins toksiškų, vėžį sukeliančių medžiagų naudojimo kosmetikoje apribojimus
Gamta ir žmogus

ES švelnins toksiškų, vėžį sukeliančių medžiagų naudojimo kosmetikoje apribojimus

2025 07 12
Kauno meras Visvaldas Matijošaitis
Lietuvoje

Liberalas prašo Seime tirti Kauno mero ryšius

2025 07 11
Atgimimo aikšte Klaipėdoje | klaipeda.lt nuotr.
Lietuvoje

Darbai Klaipėdos atgimimo aikštėje juda į priekį

2025 07 11
Mopedas
Lietuvoje

Siūloma mopedų vairuotojams laikyti praktikos egzaminą

2025 07 11
„Bitė“
Lietuvoje

Laikinai neveiks kai kurios „Bitės“ paslaugos, ryšys nesutriks

2025 07 11
Raminta Popovienė
Lietuvoje

Dėl valstybinių brandos egzaminų liberalai kviečia ministrę

2025 07 11
Lėktuvo sparnas
Lietuvoje

Skrydžiai į Vilnių iš Izraelio bus vykdomi dažniau

2025 07 11

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Žmogus apie V. Sinica. Nesimokykime lietuviškai
  • Rimgaudas D apie V. Sinica. Nesimokykime lietuviškai
  • Megyn Kelly apie K. Bartoševičius pripažintas kaltu dėl seksualinių nusikaltimų
  • Megyn Kelly apie K. Bartoševičius pripažintas kaltu dėl seksualinių nusikaltimų

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Valstybinė kalbos inspekcija šių metų pirmą pusmetį patikrino 25 įmones
  • Kaip iš uogų gauti didžiausią naudą?
  • Z. Tamakauskas. Svarbiausius klausimus turi spręsti Tauta, o ne Konstitucinis Teismas
  • ES švelnins toksiškų, vėžį sukeliančių medžiagų naudojimo kosmetikoje apribojimus

Kiti Straipsniai

Europos Komisija į Europos Sąjungos invazinių rūšių sąrašą įtraukė keturias Lietuvai svarbias gyvūnų ir augalų rūšis | am.lrv.lt nuotr.

Europos Komisija į Europos Sąjungos invazinių rūšių sąrašą įtraukė keturias Lietuvai svarbias gyvūnų ir augalų rūšis

2025 07 01
Parodos „Austas valstybingumo simbolis“ Valensijos šilko muziejuje atidarymo akimirkos | M. Remesos nuotr.

„Austas valstybingumo simbolis“: Lietuvos kontušo juostos pristatomos Ispanijoje

2025 06 28
Ukrainos gynėjai | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai

2025 06 11
Z. Vaišvila. Patriotizmą reikia ne vaidinti, patriotu reikia būti

Z. Vaišvila. Patriotizmą reikia ne vaidinti, patriotu reikia būti

2025 06 08
Raminta Popovienė ir Abelardas de la Rosa

Lietuva ir Ispanija bendradarbiaus švietimo srityje

2025 05 12
Vytautas Rubavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

V. Rubavičius. Moskovijos ordos parado geopolitika

2025 05 11
Prezidentas lankosi Lietuvių kalbos institute

Prezidentas: Kalba – mūsų tapatybės pagrindas, kurį turime kasdien stiprinti

2025 05 06
Trakuose visuomenės atsparumo stiprinimo renginys: iš praeities semiamasi stiprybės | Rengėjų nuotr.

Trakuose visuomenės atsparumo stiprinimo renginys: iš praeities semiamasi stiprybės

2025 04 27
Europos Sąjunga | 123RF.com nuotr.

G. Jakavonis. Stagnacija

2025 03 08
Volodymyras Zelenskis ir Keiras Starmeris

Londone Europos viršūnių susitikimas be Baltijos šalių: ar Europa perims paramos Ukrainai vairą?

2025 03 02

Skaitytojų nuomonės:

  • Žmogus apie V. Sinica. Nesimokykime lietuviškai
  • Rimgaudas D apie V. Sinica. Nesimokykime lietuviškai
  • Megyn Kelly apie K. Bartoševičius pripažintas kaltu dėl seksualinių nusikaltimų
  • Megyn Kelly apie K. Bartoševičius pripažintas kaltu dėl seksualinių nusikaltimų
  • +++ apie Darbai Klaipėdos atgimimo aikštėje juda į priekį
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Alkas.lt koliažas

V. Sinica. Per toli, per vėlai

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai