Baltų Krivulėje sutarta dėl bendrų darbų puoselėjant baltišką dvasinį paveldą (video, nuotraukos) (27)

Valdis Celmas (Valdis Celms) | Alkas.lt, V. Kašinsko nuotr.

Valdis Celmas (Valdis Celms) | Alkas.lt, V. Kašinsko nuotr.

Praėjusį savaitgalį, rugsėjo 10-11 d., vyko kasmetinė Baltų prigimtinių dvasinių bendrijų atstovų sueiga – Baltų Krivulė, kuri šį kartą vyko Latvijoje. Šeimininkai latviai pakvietė visus susirinkti į Sėlos regione netoli Pliavinios (Jekabpils apylinkės) Lokstenės saloje pastatytą dievturių šventyklą.

Ši Baltų Krivulė visiškai pateisino latvių jai parinktą pavadinimą „Darbas  darytoją daro!“, taip pat įvardytą Krivulės uždavinį „Suvokti padarytą, suderinti požiūrius ir susitarti apie tolimesnę veiklą“. Baltų Krivulės programą sudarė apeigos, atstovų pranešimai, visų dalyvių darbas rateliuose, susiskirsčiusiuose pagal skirtingus klausimus (pavyzdžiui, vienas ratelis svarstė švietimo klausimus, kitas – paveldo pritaikymą dabarčiai ir pan.).

Latvijos dievturių vadovas Valdis Celmas (Valdis Celms), apibendrindamas šią Krivulę, pasidžiaugė šauniu jos dalyvių darbu rateliuose, kuris suteikė Krivulei aiškią struktūrą, ir pabrėžė:

„Mus vienija bendras vertybių laukas, todėl reikia austi bendradarbiavimo tinklą, nepaisant kai kurių skirtumų tarp bendruomenių, kurios yra savarankiškos ir norėtų tą savarankiškumą išsaugoti. Gali būti du skirtingi keliai: vienas vadovas (krivis), arba dvasinė hierarchija, grindžiama bendromis vertybėmis – tada įsijungti į bendrą tinklą nebūtų sudėtinga.“

Romuvą atstovavusi Dalia Urbanavičienė sutiko su Valdžio Celmo žodžiais, kad įvairovė yra turtas, tačiau taip pat reikalinga dvasinė hierarchija, kuri visuomet buvo papročiuose, be to, ji gyvuoja ir gamtoje (pavyzdžiui, bičių gyvenime). Į Romuvą jungiasi įvairios savivaldą turinčios bendruomenės (turinčios ar neturinčios juridinį statusą), tačiau jų dvasinės nuostatos turėtų būti bendros, be to, Romuva aiškiau apibrėžė dorovinius ir patirties reikalavimus Romuvos vaidiloms, kadangi Romuva yra atsakinga už jų veiklą.

Labai daug gerų minčių sukėlė rateliuose vykusių pasitarimų apibendrinimai. Pavyzdžiui, aptariant švietimą buvo apžvelgta ugdymo reikšmė pradedant nuo šeimos, giminės, bendruomenės ir baigiant bendrąja tautos aplinka, buvo sutarta dėl svarbiausio ugdymo tikslo – užauginti dorus žmones, o tam būtina visų pirma išsiaiškinti vertinimo kriterijus, kurti bendruomenes, mokyklas, kad būtų galima išsaugoti papročių tęstinumą. Dauguma Krivulės dalyvių nežinojo, kad Lietuvoje jau prieš penkmetį buvo sukurtos etnokultūrinio ugdymo rekomendacijos ir programos (patvirtintos LR Švietimo ir mokslo ministerijos), apimančios nuoseklų papročių perteikimą pradedant nuo ankstyvojo ikimokyklinio amžiaus ir baigiant abiturientais, todėl buvo nuspręsta iki sekančios Baltų Krivulės šias rekomendacijas ir programas kartu su latviais išnagrinėti bei įvertinti, kiek tuose dokumentuose pateiktos ugdymo turinio gairės yra tinkamos baltų dvasinių vertybių puoselėjimui. 

Latvijos ir Lietuvos atstovai taip pat nemažai padirbėjo, rengdami bendros veiklos plėtros metmenis ir nutarimus, kurie vėliau buvo aptarti kartu su kitais Krivulės dalyviais. Iš anksto numatytos Atstovų tarybos sudėtis (latvių atstovai iš Latvijos dievturių sandraugos ir „Zaltis“, lietuvių atstovai – iš Senovės baltų religinės bendrijos Romuvos ir „Aukuro“, prūsų – iš Jotvingių ir prūsų bendrijos, gudų – iš „Svajksta“) šiek tiek keitėsi, kadangi neatvyko atstovai iš Gudijos ir Lenkijos.

Krivulės pabaigoje buvo suderintas Baigiamasis pranešimas, kurį pasirašė Latvijos dievturių sąjungos, organizacijos „Zaltis“, Senovės baltų religinė bendrijos Romuva ir organizacijos „Aukuras“ atstovai:

Baltų dvasinių bendruomenių atstovai iš Latvijos ir Lietuvos susitiko Luokstenės šventvietėje į savo kasmetinę Baltų Krivulę, kad pagerbtų baltų Dievų ir iš protėvių gautą dvasinį ir dorovinį palikimą. Aptarė padarytus darbus, suderino požiūrius, susitarė apie kitąmet daromus darbus ir nutarė:

  • Rengsime kasmetinę Baltų Krivulę, kaip platų sambūrį, baltų dvasinių bendruomenių atstovų sueigą, o taip pat baltų papročių ir dvasinių vertybių puoselėtojų susipažinimo stovyklą-forumą, taip vystant bendradarbiavimą ne tik bendruomenių vadovų lygyje, bet ir tarp eilinių narių.
  • Pažymint Latvijos ir Lietuvos valstybingumo šimtmetį, 2018 metais rengsime bendrą šventinį renginį ir sukursime vaizdinį sveikinimą su bendruomenių atstovų palinkėjimais. Kartu visuomenei priminsime, jog mūsų valstybingumas turi daug senesnę istoriją, grindžiamą bendra baltų kultūra. Latviai ir lietuviai seniau buvo viena baltų tauta, padalinta išorinio antpuolio metu. Todėl praeities negandų pašalinimui ir ateities vystymosi vardan mūsų visuomenėms ir valstybėms ir vėl reikia susivienyti!!
  • Švenčiant Latvijos ir Lietuvos valstybingumą, Baltų vienybės dieną ir per kitas šventes prisiminsime brolius baltus Prūsijoje, Gudijoje ir kitur. Įjungsime juos į bendrą baltų bendruomenių darbą, išklausysime, mokysimės ir bendradarbiausime įgyvendinant jų sumanymus. Pagerbsime visų baltų atminimą sukuriant bendrą Baltų atminties kalendorių
  • Remiantis mūsų dvasinių papročių vietine kilme, dorovinių vertybių ir istoriniu nenutrūkstamumu, sieksime Baltų religijos oficialaus statuso įtvirtinimo savo valstybėse (nacionalinės religijos statuso gavimas) ir tarptautinėje plotmėje (dalyvavimas ECER ir kt.).
  • Skatinsime baltų gyvensenos dvasinių ir dorovinių vertybių pažinimą, sampratą ir jų išlaikymą paprotinės gyvensenos pavidaluose (amatų įgūdžių mokymasis, Baltų kelias ir kiti kultūros keliai, kt.), o kartu ir dabartinėje aplinkoje (tinklalapiai, socialiniai tinklai, leidiniai, fotografijos, vaizdo įrašai ir kt.).
  • Organizacijų išrinkti atstovai, kurie įtraukti į Baltų Krivulės atstovų tarybą, palaikys ryšius tarp bendruomenių iki kitos Baltų Krivulės.
  • 2018 Baltų Krivulė vyks Lietuvoje ir jos rengėja bus Senovės baltų religinė bendrija Romuva.

LDS, ZALTIS, ROMUVA, AUKURAS

Be to, buvo nutarta paskelbti viešą Baltų Krivulės pareiškimą, kad Baltų religija yra nacionalinė (tautinė) religija Latvijoje ir Lietuvoje.

Baltų Krivulės metu jos dalyvius pasiekė žinia, kad mirė žemaičių baltų tikėjimo bendruomenės „Šatrijos Romuva“ seniūnas, vienintelis Lietuvoje Amžinosios Ugnies sergėtojas Adolfas Gedvilas, kurį žemaičiai buvo išrinkę garbės kriviu. Lietuviai kartu su latviais pagerbė jo šviesų atminimą, palydėdami anapilin apeigomis, savo maldomis ir giesmėmis.     

Kategorijos: Baltų žemėse, Kultūra, Mes baltai, Naujienos, Religija, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

27 komentarai

  1. Kemblys:

    Kodėl Lietuvos valstybės istorinė vėliava nuotraukoje liečia grindis?!

    • Žemaitis:

      Kemblį, tokia vėliava morališkai apskritai nelabai turėtų būti nešama į tokį renginį. Kas toje vėliavoje vaizduojama? Raitelis su Jogailaičių dvigubu kryžiu. Gal pasimokyk istorijos, kodėl tas kryžius nedera tokiam renginy.

    • Kemblys:

      Keistas atsakymas į klausimą žemaičio vardu…

    • Kemblys:

      Ši Virginijaus Kašinsko nuotrauka ryškiai skiriasi nuo nuo puošnių viso renginio nuotraukų. Manau, Kašinskas norėjo pabrėžti lietuvių vaidmenį latvių renginyje. Lietuviai atstovauja ‘baltams’, o latviai Latvijai. Ant stiebų nėra Lietuvos vėliavos, ant staliuko taip pat tik Latvijos vėliava. Lietuvių vėliavos (manau ir Romuvos) sustatytos prie atdarų KIEMO durų. Po Lietuvos valstybės istorine vėliava, kuri išskleista primygus ją knygomis, ant grindų mėtosi moteriškas rankinukas, o vėliava, manau, per skersvėjus šluosto grindis.
      Kas pastatė lietuvių vėliavas prie kiemo durų – latviai ar romuviai?

      • Žemaitis:

        Tai, kad ten ne lietuvių vėliava, kvaileli, kodėl jogailaičių kryžiai tokiam renginy turėtų būti…

        • Dalia:

          O kas blogo dėl vėliavos prisilietimo prie žemės ir stovėjimo prie durų? Žemė prigimtinėms religijoms yra šventa, susijusi su protėviais, o vėliavos pirminė prasmė taip pat susijusi su vėlėmis. Durys reiškia ribą tarp šiapus ir anapus. Šios Baltų Krivulės metu gavome žinią, kad anapus iškeliavo žemaičių garbės krivis Gedvilas, dėl to vėliava prie žemės ir prie durų atsirado pagrįstai. Prieš piktindamiesi geriau pasigilinkite į senąsias žemės, durų ir vėliavos prasmes, o ir šiaip kviečiu šviesiau į viską žiūrėti ir labiau pasitikėti vieni kitais, nepamirštant pagarbos…

          • Kemblys:

            Dalia Urbanavičienė:
            ,,Baltų Krivulės metu jos dalyvius pasiekė žinia, kad mirė žemaičių baltų tikėjimo bendruomenės „Šatrijos Romuva“ seniūnas, vienintelis Lietuvoje Amžinosios Ugnies sergėtojas Adolfas Gedvilas, kurį žemaičiai buvo išrinkę garbės kriviu. Lietuviai kartu su latviais pagerbė jo šviesų atminimą, palydėdami anapilin apeigomis, savo maldomis ir giesmėmis. ”

            Naujos romuvių apeigos šluostyti grindis Lietuvos valstybės istorine vėliava?.. Gali išvedžioti, kad grindys tas pat kaip Žemė.
            Beje, Dalia, kodėl rašai Žemė iš mažosios raidės, jei ,,Žemė prigimtinėms religijoms yra šventa”?

            • Dalia:

              Kembly, Jūsų kaitinimai puikiai atitinka posakį “galima prisikabinti ir prie stulpo”, puikiai esate įvaldę demagogiją. Tačiau persistengiate, arba seniai šluostėte grindis, jei neatsimenate kaip tas veiksmas atrodo. Beje, Tamstos nepažįstu ir prašau manęs netujinti.

            • Tvankstas:

              Kembly, esi dvasios sutrius, jei moterį vadini ‘tu’, kažkoks surusėjęs gaivalas.
              Dergtis ir kabinėtis – nieko daugiau Alke nenuveiki, Kembly, sunkiai slepiama lytinė negalia kamuoja, tai pastoviai ant moterų bent žodžiais užsišoki, nuleidi spaudimą.

              • Žemaitis:

                Kembly, kokia čia Lietuyvių vėliava???? Nebejuokink gal jau.. Prisigalvojo visokie raudunosiai alchogolikai vyčio vėliavų kiemuose prisikabinėti ir kokie mes ale patriotai, bet neivienas iš tokių raudonosių net nežino nei istorijos nei ką ta vėliava reiškia. Nebejuokink su savo “lietuvių vėliava”, ar nebusi pats koks raudunosis alchogolikas kliedesys… Susirūpino matai jis.

  2. Skalvis:

    ”… puoselėjant baltišką dvasinį paveldą ” – man nervai nelaiko skaitant tokius šventvagiškus kliedesius: kodėl paveldą ? Ir kas jis yra ? Spektaklis keletą dienų per metus ? Kodėl nepuoselėjamas baltiškas dvasiškumas ? Kiekvieną dieną, kiekvieną minutę. Ne paveldimu teatru tipo Baltai turėtų užsiimti, bet atstovauti Baltišką tikėjimą kasdieniniame Lietuvos gyvenime. Rodyti kas dora ir kas bloga valdžios sprendimuose ir kodėl tai neatitinka Baltiškos pasaulėžiūros, doros , darnos ar kitų reikalavimų. Jei ir toliau tęsis ” dvasiška ” vaidyba neaiškiais, nešvariais tikslais – ištiks Bažnyčios likimas.

    • Skalvis:

      Kur baltiški darželiai, mokyklos, politinė partija ? Ar aiškinama ir rodoma savo pavyzdžiu, ką reiškia gyventi baltiškai ? Nepopuliaru ? Geriau parodyti porą, nuolat idealiai besikartojančių, spektaklių ir kaulyti pinigų iš valdžios ?

      • Žemaitis:

        Skalvi…. Tai daryk… Ko šauki. Ne dešimtys tukstančių tėra mūsų, kad viską aprėpti. Junkis. Daryk.

        • Skalvis:

          O ar atrodo, kad nedarau ?

          • Žemaitis:

            Kas ten žino, bet, kad rėkauji tai aišku

            • Dalia:

              Dvasinis paveldas yra dvasinių vertybių paveldėjimas arba perėmimas iš kartos į kartą. Jam priklauso nė tik požiūris į dieviškąjį pasaulį, šventumo pajauta, bet ir senoji išmintis, išreikšta paprasčiausiose ir šiandien naudojamose patarlėse. Kai kurios šiam pokalbiui puikiai tinka, pavyzdžiui, “Kuo kitą tepa, tuo ir pats kvepia”. Nemanau, kad pagiežingi pasisakymai parodo didesnį dvasingumą, jie kaip tik yra priešingi senajai išminčiai ir baltų tikėjimo vertybėms. O baltiškos pasaulėjautos darželiai ir mokyklos yra, kaip ir baltiškoji gyvensena, tik reikia tuo pasidomėti. Teatru galima apšaukti bet ką, nors tik apeigose dalyvaujantys žmonės patys geriausiai žino, ką jiems jos reiškia… Juk niekas kitas negali geriau žinoti jų minčių ir vidinių jausmų, todėl pasakymas “tu vaidini” yra ne tik pykčio išraiška, bet ir juokingas

            • Bartas:

              Ko jūs čia lupatės, kaip bernai dėl mergos. Taigi , kad visi esate teisus. Kiek kas pakelia, tiek tas ir neša. “Skalvis” ; pastaba teisinga. “Žemaitis” irgi teisus.
              Viskas bus gerai. Kantrybės.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *