Kinta rudeninės paukščių migracijos įpročiai (0)

Didysis baltasis garnys | S. Paltanavičiaus nuotr

Rugsėjo pirmoji dekada gamtoje yra laikas prieš intensyvųjį paukščių migracijos periodą. Šiemet gamtininkai pagal stebėjimų ir žiedavimo duomenis apibendrina, kad užsitęsė daugelio vasarai būdingų žvirblinių paukščių migracija – gali būti, kad gamtinės sąlygos buvo jiems palankesnės nei įprastai.

Apie artėjančią migraciją byloja gausios jai besiruošiančių paukščių sankaupos: Žuvinto rezervate apsistojo apie 1250 gervių, daugiau kaip 3000 pilkųjų žąsų – tai vietiniai, Lietuvoje perėję ir jauniklius užauginę paukščiai. Taip pat didelės gervių sankaupos stebimos Novaraisčio ornitologiniame draustinyje, Sulinkių, Tyrulių pelkėse. Ventės rago ornitologinėje stotyje žieduotojų tinkluose iki šiol sugaunama daug nendrinukių, devynbalsių.

Per paskutinius 20 metų Lietuvoje tapo įprastais didieji baltieji garniai. Dar 2005 m. rasta perinti pirmoji jų pora, 2007 m. rūšis įrašyta į raudonąją knygą. 2016 m. Lietuvoje jau perėjo daugiau kaip 200 porų, vien tik Alaušo ežero nendrynuose Utenos rajone rasta 156 lizdų kolonija. Dabar didžiuosius baltuosius garnius galima stebėti prie daugelio vandens telkinių, ypač žuvininkystės ūkių teritorijose.

Daug kur stebimi tik vasaros gale į Lietuvą iš pietų užklystantys raudonkojai sakalai. Nors jų gausu būna sausą ir karštą vasarą, tačiau ir šiemet šių sakalų buvo daug Žuvinto apylinkėse.

Įdomia staigmena tapo šių metų rugpjūčio 28 dieną Ventės rage žieduotojų Kristinos Valinčienės ir Vytauto Eigirdo pastebėtas mažasis kormoranas. Tai – antrasis šios rūšies pastebėjimas Lietuvoje. Pirmą kartą jis buvo stebėtas 2009 metų gruodį Elektrėnų mariose. Mažųjų kormoranų perimvietės yra Pietų Europoje, į šiauresnius regionus jie užklysta labai retai.