Trečiadienis, 7 sausio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Sukanka trisdešimt metų širdies transplantacijoms Lietuvoje

www.alkas.lt
2017-08-29 19:00:30
178
PERŽIŪROS
0
Sukanka trisdešimt metų širdies transplantacijoms Lietuvoje

prof. K. Rucinskas, prof. V. Sirvydis, dr. V. Tarutis ir A. Būziuvienė

prof. K. Rucinskas, prof. V. Sirvydis, dr. V. Tarutis ir A. Būziuvienė
prof. K. Rucinskas, prof. V. Sirvydis, dr. V. Tarutis ir A. Būziuvienė

[youtube]Insert video URL or ID here[/youtube]

2017 m. rugsėjo 2-ąją sukanka trisdešimt metų, kai Lietuvoje įvyko pirmoji širdies transplantacija. Pirmoji širdies transplantacija pasaulyje atlikta prieš 50 metų.

1987 m. garsus širdies chirurgas profesorius Algimantas Marcinkevičius, subūręs didžiulę medikų komandą, atliko istorinę, visai Lietuvai reikšmingą operaciją. Tuo metu Vilniaus respublikinėje klinikinėje ligoninėje (dabar – VUL Santaros klinikos) jis vadovavo pirmosioms širdiestransplantacijoms šalyje. Su juo kartu pirmoje širdies persodinimo operacijoje dalyvavo Vytautas Sirvydis, Giedrius Uždavinys, Saulius Miniauskas, Vidmantas Žilinskas, Gediminas Norkūnas, Rimantas Karalius, Alis Baublys, Juozas Ivaškevičius, Vaclovas Jurkuvėnas, Algimantas Matulionis, Gediminas Martinkėnas, Kęstutis Versockas.

Iki ir po operacijos pacientą, kuriam buvo persodinta širdis, gydė kardiologės Nina Aleksejevna Paliuščinskaja, Loreta Ivaškevičienė, Alicija Dranenkienė, imunologės Nijolė Šekštelienė bei Rasa Pikelytė.

Prisiminimai labai ryškūs ir gyvi iki šiol, nes tai buvo labai svarbus įvykis Lietuvai, medicinai, visai Lietuvos kultūrai. Prof. Vytautas Sirvydis prisipažįsta, jog pirmoji širdies transplantacija Lietuvoje – svarbiausias profesinis jo gyvenimo įvykis. Prisimindamas prieš trisdešimtį metų vykusią operaciją, profesorius pabrėžia, jog tada buvo juntamas ypatingas medikų sutelktumas, noras prisidėti prie istorinio įvykio ir padaryti viską, kad jis būtų sėkmingas. Darbas vyko dviejose operacinėse, kurios dar niekada iki tol nebuvo mačiusios tokios medikų gausos. Kiekvienas jautėsi atsakingas už tai, kas vyko tą rugsėjo 2 d. prieš 30 metų.

Tos dienos įvykiai buvo postūmis pasirinkti širdies chirurgo specialybę ir dar vienam gydytojui – Santaros klinikų Širdies ir krūtinės chirurgijos centro vadovui prof. Kęstučiui Ručinskui. Anot jo, švenčiant Lietuvos 100-metį, tai viena įsimintinų datų, kurios visada išliks tautos sąmonėje.

„Širdies transplantacija iki šios dienos lieka pačiu geriausiu ir efektyviausiu širdies nepakankamumo gydymo būdu. Šiuolaikinėje medicinoje kinta daugelis metodikų, tačiau širdies persodinimas liko tas būdas, kuriuo galima padėti sergantiems žmonėms grįžti į visavertį gyvenimą. Žinoma, mūsų darbas ir pagalba pacientams labai priklauso nuo to, kiek sulaukiame donorų. Šiuo metu Vilniuje širdies transplantacijos laukia 29 pacientai, o laukti prisieina vidutiniškai 18 mėnesių”, – pasakoja prof. K. Ručinskas.

Santaros klinikose veikia ir vienintelis Lietuvoje Respublikinis įgimtų širdies ydų koordinacinis centras.

„Įdomu tai, kad pirmoji pasaulyje vaikų širdies transplantacija atlikta irgi prieš 50 metų, praėjus kelioms dienoms po pirmosios suaugusiųjų širdies transplantacijos. Tiesa, vaikų širdies transplantacijos vystymas ir tobulinimas užtruko ilgiau. Sutariama, kad sėkmingas vaikų širdies transplantacijos startas yra 1985 m. Pirmoji vaikų širdies transplantacija Lietuvoje atlikta 2001 m. Mūsų šalyje yra pacientas, kuriam dar vaikui atlikta širdies transplantacija ir jis gyvena jau 12 metų“, – patirtimi dalinasi Santaros klinikų Širdies ir krūtinės chirurgijos centro gydytojas širdies chirurgas, Respublikinio įgimtų širdies ydų koordinacinio centro koordinatorius dr. Virgilijus Tarutis.

Nuo to laiko VULSK Širdies ir krūtinės chirurgijos centre atlikta 124 širdies transplantacijos. Iš jų – 16 vaikams. Šiuo metu gyvena 55 pacientai su persodinta širdimi, ilgiausiai – 20 metų. Sulaukti donoro organo padeda implantuojami dirbtiniai skilveliai, jų pagalba širdies persodinimo sulaukia 40 proc. recipientų (pacientų). Šiuo metu su dirbtiniais skilveliais gyvena 11 žmonių.

Nacionalinio transplantacijos biuro duomenimis per 30 metų Lietuvoje yra atliktos 164 transplantacijos. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose – 126, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose – 38 širdies ir 6 širdies-plaučių komplekso transplantacijos. Širdies transplantacijos šiuo metu laukia 40 recipientų, iš jų VUL SK – 32.

Pasak Nacionalinio transplantacijos biuro laikinosios vadovės Audronės Būziuvienės, širdį gabenant į transplantacijos centrus talkino kariniai ar sienos apsaugos tarnybos sraigtasparniai bei lėktuvai. „Jie skrido 76 kartus, saugiai gabendami donorinę širdį: iš Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, Rygos, Paryžiaus. 164 transplantacijos – tai penkios abiturientų klasės. Tikrai daug. O sakoma, kad viena operacija paliečia mažiausiai penkis kitus žmones – tai skaičius jau didėja iki 820 arba iki 28 klasių. Skaičiai kalba už save. Pagarba ir padėka visiems, dalyvaujantiems širdies donorystės ir transplantacijos procese, sveikatos linkiu visiems – ir gydytojams, ir pacientams, kurie savo pavyzdžiu gali parodyti, kad transplantacija – tai pratęstas gyvenimas“.

Širdies persodinimo ir dirbtinių skilvelių implantavimo operacijose dalyvauja didelė gydytojų komanda: kardiochirurgai, anesteziologai, imunologai, kardiologai, reanimatologai ir intensyvios terapijos medikai. Anot VULSK Širdies ir krūtinės chirurgijos centro vadovo prof. Kęstučio Ručinsko, pastaruoju metu akivaizdžiai padaugėjus transplantacijų, įvairių komandų darbo suderinamumas – neįkainojama vertybė.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Pirmajai Lietuvoje atliktai širdies operacijai – 50
  2. Lygiai po 28 metų atlikta 107-oji širdies persodinimo operacija
  3. Pagerbti širdies persodinimo operacijų profesionalai ir jų dėka gyvenantys žmonės
  4. Širdies ligos – jau ir 30-mečių rykštė
  5. Širdies sargybon stoja rinktinis penketukas
  6. Viena labiausiai nenuspėjamų širdies ligų – miokarditas
  7. Dešimtą kartą paminėtos „Širdies dienos Seime“
  8. Kaip vyksta skubi donorinės širdies paieška?
  9. Naujas puslapis Lietuvos donorystės istorijoje: paruoštas pirmasis neplakančios širdies donoras
  10. Kaip gyventi 100 metų?
  11. Donoro širdis vilniečio krūtinėje plaka jau 18 metų
  12. Prieš 47 metus Lietuvoje prasidėjo organų donorystės ir transplantacijos era
  13. VUL Santariškių klinikose persodinta širdis 3 mėnesių kūdikiui
  14. Prof. B. Dainys: Donorystės ir transplantacijos pradžia buvo kaip kopimas į statų kalną…
  15. Kiek ligoniui kainuoja kūno dalies persodinimas?

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Marija Jakubauskienė
Lietuvoje

Liberalai abejoja, ar sveikatos apsaugos ministrė gali toliau eiti pareigas

2026 01 07
Pinigai
Lietuvoje

Nuo prašymo iki įgyvendinimo: kas vyksta su pensijų kaupimo įmokomis

2026 01 07
Aleksandro Stulginskio žvaigždė
Lietuvoje

Svarstomi pokyčiai dėl Aleksandro Stulginskio žvaigždės skyrimo

2026 01 07
Indrė Gasperė ir Vladislavas Kondratovičius
Lietuvoje

Migracijos departamentui vadovaus I. Gasperė

2026 01 07
Oro uostas
Lietuvoje

Oro uostai pasiekė visų laikų rekordą

2026 01 07
Rimantas Šadžius
Lietuvoje

Lietuva teikia R. Šadžiaus kandidatūrą į ECB pirmininko pavaduotojo postą

2026 01 07
Kariai
Lietuvoje

Tarnauti bus kviečiami ir jaunuoliai, turintys kariuomenei reikalingas profesijas

2026 01 07
Naujagimis
Gamta ir žmogus

Klaipėdiečiai tėvai ir toliau stebino kūrybiškumu rinkdami vaikams vardus

2026 01 07

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Bartas apie Rinkdami vardus vilniečiai buvo išradingi
  • Tomas Ardzijauskas apie D. Razauskas. Žmogaus teisės ir laisvas asmens pasirinkimas
  • +++ apie V. Sinica. Ką byloja Maduro galas
  • Bartas apie „Norinčiųjų koalicijos“ susitikimas Paryžiuje: pasirašyta Paryžiaus deklaracija dėl Ukrainos saugumo, bet sprendimų dar teks laukti

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Liberalai abejoja, ar sveikatos apsaugos ministrė gali toliau eiti pareigas
  • Nuo prašymo iki įgyvendinimo: kas vyksta su pensijų kaupimo įmokomis
  • Svarstomi pokyčiai dėl Aleksandro Stulginskio žvaigždės skyrimo
  • Migracijos departamentui vadovaus I. Gasperė

Kiti Straipsniai

Valstybinės ligonių kasos

PSD: papildomas mėnuo ir svarbūs pokyčiai šiemet

2026 01 06
E. sveikata

Psichikos sveikatos duomenys palaipsniui bus perkelti į E. sveikatą

2026 01 05
Vaistai

Kai vaistai ima kenkti: kaip žinoti, kad jų vartojate per daug?

2026 01 04
Sveikata

Kaip susigaudyti sveikatos paslaugų pasiūloje Lietuvoje

2026 01 04
freepik.com nuotr.

Alerginė sloga – ne tik pavasario bėda

2026 01 04
Sveikata

Kas šeštas gyventojas į medikus kreipiasi pavėluotai

2026 01 04
Papildai sportui

Papildai sportui: ką svarbu žinoti prieš pradedant vartoti

2026 01 02
Sveikata

Šeimos gydytojai turės daugiau galimybių nustatyti ligas

2025 12 30
Maistas, žuvis

Apklausa: lietuviai vartoja per mažai Omega-3

2025 12 27
Vaišės šventėms

Ką pasakytų jūsų šaldytuvas po švenčių?

2025 12 27

Skaitytojų nuomonės:

  • Bartas apie Rinkdami vardus vilniečiai buvo išradingi
  • Tomas Ardzijauskas apie D. Razauskas. Žmogaus teisės ir laisvas asmens pasirinkimas
  • +++ apie V. Sinica. Ką byloja Maduro galas
  • Bartas apie „Norinčiųjų koalicijos“ susitikimas Paryžiuje: pasirašyta Paryžiaus deklaracija dėl Ukrainos saugumo, bet sprendimų dar teks laukti
  • +++ apie J. S. Laučiūtė. Ar gilios lietuvių ir Lietuvos šaknys? (I)    
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Arūnas Peškaitis | Asmeninė nuotr.

A. Peškaitis. Poezija

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

Furnitūra | ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai