Sukanka trisdešimt metų širdies transplantacijoms Lietuvoje (0)

prof. K. Rucinskas, prof. V. Sirvydis, dr. V. Tarutis ir A. Būziuvienė

2017 m. rugsėjo 2-ąją sukanka trisdešimt metų, kai Lietuvoje įvyko pirmoji širdies transplantacija. Pirmoji širdies transplantacija pasaulyje atlikta prieš 50 metų.

1987 m. garsus širdies chirurgas profesorius Algimantas Marcinkevičius, subūręs didžiulę medikų komandą, atliko istorinę, visai Lietuvai reikšmingą operaciją. Tuo metu Vilniaus respublikinėje klinikinėje ligoninėje (dabar – VUL Santaros klinikos) jis vadovavo pirmosioms širdiestransplantacijoms šalyje. Su juo kartu pirmoje širdies persodinimo operacijoje dalyvavo Vytautas Sirvydis, Giedrius Uždavinys, Saulius Miniauskas, Vidmantas Žilinskas, Gediminas Norkūnas, Rimantas Karalius, Alis Baublys, Juozas Ivaškevičius, Vaclovas Jurkuvėnas, Algimantas Matulionis, Gediminas Martinkėnas, Kęstutis Versockas.

Iki ir po operacijos pacientą, kuriam buvo persodinta širdis, gydė kardiologės Nina Aleksejevna Paliuščinskaja, Loreta Ivaškevičienė, Alicija Dranenkienė, imunologės Nijolė Šekštelienė bei Rasa Pikelytė.

Prisiminimai labai ryškūs ir gyvi iki šiol, nes tai buvo labai svarbus įvykis Lietuvai, medicinai, visai Lietuvos kultūrai. Prof. Vytautas Sirvydis prisipažįsta, jog pirmoji širdies transplantacija Lietuvoje – svarbiausias profesinis jo gyvenimo įvykis. Prisimindamas prieš trisdešimtį metų vykusią operaciją, profesorius pabrėžia, jog tada buvo juntamas ypatingas medikų sutelktumas, noras prisidėti prie istorinio įvykio ir padaryti viską, kad jis būtų sėkmingas. Darbas vyko dviejose operacinėse, kurios dar niekada iki tol nebuvo mačiusios tokios medikų gausos. Kiekvienas jautėsi atsakingas už tai, kas vyko tą rugsėjo 2 d. prieš 30 metų.

Tos dienos įvykiai buvo postūmis pasirinkti širdies chirurgo specialybę ir dar vienam gydytojui – Santaros klinikų Širdies ir krūtinės chirurgijos centro vadovui prof. Kęstučiui Ručinskui. Anot jo, švenčiant Lietuvos 100-metį, tai viena įsimintinų datų, kurios visada išliks tautos sąmonėje.

„Širdies transplantacija iki šios dienos lieka pačiu geriausiu ir efektyviausiu širdies nepakankamumo gydymo būdu. Šiuolaikinėje medicinoje kinta daugelis metodikų, tačiau širdies persodinimas liko tas būdas, kuriuo galima padėti sergantiems žmonėms grįžti į visavertį gyvenimą. Žinoma, mūsų darbas ir pagalba pacientams labai priklauso nuo to, kiek sulaukiame donorų. Šiuo metu Vilniuje širdies transplantacijos laukia 29 pacientai, o laukti prisieina vidutiniškai 18 mėnesių”, – pasakoja prof. K. Ručinskas.

Santaros klinikose veikia ir vienintelis Lietuvoje Respublikinis įgimtų širdies ydų koordinacinis centras.

„Įdomu tai, kad pirmoji pasaulyje vaikų širdies transplantacija atlikta irgi prieš 50 metų, praėjus kelioms dienoms po pirmosios suaugusiųjų širdies transplantacijos. Tiesa, vaikų širdies transplantacijos vystymas ir tobulinimas užtruko ilgiau. Sutariama, kad sėkmingas vaikų širdies transplantacijos startas yra 1985 m. Pirmoji vaikų širdies transplantacija Lietuvoje atlikta 2001 m. Mūsų šalyje yra pacientas, kuriam dar vaikui atlikta širdies transplantacija ir jis gyvena jau 12 metų“, – patirtimi dalinasi Santaros klinikų Širdies ir krūtinės chirurgijos centro gydytojas širdies chirurgas, Respublikinio įgimtų širdies ydų koordinacinio centro koordinatorius dr. Virgilijus Tarutis.

Nuo to laiko VULSK Širdies ir krūtinės chirurgijos centre atlikta 124 širdies transplantacijos. Iš jų – 16 vaikams. Šiuo metu gyvena 55 pacientai su persodinta širdimi, ilgiausiai – 20 metų. Sulaukti donoro organo padeda implantuojami dirbtiniai skilveliai, jų pagalba širdies persodinimo sulaukia 40 proc. recipientų (pacientų). Šiuo metu su dirbtiniais skilveliais gyvena 11 žmonių.

Nacionalinio transplantacijos biuro duomenimis per 30 metų Lietuvoje yra atliktos 164 transplantacijos. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose – 126, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose – 38 širdies ir 6 širdies-plaučių komplekso transplantacijos. Širdies transplantacijos šiuo metu laukia 40 recipientų, iš jų VUL SK – 32.

Pasak Nacionalinio transplantacijos biuro laikinosios vadovės Audronės Būziuvienės, širdį gabenant į transplantacijos centrus talkino kariniai ar sienos apsaugos tarnybos sraigtasparniai bei lėktuvai. „Jie skrido 76 kartus, saugiai gabendami donorinę širdį: iš Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, Rygos, Paryžiaus. 164 transplantacijos – tai penkios abiturientų klasės. Tikrai daug. O sakoma, kad viena operacija paliečia mažiausiai penkis kitus žmones – tai skaičius jau didėja iki 820 arba iki 28 klasių. Skaičiai kalba už save. Pagarba ir padėka visiems, dalyvaujantiems širdies donorystės ir transplantacijos procese, sveikatos linkiu visiems – ir gydytojams, ir pacientams, kurie savo pavyzdžiu gali parodyti, kad transplantacija – tai pratęstas gyvenimas“.

Širdies persodinimo ir dirbtinių skilvelių implantavimo operacijose dalyvauja didelė gydytojų komanda: kardiochirurgai, anesteziologai, imunologai, kardiologai, reanimatologai ir intensyvios terapijos medikai. Anot VULSK Širdies ir krūtinės chirurgijos centro vadovo prof. Kęstučio Ručinsko, pastaruoju metu akivaizdžiai padaugėjus transplantacijų, įvairių komandų darbo suderinamumas – neįkainojama vertybė.