Šeštadienis, 21 gegužės, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Gamta ir žmogus

Prof. B. Dainys: Donorystės ir transplantacijos pradžia buvo kaip kopimas į statų kalną…

www.alkas.lt
2016 05 03 11:25
0
Prof. B. Dainys: Donorystės ir transplantacijos pradžia buvo kaip kopimas į statų kalną…

Balys Dainys | urologasdainys.lt nuotr.

Balys Dainys | urologasdainys.lt nuotr.
Balys Dainys | urologasdainys.lt nuotr.

Kūno dalių persodinimas nuo įprastų operacijų skiriasi tuo, kad atliekant persodinimą, visų pirma reikia turėti ką persodinti, t.y., turėti transplantatą. Tinkamos persodinimui kūno dalies gavimas ir yra viena sudėtingiausių transplantacijos problemų. Nėra pasaulyje parduotuvių, kur nuėjęs galėtum nusipirkti transplantacijai tinkamą organą. Žmogaus organų transplantatų šaltiniai kol kas yra du: gyvi donorai ir mirę žmonės. Kol genų inžinieriai nemoka išauginti gyvulių su žmogui identiškais organais bei iš kamieninių ląstelių ar iš kitų žmogaus biologinių medžiagų sukurti transplantacijai tinkamų organų, transplantacijai tinkamiausi mirusių žmonių organai.

Profesorius Balys Dainys, prisimindamas transplantacijos eros Lietuvoje pradžią, pasakoja, kad anuomet svarbiausia užduotis buvo – kaip gauti persodinimui tinkamą organą: „1968 metais garsus širdies chirurgas profesorius Algimantas Marcinkevičius pasikvietė mane ir sako: „Dainy, važiuok į Maskvą ir išsiaiškink, kaip jie ten organizuoja organų donorystę“. Tuo metu iš visos Tarybų Sąjungos tik Maskvoje vyko pavienės inkstų transplantacijos: Centriniame chirurgijos institute, kuriam vadovavo Sąjungos sveikatos apsaugos ministras B. Petrovskis, daugiau transplantuodavo inkstus iš gyvų donorų, o N. Lopatkino urologijos klinikoje inkstus transplantuodavo iš mirusių žmonių. Žinodamas prof. A. Marcinkevičiaus nusistatymą, kad organų transplantacijos ateitis – persodinimai iš mirusiųjų, visų pirma nuvykau į N. Lopatkino kliniką“.

B. Dainys buvo paskirtas į inkstų paėmimo brigadą. Jeigu klinikoje atsirasdavo inksto transplantacijai paruoštas recipientas, N. Lopatkinas ryte per gydytojų konferenciją paskelbdavo „transplantacijos budėjimą“. Maskvos greitosios pagalbos automobilių gydytojai tuo metu būdavo paprašyti visus staiga mirusius žmones vežti į tos ligoninės priėmimo skyrių. „Kartais atveždavo jau prieš keliolika valandų mirusį žmogų. Apie organų paėmimą tokiu atveju nebūdavo nė kalbos“, – prisimena B.Dainys.

Tokių budėjimų metu jauni gydytojai dalijosi patirtimi: „Apie jokius artimųjų leidimus paimti inkstus transplantacijai tada nebuvo nė kalbos, nes tarybinis žmogus priklausė valstybei, kitaip sakant, buvo jos nuosavybė ir ji, kaip norėjo, taip galėjo juo ir disponuoti. Gydytojai neturėdavo teisės nieko sakyti apie tai, kad  mirusiojo organai buvo paimti ir kam jie buvo panaudoti. Tokia buvo tuometė tvarka“, – prisimena B. Dainys.

Profesorius A. Marcinkevičius, analizuodamas parvežtas žinias, suprato, kad donoriniai organai, kai neaiški mirties priežastis ir jos laikas – nėra tinkami transplantacijai. Nežinant tikslaus mirties laiko, yra didžiulė rizika persodinti mirusį, t.y., jau negyvybingą inkstą. Antras inkstų transplantatų gavimo šaltinis galėjo būti mirusieji reanimacijos skyriuose. Ši mintis prof. A. Marcinkevičiui labiau patiko ir, kaip  parodė patirtis, ši jo įžvalga visiškai pasiteisino: „Po ilgų svarstymų prof. A. Marcinkevičius sako: „Dainy, eik į reanimacijos skyrių ir tarkis dėl inkstų donorystės“.

Prof. B. Dainys buvo tas gydytojas, kuris ne tik dalyvaudavo transplantacijose, bet ir kalbėdavo  su mirusio žmogaus artimaisiais – kad jie sutiktų dovanoti organus: „Buvo labai sunku, nes žmonės visiškai nieko nežinojo apie organų donorystę. Jiems reikėdavo išaiškinti, kas ta donorystė, kaip tie organai bus paimti ir kam panaudoti.“ Paklaustas, iš kur sėmėsi žinių tokiems pokalbiams, profesorius sako, kad su mirusiojo artimaisiais stengėsi kalbėti kaip su savo artimuoju: „Taip ir sakydavau – kad jūsų žmogaus jau niekas nebeprikels, jis jau mirė, bet kitus būtų galima išgelbėti. Nusiveždavau sergančių, transplantacijos laukiančių ligonių nuotraukų… Kartais tai turėdavo poveikį – žmonės sutikdavo dovanoti organus donorystei. Nors buvau savamokslis, su artimaisiais teko kalbėtis šimtus kartų. Visaip būdavo – kartais ir nepavykdavo įkalbėti dovanoti organus.

Nepaisant tokių kliūčių, transplantacijos vyko. Profesorius prisimena ir donorystę bei transplantacijas palaikiusius sveikatos apsaugos ministrus: „Pas juos eidavome su užsienine patirtimi, transplantacijos jau vyko ir mūsų šalyje, todėl kalbėtis dėl šios medicinos srities vystymo nebuvo sunku. Tuo labiau, kad ir Vytautas Kleiza, ir Jurgis Brėdikis, ir Antanas Vinkus patys buvo gydytojai“.

Prof. B. Dainys, minėdamas transplantacijų ištakose dirbusius gydytojus, pasakoja, kad kai kurie iš jų paskui gilinosi į kitas sritis, kai kurie pasuko į politiką – tai taip pat buvo gerai, nes jie palaikė organų donorystę.Transplantacijų Lietuvoje pradininkas prof. A. Marcinkevičius organo transplantaciją žmogui buvo pasiryžęs atlikti tik po galybės eksperimentinių darbų – kad būtų ištobulinta technika, mediciniškai pagrįstas ir apgalvotas kiekvienas operacijos etapas, gydytojai turi būti rimtai pasirengę organo transplantacijai. Atlikus pirmąsias transplantacijas žmogui, vėl buvo sulaukta įvairių vertinimų. Tos transplantacijos nebuvo sėkmingos ir dėl žinių stygiaus apie imunosupresiją: transplantuotą organą organizmas atmesdavo kaip svetimkūnį. „Medicinines žinias reikėjo nuolat gilinti, ieškoti užsienio šalių pateikiamos informacijos, kuri buvo sunkiai prieinama. O mes turėjome vadovautis tarybiniais įsakymais, kurie buvo išversti į lietuvių kalbą“, – pasakoja profesorius.

Donorystę reglamentavo pats baisiausias įsakymas, kokį tik galima įsivaizduoti: tai buvo 1977 metais išleistas įsakymas „Biologinės mirties ir inkstų paėmimo sąlygų nustatymo laikinoji instrukcija“. Tai, pasak B. Dainio,  absurdiškiausių teiginių, kurie visiškai nesuderinami ne tik su transplantacija, bet ir su sveiku protu apskritai, rinkinys. Štai vienas tų teiginių: „Inkstų paėmimas iš lavono leidžiamas tik po 30 minučių po to, kai neginčijamai nustatyta biologinė mirtis“. Tai reiškė, kad inkstus transplantacijai leidžiama paimti tik neplakant širdžiai, praėjus 30 minučių po asistolijos (širdies sustojimo) ir nesant reanimacijos (širdies masažo ir kt.) efekto. „Biologinės mirties nustatymo komisijoje turėjo dalyvauti reanimacijos skyriaus vedėjas, neurologas, teismo medicinos ekspertas. Sunku įsivaizduoti, kaip tokią komisiją galima sukviesti naktį ar šventinėmis dienomis. Ir dar daug ką galima būtų cituoti iš to su transplantacija visiškai nesuderinamų absurdų rinkinio. Apie jokį donorinių organų išlaikymą, jų aprūpinimą svarbiomis medžiagomis, kad jie būtų gyvybingi – nebuvo ir kalbos. Galima tik numatyti apie tokių organų kokybę…“ – prisimena B. Dainys.

Organų transplantacijos ištakose nebuvo jokių registrų, kuriuose būtų registruojami ligoniai, kuriems galima būtų atlikti transplantaciją, o donorais tapdavo tik mirę žmonės, kurių artimuosius pavykdavo įkalbėti sutikti donorystei: „Buvo keliolika ligonių, kuriuos būtų galėjusi išgelbėti transplantacija, o donorinių organų vykdavome į reanimaciją, jei kalbantis su reanimatologais paaiškėdavo, kad skyriuje yra mirštantis ligonis. Vykdavome į tokią ligoninę ir bandydavome įtikinti artimuosius, kad dovanotų organus transplantacijai. Gavus sutikimą, atlikdavome organų eksplantaciją (paėmimą), tada važiuodavome į kitą ligoninę atlikti transplantacijos. Būdavome po kelias paras be miego, tokį darbą galėjo dirbti tik jauni gydytojai“, – pasakoja B. Dainys.

Teisybės dėlei reikėtų pasakyti, kad buvo ir skeptikų, kurie inkstų transplantacijas laikė „klinikiniais eksperimentais“ ir net reikalavo uždrausti. Labai daug padėjo tuometinis Lietuvos sveikatos apsaugos ministras doc. V. Kleiza, kurio pasirašyti įsakymai, nurodymai, taisyklės drąsino donorinių ligoninių vadovus, skatino reanimacijos skyrių gydytojus dirbti labai reikalingą darbą. Tik prof. A. Marcinkevičiaus, kaip inkstų transplantacijos pradininko, autoritetas ir doc. V. Kleizos, kaip vėlesnio inkstų transplantacijos tarnybos vadovo, taktiškumas padėjo vystytis inkstų transplantacijai labai sudėtingu ir sunkiu laikotarpiu.

Garsūs mūsų šalies gydytojai, dabar jau amžiną atilsį Juozas Radikas, Respublikinės kraujo perpylimo stoties vyr. gydytojas, kuris nuolat skirdavo automobilį, kai reikėdavo vykti į ligoninę, kur yra donoras, taip pat chirurgas Mečislovas Vitkus – buvo tie gydytojai, kurie palaikė ir skatino transplantacijos operacijas, nes tikėjo organų donorystės ir transplantacijos ateitimi, kuri kelią skynėsi labai sunkiai: „Tikrai nemaža dalis kolegų gydytojų netikėjo, kad ši medicinos sritis gali vystytis. Jei kildavo kažkokių klausimų, abejingai tarstelėdavo „jūsų reikalas – jūs ir rūpinkitės“. Net ir dėl eksperimentų su gyvūnais turėdavome bėdų, yra buvę replikų iš medikų – gal reikėtų uždrausti tokius bandymus… Tiesiog jiems sunku buvo patikėti, kad ši medicinos sritis taps tokia solidi, kokia yra šiandien“.

Prof. B. Dainys prisimena, kad prie organų transplantacijos ištakų buvo dabar jau kitose srityse garsių gydytojų: žymus kraujagyslių chirurgas prof. Egidijus Barkauskas, kraujagyslių chirurgas dr. Gintaras Žukauskas, daug dirbęs su aparatine inkstų transplantatų perfuzija, onkologas Valerijus Ostapenko, kraujagyslių chirurgai Marijus Gutauskas ir Arvydas Kudaba, chirurgas Augis Rimantas, vėliau prisijungė urologai Arūnas Želvys, Zenonas Čekauskas, Valerijus Dzedziulis,  Česlovas Andreika, Genadijus Kučinskis.

Įsteigus Nacionalinį transplantacijos biurą, pasikeitė donorystės ir transplantacijos procese dalyvaujančių gydytojų darbo pobūdis. Donorus ruošia reanimacijos skyrių gydytojai, jie kalbasi ir su donorų artimaisiais, transplantacijas atlieka transplantologai, visą procesą – tyrimus, gydytojų transportavimą, pirminį organų parinkimą recipientams – organizuoja koordinatoriai. „Visa darbų eiga yra labai aiški ir nuosekli. Organų donorų dabar paruošiama nepalyginamai daugiau nei prieš du dešimtmečius, paruošiami ir multiorganiniai donorai – taip išgelbėjama ne po vieną ligonį, o net 7 žmonės! Per du dešimtmečius padaryta didelė pažanga! Sėkmės ir toliau dirbant nepaprastai svarbų darbą“, – pokalbį užbaigia garsus urologas, vienas iš transplantacijų Lietuvoje pirmtakų profesorius Balys Dainys.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Šiandien minima Pasaulinė organų donorystės ir transplantacijos diena
  2. Minima Pasaulinė organų donorystės ir transplantacijos diena
  3. Santariškių klinikose per savaitę atliktos keturios inkstų transplantacijos
  4. Santariškių klinikų kaulų čiulpų transplantacijos centras prilygsta pažangiausiems Europos medicinos centrams
  5. Ar sveikatingumo metai tapo pradžia sveikatos dešimtmečiams?
  6. Praėjusi savaitė Santariškių klinikose buvo gausi transplantacijomis
  7. Kaip vyksta skubi donorinės širdies paieška?
  8. Kaip apsisaugoti nuo Ebolos hemoraginės karštligės?
  9. Kaip pasireiškia vaikų dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimas
  10. Kariuomenės pilotai žmonėms demonstruos, kaip gabenami donoriniai organai
  11. Pratęsti gyvenimą po mirties galima per dvi minutes
  12. Kiek ligoniui kainuoja kūno dalies persodinimas?
  13. Vakarų Lietuvos ligoninės aprūpinamos kokybiškais kraujo komponentais
  14. Pagerbti širdies persodinimo operacijų profesionalai ir jų dėka gyvenantys žmonės
  15. Laukiančiųjų donorų organų eilė ilgesnė už tą, kurie jau sulaukė pagalbos
  16. Nelikime abejingi kraujo donorystei
  17. Moterys kviečiamos nemokamai pasitikrinti dėl vėžio
  18. Per penkis šių metų mėnesius Lietuvoje nustatyti 76 nauji ŽIV atvejai
  19. Geriamas vanduo ir jo įtaka mūsų sveikatai
  20. Lietuvoje šulinių vandens kokybė negerėja – apie trečdalio jų vanduo užterštas

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Gegužės 20 – Pasaulinė bičių diena

Gegužės 20 – Pasaulinė bičių diena

2022 05 20
Greitoji pagalba | lsveikata.lt nuotr.

Pritarta greitosios pagalbos pertvarkai

2022 05 19
Kalio jodido tabletės | vilnius.lt nuotr.

Kalio jodido tabletės: maisto papildas ir vaistas – skiriasi iš esmės

2022 05 14
Pixabay.com nuotr.

Ką reikia žinoti apie aromaterapiją

2022 05 11
Birželio 1 d. Lietuvoje skelbiama maudymosi pradžia

Vandens parkas: kodėl čia verta lankytis?

2022 05 11
Ką žinome ir ko nežinome apie donorystę?

Visuomenė kviečiama domėtis donoryste

2022 05 07
Seimo narys Aidas Gedvilas | asmeninė nuotr.

A. Gedvilas. 25 milijonų vertas kovidinis Vyriausybės gerumo priepuolis

2022 05 06
Medicina. Gydymas | nvi.lt nuotr.

Gydytojai G. Acūtei suteiktas Nusipelniusios Lietuvos gydytojos vardas

2022 05 06
Ligoninėms patariama gerinti užsieniečių aptarnavimą ne valstybine kalba

Ką reikia žinoti apie ligos išmokas nuo gegužės 1 d.

2022 05 01
Negydomas knarkimas gali sukelti pavojų ir aplinkiniams

Geras miegas padės išsaugoti sveikatą

2022 04 17
Rodyti daugiau

Naujienos

Prasidedant žaibų metui – dėmesys prietaisams
Įvairenybės

Prasidedant žaibų metui – dėmesys prietaisams

2022 05 20
Ant pietrytinio Gedimino pilies šlaito atrasti Aukštutinės pilies mūro fragmentai
Lietuvoje

Pasirašyta sutartis dėl Gedimino kalno sutvarkymo

2022 05 20
VMVT ragina susilaikyti nuo neteisėto beglobių gyvūnų vežimo iš Ukrainos
Lietuvoje

Ukrainiečių augintiniai dėl pasiutligės bus tiriami nemokamai

2022 05 20
Lietuvos kultūros ministras aptarė kultūrinio bendradarbiavimo planus su Baltijos šalių, Lenkijos ir Ukrainos atstovais
Lietuvoje

Ministerija laukia pasiūlymų Muziejų įstatymui

2022 05 20
Nuo rugpjūčio 1 dienos atvirkštinio PVM mechanizmas taikomas naujoms prekių grupėms
Lietuvoje

VMI primena apie pagalbą Ukrainai

2022 05 20
K. Navickas aiškinsis dėl Kinijos ribojimų
Lietuvoje

Smulkiems pieno ūkiams pratęsiamos išimtys

2022 05 20
Prezidentas lankosi Armėnijoje
Lietuvoje

Prezidentas lankosi Armėnijoje

2022 05 20
Druskininkuose pradėtas mašalų lervų naikinimas
Gamta ir ekologija

Druskininkuose pradėtas mašalų lervų naikinimas

2022 05 20


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Jis - amžinas? apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 19 13:15
  • Šnipiškių apie Kviečia pasidairyti po XIX a. Šnipiškes
  • Astronomas, geofizikas 41-jų tremtinys inž. Romualdas Zubinas apie „Aktualioji istorija“: Ką genetika sako apie lietuvių kilmę? (video)
  • T0mas J. apie Pasirašyta sutartis dėl Gedimino kalno sutvarkymo

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Prasidedant žaibų metui – dėmesys prietaisams
  • Pasirašyta sutartis dėl Gedimino kalno sutvarkymo
  • Ukrainiečių augintiniai dėl pasiutligės bus tiriami nemokamai
  • Kruopos: paprasta, išradinga ir naudinga

Skaitomiausi straipsniai

  • Didysis šeimos gynimo maršas 2022 TIESIOGIAI peržiūrėta: 548; komentarų: 25
  • „Eurovizijos“ nugalėtoja tapo Ukraina! peržiūrėta: 530; komentarų: 9
  • Gegužės 15 d. kviečia „Didysis šeimos gynimo maršas 2022“ peržiūrėta: 492; komentarų: 11
  • A. Gelžinis, R. Kaminskas. Žygdarbis pažadinęs Lietuvą peržiūrėta: 429; komentarų: 4
  • M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų? peržiūrėta: 419; komentarų: 12
  • Antrasis „Eurovizijos“ pusfinalis peržiūrėta: 409; komentarų: 2

Kiti Straipsniai

Gegužės 20 – Pasaulinė bičių diena

by daiva
2022 05 20
0
Gegužės 20 – Pasaulinė bičių diena

Bitės, besirūpinančios augalų apdulkinimu, yra gyvybiškai svarbios Žemės ekosistemos išlikimui. Deja, jų populiacija kasmet mažėja, todėl stengiamasi, kad bitininkystė įgautų...

Skaityti toliau

Pritarta greitosios pagalbos pertvarkai

by Ditė Česėkaitė
2022 05 19
0
Greitoji pagalba | lsveikata.lt nuotr.

Seimas priėmė Sveikatos priežiūros įstaigų ir Sveikatos sistemos įstatymų pakeitimus, kuriais sutarta nuo 2023 m. liepos 1 d. optimizuoti greitosios...

Skaityti toliau

Kalio jodido tabletės: maisto papildas ir vaistas – skiriasi iš esmės

by Ditė Česėkaitė
2022 05 14
0
Kalio jodido tabletės | vilnius.lt nuotr.

Pastaruoju metu Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) sulaukia tiek gyventojų, tiek verslininkų klausimų dėl maisto papildų, kuriuose yra kalio...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Jis - amžinas? apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 19 13:15
  • Šnipiškių apie Kviečia pasidairyti po XIX a. Šnipiškes
  • Astronomas, geofizikas 41-jų tremtinys inž. Romualdas Zubinas apie „Aktualioji istorija“: Ką genetika sako apie lietuvių kilmę? (video)
  • T0mas J. apie Pasirašyta sutartis dėl Gedimino kalno sutvarkymo
  • Global-Kapitalistas apie Kaip Lietuva atrodys 2050-aisiais: išryškėjo keturi galimi ateities vaizdai

Kitas straipsnis
Nauji leidiniai apie rūšių stebėseną

Nauji leidiniai apie rūšių stebėseną

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | Veido kremai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai