V. Sinica. Jau atbukome teroro išpuoliams? (2)

Brendanslongblog.blogspot.lt nuotr.

Barselonoje musulmonų teroristas važiavo per žmones vienoje lankomiausių miesto vietų – kol kas yra 13 žuvusių, nežinia, kiek sužeistų. Žinau, kad mes, europiečiai, seniai pripratom prie terorizmo ir tokios naujienos nebėra skandalas. Kaip sako Londono musulmonas meras, terorizmas yra gyvenimo dideliame mieste dalis.

Vis dėlto dėl istorinio ir šiandieninio konteksto drįsiu iškelti porą klausimų:

1) ar CNN, CBSN, NYTimes, Washington Post ir kiti – jau imu tikėti – fake news medijų gigantai pakels masinę isteriją, jeigu Ispanijos valstybės vadovai aiškiai neįvardins ir nepasmerks islamo kaip neapykantos ideologijos, kurstančios teroro išpuolius?

Būtent to rėksmingai pareikalauta iš Donaldo Trampo, kai neaiškios psichikos pavienis altrighteris suvažinėjo ginkluotų protestuotojų minią ir joje buvusius nekaltus žmones JAV. Būtent to šios medijos niekada nedrįso ir nenorėjo pareikalauti iš Barako Obamos – jis niekada nesiteikė pasmerkti islamo, kaip terorizmo šaltinio.

Lauksime reakcijų.

2) ar ir kiek dar reikės paaukoti vietinių ES šalių piliečių gyvybių ar suluošintų likimų, kol bus uždarytos išorinės ES sienos ir aiškiai pasakyta, kad musulmonams, ypač iš Šiaurės Afrikos, nėra ir negali būti vietos taikioje ir civilizuotoje Europoje, o joje jau esantys bus deramai tikrinami ir represuojami po pirmo įtarimo?

Primenu, kad dėl galimo išpuolio būtent šioje vietoje ispanus įspėjo CŽV, o šalyje įtariami ir sekami daugiau nei tūkstantis žmonių, kuriuos iki tokių įvykių saugo žmonių teisės. Primenu, kad pabėgėlis yra žmogus, prašantis prieglobsčio pirmoje saugioje šalyje ir bėgantis nuo karo, genocido ar politinio persekiojimo, o ne ekonominių sunkumų.

Europoje beveik nėra pabėgėlių.

3) bendriausia prasme, kada bus baigta apsimetinėti, kad musulmoniškų Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos šalių gyventojai turi bent kokią teisę gyventi Europoje, naudotis jos socialine, ekonomine, politine gerove ir saugumu europiečių saugumo sąskaita? Dabar tą galimo sugyvenimo ir kažkokios Europos atsakomybės pasauliui mitą kursto tiek Bažnyčia (deja, deja, „duonos užteks visiems“ ir kiti pasaulio be sienų kliedesiai ir net atsakingų politikų pasmerkimai, atmetantys bet kokį politinį mąstymą ir sveiką protą, girdimi nuo eilinių tikinčiųjų iki aukščiausių hierarchų), tiek progresyvūs politikai, tiek Kito nesulaukianti leftistinė visuomenės dalis.

Musulmonai, ypač Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų, statistiškai dažniausiai nėra žmonės, galintys masiškai apsigyventi ir prisitaikyti prie Europos normų. 2016 metų Pew Research Center tyrimai rodo, kad 83 proc. marokiečių palaiko šariato teisės įvedimą savo šalyje. 4 iš 5 atvejų tai – žmonės, kurie niekada negalės saugiai sugyventi Europoje. Vienas iš milijono tampa teroristų, tačiau absoliučiais skaičiais milijonai pritaria. 34 proc. – vienas iš trijų – marokiečių pritaria garbės nužudymams.

Kodėl tiek daug apie marokiečius? Sutapimas: būtent marokiečiai reikalauja masinės Ispanijos pilietybės suteikimo XV–XVI a. iš Ispanijos išvarytų musulmonų palikuonims ir yra kone pagrindinė masinės migracijos į Ispaniją kilmės šalis. Marokiečiai yra antra didžiausia imigrantų grupė šalyje (beveik 0,8 mln. – kiek iš jų palaiko šariatą ir kiek išpuolius?)

Dar vienas sutapimas: šios dienos Barselonos vienas vairuotojas taip pat marokiečių kilmės. Puiki šalis, kuriai verta atsiverti. Kaip ir Prancūzijos teroristų atveju, gyvenimas Europoje ir net pasikeitusi karta nelabai integruoja.

Kadangi jau atbukome teroro išpuoliams ir niekas nebėra je suis, ir nebesideda vėliavų, einame laukti kito.