Sekmadienis, 6 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

V. Sinica. Lietuva užburtame Eurorusijos geopolitinio projekto rate

Vytautas Sinica, www.respublika.lt
2016-02-01 07:50:44
7
Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

1918 m. modernią tautinę valstybę sukūrusi ir 1990-aisiais jos Nepriklausomybę atkūrusi lietuvių Tauta netrukus tai įtvirtino ir Konstitucijoje, kuri skelbia, jog valstybę kuria tauta ir suverenitetas priklauso tautai. Tai akivaizdžiausiai liudija ir svarbiausią Lietuvos, kaip modernios tautinės valstybės, interesą, valstybės ir ją steigiančios politinės tautos išlikimą, vienodai būtiną tiek kad išliktų valstybė, tiek kad išliktų politinė tauta. Valstybė egzistuoja tik dėl ją kuriančios tautos, o ją kurianti tauta tą daro, nes negali visavertiškai egzistuoti be valstybės. Šiuos dar neseniai savaime buvusius aiškius, o šiandien su komjaunuolišku užsidegimu žiniasklaidoje, universitetuose kvestionuojamus dalykus būtina prisiminti norint suprasti šio pasakymo pavadinimą ir logiką. Lietuva geografiškai ir civilizaciškai pasmerkta būti tarp Europos ir Azijos ir, teisingai pasirinkusi priklausyti pirmajai, nuolatos turi galvoti tiek apie kietąsias, tiek apie minkštąsias grėsmes lietuvių Tautai ir valstybei. Vis giliau į Vakarų pasaulio struktūras integruojamai Lietuvai būtina suvokti, kad šalis gali būti sunaikinta ne tik ją užpuolant ir okupuojant, bet ir neva taikiomis ekonominės, socialinės ir kultūrinės politikos priemonėmis.

Nesunku konstatuoti, kad pagrindinė kietoji grėsmė Lietuvai yra Rusija, o karinio saugumo valstybei negarantuoja, nors jį konsoliduoja, narystė NATO. Daug sunkiau suvokti pavojų, kurį Lietuvos išlikimui kelia šiandien vykstantis minkštasis Lietuvos idėjos ir tautos dekonstravimas. Pagrindinis šio „taikaus“ dekonstravimo įrankis – ideologinis Lietuvos piliečių istorinės, kultūrinės ir politinės savimonės pertvarkymas vadinamųjų europinių vertybių pagrindu. XX a. Europai padovanojo totalitarines ideologijas, siekiančias sukurti standartizuotą naują žmogų ir suvienyti pasaulį naujoje, pažangesnėje santvarkoje. Tam tikslui šios ideologijos privalo sunaikinti pasaulinei žmonijos vienybei trukdančius prigimtinius kolektyvinius tapatumus, tarp kurių ir bene svarbiausią – politinę tautą.

Pasaulinės darbininkų vienybės komunizmo rojuje distopija buvo, ko gero, pirmoji tokia ideologija, išbandyta praktikoje su visomis savo pasekmėmis. Dėl savo geopolitinės padėties Lietuvai ir lietuvių Tautai teko būti šio eksperimento aukomis. Žlugus Sovietų Sąjungai Lietuva tapo Europos Sąjungos nare ir kartu su kitomis šios organizacijos narėmis turi pareigą spręsti šią sąjungą kamuojančias problemas ir kylančius iššūkius.

Viena pagrindinių tokių problemų ta, kad dabartiniame ES projekte irgi užprogramuotas politinių tautų naikinimas ir naujo žmogaus kūrimas. Tiek Sovietų Sąjunga, tiek ir Europos Sąjunga savo dabartine forma yra nesuderinama su politiniu tautų egzistavimu. Būtent dėl savo geopolitinės padėties ir skaudžios sovietmečio patirties kartu su kitomis regiono šalimis esame geriausiai pasiruošę atpažinti ir įvardyti šią grėsmę. Sovietų Sąjungos ir Europos Sąjungos lyginimas dar neseniai buvo absoliutus tabu Lietuvoje vykstančiose diskusijose. Bet kokie bandymai tą daryti entuziastų buvo nukertami kartojant vienintelį, nors ir esminį, skirtumą, t.y. kaip patenkama į imperijos sudėtį. Tačiau maža ir sunku diskusijose slapstytis po logiškai klaidingu principu, jog jeigu yra skirtumų, tai nėra panašumų arba jie neturi reikšmės. 2012 m. prof. Vytautas Radžvilas už Sovietų ir Europos Sąjungos lyginimą buvo būsimojo VU politikos mokslų instituto Europos studijų katedros vedėjo viešai išvadintas pseudomokslininku ir paranojiku. Tąkart daugiau nei 150 politikos mokslų studentų savo viešame laiške atkreipė dėmesį, kad tokios diagnozės dabartinės sąjungos kritikams nepaprastai primena Sovietų Sąjungos kritikams klijuotas etiketes. 2015 m. ir dabar jau ne vienas akademikas, net ir nuosaikesnis, sakykime prof. Alvydas Jokubaitis, aktyviai naudojasi laisve konstatuoti abiejų imperijų panašumus kartu pripažįstant ir akivaizdžius jų skirtumus.

Pasinaudosime šia laisve ir mes. Europos Sąjunga, kaip ir Sovietų Sąjunga, yra būtent imperija. Tą konstatuoja ne vien jos kritikai, bet ir aktyviausi federalistai, kaip buvęs Europos Komisijos pirmininkas Chosė Manuelis Barozas (Jose Manuel Barroso). Kaip ir kiekviena imperija, Europos Sąjunga susiduria su klausimu, kaip užsitikrinti visų savo administracinių vienetų, kol kas vadinamų valstybėmis, gyventojų lojalumą ir tapatinimąsi su pačia sąjunga kaip visuma. Visais laikais imperijos lojalumo klausimą sprendė ieškodamos balanso tarp atviros priespaudos ir subtilaus ištikimybės ir visasąjunginio tapatumo formavimo.

Sovietų Sąjunga buvo tipinis pavyzdys, kaip derinamos abiejų rūšių priemonės. Pirmąsias represijų, trėmimo ir egzekucijų bangas okupuotuose kraštuose, tarp jų ir Lietuvoje, sekė kultūrinės tautų sovietizacijos programa, kurios moto buvo: kultūra turi būti tautinė savo forma ir tarybinė savo turiniu. Ką tai reiškia? Marksizmas, viena forma vyravęs Sovietų Sąjungoje, o kita įsivyravęs Europos Sąjungoje, tikėjo ir tiki, kad tautos yra būtinas, tačiau pereinamas etapas į naują, pažangesnę globalią visuomenę be tautinių skirtumų ir valstybių sienų. Sovietų Sąjungoje tautinių kultūrų jis nenaikino, priešingai, stengėsi kelti kultūrų lygį, skatinti visuomenių raštingumą, išsilavinimą, mokslinę pažangą ir meilės raiškos formas. Greta aukštosios kultūros puoselėjimo marksizmas skatino ir pavergtų tautų etnokultūros išsaugojimą, žodinį, kaimo architektūros, tautosakos ar kitokį, kaip tada vadinta, liaudies paveldą. Abiem atvejais tai buvo pastangos skatinti tautinio paveldo puoselėjimą, tačiau tik sovietiniu turiniu. Tai tautos, kaip politinio subjekto, galinčio ir norinčio valdyti savo valstybę, sunaikinimo formulė. Paklausite, kodėl sunaikinimo? Tautiškumo turinys yra vienokia ar kitokia pasaulėžiūra, dėl istorinių ir kitokių aplinkybių unikaliai susiklostanti kiekvienoje tautoje. Pastarąjį šimtmetį visuotinai pripažįstamas tautų apsisprendimo teisės principas, nors jam ir ne visada paklūstama. Šio principo esmė – kiekviena to norinti tauta gali turėti valstybę. Retas susimąsto apie šio principo logiką. Jis paremtas idėja, kad kiekviena tauta dėl savo narių mąstymo ir vertybinių bendrumų yra vienintelė pajėgi priimti geriausiai jos poreikius atitinkančias ir tautai skleistis bei klestėti leidžiančias elgesio normas. Įstatymai turi atspindėti savitą tautos turinį. Būtent šiuos tautų pasaulėžiūros skirtumus siekė sunaikinti sovietizacija, paliekanti kultūrą tarybiniu turiniu ir tautine forma.

Su Sąjūdžiu prasidėjęs tautinės ir valstybinės sąmonės atsikūrimo procesas buvo antisąjūdinės kontrrevoliucijos nutrauktas savotiškoje pusiaukelėje. O tautos, ypač jos politinės savimonės, naikinimas pratęstas naujomis formomis – europeizacija ir atviros visuomenės kūrimu. Kitaip nei Sovietų Sąjungoje, Europos Sąjungos oficialus šūkis yra vienovių įvairovė. Europos Komisijos puslapyje jis aiškinamas taip, cituoju: „Europiečiai yra vieningi savo bendru darbu vardan taikos ir klestėjimo. O tuo pačiu yra praturtinami daugybės skirtingų Europos kultūrų, tradicijų ir kalbų.“ Toks aiškinimas gali ir turi klaidinti skaitytoją. Jis tam ir skirtas. Šūkis „vienovių įvairovė“ nurodo kolektyvinių tapatumų neturinčių ir gyvenimo būdų įvairovę vertinančių naujųjų žmonių arba, kaip juos pranašiškai vadina Nyčė, gerųjų europiečių bendruomenė. Šioje vizijoje savo pažiūromis ir įsitikinimais vienodą gerųjų europiečių masę kultūriškai praturtinti ir tautiškumo formą suteikti turi tautinės kultūros, tradicijos, papročiai ir kalbos. Tačiau ši tautinė „įvairovė“ tegali būti politiškai bereikšmė ir netrukdanti visų etnosų atstovams vienodai pažangiai vertinti kultūrinių ir moralinių klausimų. Tik tokią tautų įvairovę iš tiesų remia ir skatina išsaugoti Europos Sąjunga.

Tauta, kaip tokia, neišvengiamai yra kliuvinys kuriant vienodo mąstymo europiečius. Mąstymo skirtybių neįmanoma ištrinti nesunaikinus tautinio tapatumo, kuris yra daug stabilesnis nei klasinė, profesinė, socialinė ar kitokia priklausomybė. Tauta yra daug stipresnio socialinio ryšio ir bendruomeninio solidarumo pagrindas negu bet kokio kito pobūdžio pasirenkami ir kintantys ryšiai. Dėl šios priežasties kiekviena imperija siekia likviduoti tautas kaip politinio gyvenimo pagrindą. Neįmanomas dvejopas politinis tapatumas ir lojalumas: vienu metu valstybė ir Europos Sąjunga. Todėl europinio tapatumo kūrimą neišvengiamai lydi subtilus Europos tautų išpolitinimas ir dekonstravimas.

Buvusio ES prezidento žodžiai, kad tautinė valstybė yra mirusi ir jos laikas praeina, atskleidžia šią būtinybę. Sąjunginių tautų pasaulėžiūros skirtumai turi būti suvienodinti europeizacijos keliu. Europeizacija čia, ko gero, esminė sąvoka. Įprasta manyti, kad europeizacija yra institucijų, įstatymų ir įvairių praktikų pritaikymas prie ES diktuojamo europinio standarto. Tačiau svarbiausia, kad europeizacija siekia pakeisti ES tautų mąstymą išugdant jose vienodą europinių vertybių suvokimą. Šis suvokimas šiandien ES turėtų būti iš esmės marksistinis, t.y. gerbiantis gyvenimo būdų įvairovę, neigiantis, kad egzistuoja gėris ir blogis, moralus ir smerktinas, normalus ir ydingas elgesys. Šios skirtys negalimos. Tačiau tokios vertybės nėra visuotinai būdingos faktiškai jokiai Europos tautai. Todėl ES institucijoms tenka paradoksaliai europeizuoti visų Europos šalių, įskaitant ir jos senbuvių bei steigėjų, tautas ir piliečius.

Niekas nėra pakankamai geras europietis, nes kuriamas europietis yra naujasis žmogus su jau aptartais bruožais ir jį dar tik reikia sukurti socialinės inžinerijos metodais. Tačiau dažnai sakoma, kad kultūrinės įvairovės išsaugojimas ir puoselėjimas yra vienas pamatinių ES principų. Ir iš tikrųjų ES finansuoja etninių kultūrų išsaugojimą, skiria milžiniškas lėšas architektūrinio, nematerialaus paveldo išsaugojimui, muziejų plėtrai, tautinio paveldo puoselėjimui. Tačiau, kaip ir sovietmečiu, yra skatinamas išpolitintas tautiškumas, leidžiantis džiaugtis tautybe kaip paveldu. O tautybė kaip paveldas negali lemti mūsų šiandienos politinių pasirinkimų. Airis, olandas, kroatas ir latvis gali rengtis savo tautiniais drabužiais, tačiau negali skirtingai vertinti Bažnyčios ir valstybės santykio, mirties bausmės, šeimos sampratos, eutanazijos ir kitų kontraversiškų, su moraliniais įsitikinimais dažnai susijusių klausimų. Visais šiais klausimais sukurtas arba dar tik kuriamas europinis standartas, kurį visų tautų atstovai, palikę savo skirtingus įsitikinimus, turės atitikti. Šis standartas įtvirtinamas kaip privalomas, užtikrinus jam vis naujų žmogaus teisių statusą.

Tai suvokiant aiškėja, kad europeizacija tėra atnaujintas sovietizacijos variantas. Ir vėl kuriama imperija, kurioje tautų kultūros turi būti tautinės savo forma, tačiau dabar jau europinės savo turiniu. Europinis turinys vis labiau ryškėja esantis savotiškas komunistinio internacionalizmo ir liberaliojo kosmopolitizmo sambūvis. Tai reiškia, kad, nepaisant daugelio skirtumų tautų atžvilgiu, jų abiejų politika telpa į tą patį principą: kultūra turi būti tautinė savo forma, tačiau marksistinė savo turiniu. Tautiškumas tokiose imperijose verčiamas paveldu, tačiau griežtai negali lemti svarbiausių politinių apsisprendimų, kurie turi būti vienodi visasąjunginiu mastu. Kaip ir sovietmečiu, skatinama etninė, bet naikinama politinė tauta. Tačiau tauta kuria valstybę tam, kad pati galėtų spręsti savo likimą, kasdienį gyvenimą. Kartojame Konstituciją – suverenitetas priklauso tautai. Todėl toks valstybingumas, kuris neužtikrina tautos savimonės ir tapatumo išsaugojimo, yra bergždžias ir pats save naikinantis. Veiksniai, kurie neleidžia išsaugoti tautinės savimonės ir tapatumo, yra geopolitinės grėsmės tautos ir valstybės išlikimui.

Autorius yra Valstybingumo studijų centro vadovas

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. V. Sinica. Jono Basanavičiaus Lietuva
  2. V. Sinica. Romualdo Ozolo Lietuva
  3. V. Sinica. Kosmopolitinis pilietinis ugdymas
  4. V. Sinica. Europeizacija kaip sovietizacija
  5. V. Sinica. Ką Lietuvoje reiškia „Užsienio reikalų ministerija?“
  6. V. Sinica. Antivalstybinis požiūris tarpsta tiek piliečių sąmonėje, tiek istorikų studijose
  7. V. Sinica. Tautos apologija
  8. V.Sinica. Pamiršta istorinė atmintis
  9. V. Sinica. Būkime labiau europiečiais!
  10. V. Sinica. Praleista proga patylėti ir vergo mentalitetas
  11. V. Sinica. Meilė Lenkijai reikalauja slėpti istoriją
  12. V. Sinica. Kodėl Tomaševskis slepia savo pasididžiavimą?
  13. V. Sinica. Tautų kraustymasis, teisingumas ir atjautos ribos
  14. V. Sinica. Demofobija: partijų vienybė prieš politinę tautą
  15. V. Sinica. Neutraliuosius istorijos politikos geriausiai išmokys Putinas

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 7

  1. kaunietė says:
    9 metai ago

    Argumentuotas ir įžvalgus straipsnis. Ačiū.

    Atsakyti
  2. Kemblys says:
    9 metai ago

    Vytautas Sinica:
    ,,Tauta yra daug stipresnio socialinio ryšio ir bendruomeninio solidarumo pagrindas negu bet kokio kito pobūdžio pasirenkami ir kintantys ryšiai.”
    (V. Sinica. Lietuva užburtame Eurorusijos geopolitinio projekto rate)

    Vytautas Sinica:
    „Patriotizmas yra ne kokia banali tėvynės meilė, kaip išmokstama iš tėvų ar penktos klasės istorijos pamokose.”
    (V. Sinica. Kosmopolitinis pilietinis ugdymas)

    Liežuvis be kaulo…………

    Atsakyti
  3. Žemyna says:
    9 metai ago

    Kas je, tai je – iš tiesų, jie kartoja daugybę SSSR darytų klaidų.
    Prieš ką nors diegiant būtų pravartu mūsų pasiklausti, ar su mumis tai dar nebuvo išbandyta. Apsaugotume nuo to, kas SSSR galiausiai atvedė prie suirimo… Kol mes dar gyvi ir prisimename, kol nereikia informacijos kalnų nukasti, kad patikrintumei – gal mintis visai ne nauja? Juk visos „naujovės” tėra kažkas seniai užmiršta arba nežinota…

    Atsakyti
    • Diedas says:
      9 metai ago

      CCCP prie suirimo atvedė mažos naftos kainos ir viską iš eilės vagiantys komunistai.
      nematau paralelių su EU.

      Atsakyti
  4. Kažin says:
    9 metai ago

    Sinica kartodamas, kad pagal Konstituciją suverenitetas priklauso Tautai, nepažiūri toliau, o kas joje pasakyta dėl suvereniteto vykdymo, jo įgyvendinimo. Kas, kalbant apie valstybinio suvereniteto vykdymą, būtent, yra svarbu. Ogi apie tai Konstitucijoje pasakyta, kad Tauta aukščiausią suverenią galią vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus. Lietuva stojimu į ES Tautos referendumo sprendimu atitinkamą dalį savo valstybinio suvereniteto investavo į ES valstybinį suverenitetą, tapdama jo dalininku. Taigi dabar vien pačiai Tautai (Lietuvai) priklauso Į ES “neinvestotoji” jos suvereniteto dalis ir kartu su atitinkamomis kitomis Tautomis(naciomis)) ji yra ES suvereniteto turėtoja. Taigi Lietuva viena koja yra namie, kita ES turguje ir stovinti yra pasaulio turguje. Gyventi dviejuose suverenitetuose ir išlaikyti savo tautiškumą Lietuva yra įpratusi. Taigi nieko tokio nepakeliamo Tautai nėra įvykę. Viskas priklauso nuo valdžių, pačios šviesumenės gebėjimo tvarkyti tą “neinvestuotą” Tautos ugdymo suvereniteto dalį. Manau, kad ES ir Sovietų Sąjungos lyginimas yra nieko gero neduodantis, neproduktyvus užsiėmimas. Žinoma, kad Vakarai savo „ligomis“ neišvengiamai užkrečia Rytus, tačiau jau toks gyvenimas…
    Beje, gal “politinė Tauta” dar neturėtų primiršti, jog prie to Lietuvai “užburto Eurorusijos rato” belaukianti, kad jis prasivertų, sukasi laputiška Lenkija…

    Atsakyti
  5. Diedas says:
    9 metai ago

    Norėdamas sumenkint ES autorius užsiima kvaila demagogija, gasdina neegzistuojančiais baubais ir lygina tvartą su rūmais.
    Gyvenimas prie ruso ir dabar, du nesulyginami dalykai. Lengviau būtų palygint nepilnamečių koloniją su skautų vasaros stovykla. Panašumų būtų daugiau.
    Pasirinkimo nėra. Nusisukus nuo NATO ir EU vėl atsidurtume ubagyne už spygliuotos vielos,kur sočiai maitina tik makaronais ant ausų.

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      9 metai ago

      O kam nusisukti? Tiesiog neleisti daryti tokių pačių klaidų. Nes tai įdeda ginklą į rankas tiems, kas tik ir laukia subyrėjimo!

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Globojančių šeimų festivalis | SADM nuotr.
Gamta ir žmogus

Vaikų globos savaitę užbaigė naujas Lietuvos rekordas

2025 07 06
Šiauliai
Kultūra

Šiauliai kvies jungtis į šventinę bendrystę

2025 07 05
A. Stulginskiui skirta paroda
Istorija

Istorinėje Prezidentūroje atidaroma A. Stulginskiui skirta paroda

2025 07 05
Baltijos esperantininkų dienos Kaune | Lietuvos esperantininkų sąjungos nuotr.
Kalba

Baltijos esperantininkų dienos Kaune

2025 07 05
„Tautiška giesmė aplink pasaulį“ | Facebook nuotr.
Kultūra

„Tautiška giesmė“ sekmadienį skambės visoje Lietuvoje: skelbia giedojimo vietų sąrašą

2025 07 05
Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo ir tautiškos giesmės diena kviečia į Kernavę | Rengėjų nuotr.
Istorija

Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo ir tautiškos giesmės diena kviečia į Kernavę

2025 07 05
šiauliai„Saulės žiedas“ 2025.
Etninė kultūra

Tarptautinė folkloro šventė „Saulės žiedas“ Šiauliuose tęsiasi – miestas alsuoja pasaulio folkloro ritmais

2025 07 05
Vilniaus koncertų ir sporto rūmai | Paveldo komisijos nuotr.
Architektūra

Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo

2025 07 05

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Ieva apie J. Keršys. Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, nebereikalingi veterinarijos gydytojai
  • Tomas Jakutis apie Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo
  • Rimgaudas apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • Rimgaudas Dilius apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Nepastebimi pavojai iškylos metu
  • Dauguma gyventojų nori pro būsto langą matyti žalumą
  • Vasarą atraskite šaltai „užplikytą“ kavą
  • Vaikų globos savaitę užbaigė naujas Lietuvos rekordas

Kiti Straipsniai

Nijolė Laurinkienė

N. Laurinkienė. Dainų reikšmė tautos dvasingumui

2025 07 05
„Rail Baltica“

„Rail Baltica“ projektui – papildomos ES lėšos

2025 07 04
Seimo ir Konstitucinio Teismo pastatai, priekyje – Lietuvos žmonių siluetai su trispalve ir užrašu „Suverenitetas priklauso Tautai“ (Konstitucijos 2 str.)

Seime – apskritojo stalo diskusija „Tauta ir Konstitucinis Teismas: kaip atkurti pasitikėjimą?“

2025 07 01
Europos Sąjunga | 123RF.com nuotr.

Lietuva ruošiasi pirmininkavimui ES Tarybai

2025 06 30
Šuo, katė

EP žengia į priekį užtikrinant naminių gyvūnų gerovę

2025 06 27
Gitanas Nausėda

Prezidentas EVT: būtina skubiai stiprinti ES gynybos pajėgumus

2025 06 26
Kęstutis Budrys

K. Budrys Briuselyje ragina Iraną rinktis diplomatinį kelią

2025 06 23
Nikosas Christodoulidesas ir Gitanas Nausėda

Prezidentas susitiko su Kipro vadovu

2025 06 20
Prezidentas susitiko su ES ambasadoriais

Prezidentas susitiko su ES ambasadoriais

2025 06 17
Ekonomika | pixabay.com, Deedster nuotr.

Konkurencingumo reitinge – istorinis Lietuvos šuolis

2025 06 17

Skaitytojų nuomonės:

  • Ieva apie J. Keršys. Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, nebereikalingi veterinarijos gydytojai
  • Tomas Jakutis apie Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo
  • Rimgaudas apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • Rimgaudas Dilius apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • Rimgaudas Dilius apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
P. Maksimavičius. Koks bus Lenkijos lietuvių švietimo likimas?

P. Maksimavičius. Koks bus Lenkijos lietuvių švietimo likimas?

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai