Trečiadienis, 6 liepos, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

V. Sinica. Lietuva užburtame Eurorusijos geopolitinio projekto rate

Vytautas Sinica, www.respublika.lt
2016 02 01 07:50
7
Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

1918 m. modernią tautinę valstybę sukūrusi ir 1990-aisiais jos Nepriklausomybę atkūrusi lietuvių Tauta netrukus tai įtvirtino ir Konstitucijoje, kuri skelbia, jog valstybę kuria tauta ir suverenitetas priklauso tautai. Tai akivaizdžiausiai liudija ir svarbiausią Lietuvos, kaip modernios tautinės valstybės, interesą, valstybės ir ją steigiančios politinės tautos išlikimą, vienodai būtiną tiek kad išliktų valstybė, tiek kad išliktų politinė tauta. Valstybė egzistuoja tik dėl ją kuriančios tautos, o ją kurianti tauta tą daro, nes negali visavertiškai egzistuoti be valstybės. Šiuos dar neseniai savaime buvusius aiškius, o šiandien su komjaunuolišku užsidegimu žiniasklaidoje, universitetuose kvestionuojamus dalykus būtina prisiminti norint suprasti šio pasakymo pavadinimą ir logiką. Lietuva geografiškai ir civilizaciškai pasmerkta būti tarp Europos ir Azijos ir, teisingai pasirinkusi priklausyti pirmajai, nuolatos turi galvoti tiek apie kietąsias, tiek apie minkštąsias grėsmes lietuvių Tautai ir valstybei. Vis giliau į Vakarų pasaulio struktūras integruojamai Lietuvai būtina suvokti, kad šalis gali būti sunaikinta ne tik ją užpuolant ir okupuojant, bet ir neva taikiomis ekonominės, socialinės ir kultūrinės politikos priemonėmis.

Nesunku konstatuoti, kad pagrindinė kietoji grėsmė Lietuvai yra Rusija, o karinio saugumo valstybei negarantuoja, nors jį konsoliduoja, narystė NATO. Daug sunkiau suvokti pavojų, kurį Lietuvos išlikimui kelia šiandien vykstantis minkštasis Lietuvos idėjos ir tautos dekonstravimas. Pagrindinis šio „taikaus“ dekonstravimo įrankis – ideologinis Lietuvos piliečių istorinės, kultūrinės ir politinės savimonės pertvarkymas vadinamųjų europinių vertybių pagrindu. XX a. Europai padovanojo totalitarines ideologijas, siekiančias sukurti standartizuotą naują žmogų ir suvienyti pasaulį naujoje, pažangesnėje santvarkoje. Tam tikslui šios ideologijos privalo sunaikinti pasaulinei žmonijos vienybei trukdančius prigimtinius kolektyvinius tapatumus, tarp kurių ir bene svarbiausią – politinę tautą.

Pasaulinės darbininkų vienybės komunizmo rojuje distopija buvo, ko gero, pirmoji tokia ideologija, išbandyta praktikoje su visomis savo pasekmėmis. Dėl savo geopolitinės padėties Lietuvai ir lietuvių Tautai teko būti šio eksperimento aukomis. Žlugus Sovietų Sąjungai Lietuva tapo Europos Sąjungos nare ir kartu su kitomis šios organizacijos narėmis turi pareigą spręsti šią sąjungą kamuojančias problemas ir kylančius iššūkius.

Viena pagrindinių tokių problemų ta, kad dabartiniame ES projekte irgi užprogramuotas politinių tautų naikinimas ir naujo žmogaus kūrimas. Tiek Sovietų Sąjunga, tiek ir Europos Sąjunga savo dabartine forma yra nesuderinama su politiniu tautų egzistavimu. Būtent dėl savo geopolitinės padėties ir skaudžios sovietmečio patirties kartu su kitomis regiono šalimis esame geriausiai pasiruošę atpažinti ir įvardyti šią grėsmę. Sovietų Sąjungos ir Europos Sąjungos lyginimas dar neseniai buvo absoliutus tabu Lietuvoje vykstančiose diskusijose. Bet kokie bandymai tą daryti entuziastų buvo nukertami kartojant vienintelį, nors ir esminį, skirtumą, t.y. kaip patenkama į imperijos sudėtį. Tačiau maža ir sunku diskusijose slapstytis po logiškai klaidingu principu, jog jeigu yra skirtumų, tai nėra panašumų arba jie neturi reikšmės. 2012 m. prof. Vytautas Radžvilas už Sovietų ir Europos Sąjungos lyginimą buvo būsimojo VU politikos mokslų instituto Europos studijų katedros vedėjo viešai išvadintas pseudomokslininku ir paranojiku. Tąkart daugiau nei 150 politikos mokslų studentų savo viešame laiške atkreipė dėmesį, kad tokios diagnozės dabartinės sąjungos kritikams nepaprastai primena Sovietų Sąjungos kritikams klijuotas etiketes. 2015 m. ir dabar jau ne vienas akademikas, net ir nuosaikesnis, sakykime prof. Alvydas Jokubaitis, aktyviai naudojasi laisve konstatuoti abiejų imperijų panašumus kartu pripažįstant ir akivaizdžius jų skirtumus.

Pasinaudosime šia laisve ir mes. Europos Sąjunga, kaip ir Sovietų Sąjunga, yra būtent imperija. Tą konstatuoja ne vien jos kritikai, bet ir aktyviausi federalistai, kaip buvęs Europos Komisijos pirmininkas Chosė Manuelis Barozas (Jose Manuel Barroso). Kaip ir kiekviena imperija, Europos Sąjunga susiduria su klausimu, kaip užsitikrinti visų savo administracinių vienetų, kol kas vadinamų valstybėmis, gyventojų lojalumą ir tapatinimąsi su pačia sąjunga kaip visuma. Visais laikais imperijos lojalumo klausimą sprendė ieškodamos balanso tarp atviros priespaudos ir subtilaus ištikimybės ir visasąjunginio tapatumo formavimo.

Sovietų Sąjunga buvo tipinis pavyzdys, kaip derinamos abiejų rūšių priemonės. Pirmąsias represijų, trėmimo ir egzekucijų bangas okupuotuose kraštuose, tarp jų ir Lietuvoje, sekė kultūrinės tautų sovietizacijos programa, kurios moto buvo: kultūra turi būti tautinė savo forma ir tarybinė savo turiniu. Ką tai reiškia? Marksizmas, viena forma vyravęs Sovietų Sąjungoje, o kita įsivyravęs Europos Sąjungoje, tikėjo ir tiki, kad tautos yra būtinas, tačiau pereinamas etapas į naują, pažangesnę globalią visuomenę be tautinių skirtumų ir valstybių sienų. Sovietų Sąjungoje tautinių kultūrų jis nenaikino, priešingai, stengėsi kelti kultūrų lygį, skatinti visuomenių raštingumą, išsilavinimą, mokslinę pažangą ir meilės raiškos formas. Greta aukštosios kultūros puoselėjimo marksizmas skatino ir pavergtų tautų etnokultūros išsaugojimą, žodinį, kaimo architektūros, tautosakos ar kitokį, kaip tada vadinta, liaudies paveldą. Abiem atvejais tai buvo pastangos skatinti tautinio paveldo puoselėjimą, tačiau tik sovietiniu turiniu. Tai tautos, kaip politinio subjekto, galinčio ir norinčio valdyti savo valstybę, sunaikinimo formulė. Paklausite, kodėl sunaikinimo? Tautiškumo turinys yra vienokia ar kitokia pasaulėžiūra, dėl istorinių ir kitokių aplinkybių unikaliai susiklostanti kiekvienoje tautoje. Pastarąjį šimtmetį visuotinai pripažįstamas tautų apsisprendimo teisės principas, nors jam ir ne visada paklūstama. Šio principo esmė – kiekviena to norinti tauta gali turėti valstybę. Retas susimąsto apie šio principo logiką. Jis paremtas idėja, kad kiekviena tauta dėl savo narių mąstymo ir vertybinių bendrumų yra vienintelė pajėgi priimti geriausiai jos poreikius atitinkančias ir tautai skleistis bei klestėti leidžiančias elgesio normas. Įstatymai turi atspindėti savitą tautos turinį. Būtent šiuos tautų pasaulėžiūros skirtumus siekė sunaikinti sovietizacija, paliekanti kultūrą tarybiniu turiniu ir tautine forma.

Su Sąjūdžiu prasidėjęs tautinės ir valstybinės sąmonės atsikūrimo procesas buvo antisąjūdinės kontrrevoliucijos nutrauktas savotiškoje pusiaukelėje. O tautos, ypač jos politinės savimonės, naikinimas pratęstas naujomis formomis – europeizacija ir atviros visuomenės kūrimu. Kitaip nei Sovietų Sąjungoje, Europos Sąjungos oficialus šūkis yra vienovių įvairovė. Europos Komisijos puslapyje jis aiškinamas taip, cituoju: „Europiečiai yra vieningi savo bendru darbu vardan taikos ir klestėjimo. O tuo pačiu yra praturtinami daugybės skirtingų Europos kultūrų, tradicijų ir kalbų.“ Toks aiškinimas gali ir turi klaidinti skaitytoją. Jis tam ir skirtas. Šūkis „vienovių įvairovė“ nurodo kolektyvinių tapatumų neturinčių ir gyvenimo būdų įvairovę vertinančių naujųjų žmonių arba, kaip juos pranašiškai vadina Nyčė, gerųjų europiečių bendruomenė. Šioje vizijoje savo pažiūromis ir įsitikinimais vienodą gerųjų europiečių masę kultūriškai praturtinti ir tautiškumo formą suteikti turi tautinės kultūros, tradicijos, papročiai ir kalbos. Tačiau ši tautinė „įvairovė“ tegali būti politiškai bereikšmė ir netrukdanti visų etnosų atstovams vienodai pažangiai vertinti kultūrinių ir moralinių klausimų. Tik tokią tautų įvairovę iš tiesų remia ir skatina išsaugoti Europos Sąjunga.

Tauta, kaip tokia, neišvengiamai yra kliuvinys kuriant vienodo mąstymo europiečius. Mąstymo skirtybių neįmanoma ištrinti nesunaikinus tautinio tapatumo, kuris yra daug stabilesnis nei klasinė, profesinė, socialinė ar kitokia priklausomybė. Tauta yra daug stipresnio socialinio ryšio ir bendruomeninio solidarumo pagrindas negu bet kokio kito pobūdžio pasirenkami ir kintantys ryšiai. Dėl šios priežasties kiekviena imperija siekia likviduoti tautas kaip politinio gyvenimo pagrindą. Neįmanomas dvejopas politinis tapatumas ir lojalumas: vienu metu valstybė ir Europos Sąjunga. Todėl europinio tapatumo kūrimą neišvengiamai lydi subtilus Europos tautų išpolitinimas ir dekonstravimas.

Buvusio ES prezidento žodžiai, kad tautinė valstybė yra mirusi ir jos laikas praeina, atskleidžia šią būtinybę. Sąjunginių tautų pasaulėžiūros skirtumai turi būti suvienodinti europeizacijos keliu. Europeizacija čia, ko gero, esminė sąvoka. Įprasta manyti, kad europeizacija yra institucijų, įstatymų ir įvairių praktikų pritaikymas prie ES diktuojamo europinio standarto. Tačiau svarbiausia, kad europeizacija siekia pakeisti ES tautų mąstymą išugdant jose vienodą europinių vertybių suvokimą. Šis suvokimas šiandien ES turėtų būti iš esmės marksistinis, t.y. gerbiantis gyvenimo būdų įvairovę, neigiantis, kad egzistuoja gėris ir blogis, moralus ir smerktinas, normalus ir ydingas elgesys. Šios skirtys negalimos. Tačiau tokios vertybės nėra visuotinai būdingos faktiškai jokiai Europos tautai. Todėl ES institucijoms tenka paradoksaliai europeizuoti visų Europos šalių, įskaitant ir jos senbuvių bei steigėjų, tautas ir piliečius.

Niekas nėra pakankamai geras europietis, nes kuriamas europietis yra naujasis žmogus su jau aptartais bruožais ir jį dar tik reikia sukurti socialinės inžinerijos metodais. Tačiau dažnai sakoma, kad kultūrinės įvairovės išsaugojimas ir puoselėjimas yra vienas pamatinių ES principų. Ir iš tikrųjų ES finansuoja etninių kultūrų išsaugojimą, skiria milžiniškas lėšas architektūrinio, nematerialaus paveldo išsaugojimui, muziejų plėtrai, tautinio paveldo puoselėjimui. Tačiau, kaip ir sovietmečiu, yra skatinamas išpolitintas tautiškumas, leidžiantis džiaugtis tautybe kaip paveldu. O tautybė kaip paveldas negali lemti mūsų šiandienos politinių pasirinkimų. Airis, olandas, kroatas ir latvis gali rengtis savo tautiniais drabužiais, tačiau negali skirtingai vertinti Bažnyčios ir valstybės santykio, mirties bausmės, šeimos sampratos, eutanazijos ir kitų kontraversiškų, su moraliniais įsitikinimais dažnai susijusių klausimų. Visais šiais klausimais sukurtas arba dar tik kuriamas europinis standartas, kurį visų tautų atstovai, palikę savo skirtingus įsitikinimus, turės atitikti. Šis standartas įtvirtinamas kaip privalomas, užtikrinus jam vis naujų žmogaus teisių statusą.

Tai suvokiant aiškėja, kad europeizacija tėra atnaujintas sovietizacijos variantas. Ir vėl kuriama imperija, kurioje tautų kultūros turi būti tautinės savo forma, tačiau dabar jau europinės savo turiniu. Europinis turinys vis labiau ryškėja esantis savotiškas komunistinio internacionalizmo ir liberaliojo kosmopolitizmo sambūvis. Tai reiškia, kad, nepaisant daugelio skirtumų tautų atžvilgiu, jų abiejų politika telpa į tą patį principą: kultūra turi būti tautinė savo forma, tačiau marksistinė savo turiniu. Tautiškumas tokiose imperijose verčiamas paveldu, tačiau griežtai negali lemti svarbiausių politinių apsisprendimų, kurie turi būti vienodi visasąjunginiu mastu. Kaip ir sovietmečiu, skatinama etninė, bet naikinama politinė tauta. Tačiau tauta kuria valstybę tam, kad pati galėtų spręsti savo likimą, kasdienį gyvenimą. Kartojame Konstituciją – suverenitetas priklauso tautai. Todėl toks valstybingumas, kuris neužtikrina tautos savimonės ir tapatumo išsaugojimo, yra bergždžias ir pats save naikinantis. Veiksniai, kurie neleidžia išsaugoti tautinės savimonės ir tapatumo, yra geopolitinės grėsmės tautos ir valstybės išlikimui.

Autorius yra Valstybingumo studijų centro vadovas

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. V. Sinica. Jono Basanavičiaus Lietuva
  2. V. Sinica. Romualdo Ozolo Lietuva
  3. V. Sinica. Kosmopolitinis pilietinis ugdymas
  4. V. Sinica. Europeizacija kaip sovietizacija
  5. V. Sinica. Ką Lietuvoje reiškia „Užsienio reikalų ministerija?“
  6. V. Sinica. Antivalstybinis požiūris tarpsta tiek piliečių sąmonėje, tiek istorikų studijose
  7. V. Sinica. Tautos apologija
  8. V.Sinica. Pamiršta istorinė atmintis
  9. V. Sinica. Būkime labiau europiečiais!
  10. V. Sinica. Praleista proga patylėti ir vergo mentalitetas
  11. V. Sinica. Meilė Lenkijai reikalauja slėpti istoriją
  12. V. Sinica. Kodėl Tomaševskis slepia savo pasididžiavimą?
  13. V. Sinica. Tautų kraustymasis, teisingumas ir atjautos ribos
  14. V. Sinica. Demofobija: partijų vienybė prieš politinę tautą
  15. V. Sinica. Neutraliuosius istorijos politikos geriausiai išmokys Putinas
  16. V. Sinica. Polonizacijos „mitas“
  17. V. Sinica. Kas mums ta kalba, kam mums tos pavardės?
  18. V. Sinica. Draugystė su Lenkija, arba kodėl neleisti nelietuviškų asmenvardžių?
  19. V. Radžvilas. Lietuva – lietuviams (I)
  20. D. Paukštė. Pasaulio veidas ir Lietuva

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 7

  1. kaunietė says:
    6 metai ago

    Argumentuotas ir įžvalgus straipsnis. Ačiū.

    Atsakyti
  2. Kemblys says:
    6 metai ago

    Vytautas Sinica:
    ,,Tauta yra daug stipresnio socialinio ryšio ir bendruomeninio solidarumo pagrindas negu bet kokio kito pobūdžio pasirenkami ir kintantys ryšiai.”
    (V. Sinica. Lietuva užburtame Eurorusijos geopolitinio projekto rate)

    Vytautas Sinica:
    „Patriotizmas yra ne kokia banali tėvynės meilė, kaip išmokstama iš tėvų ar penktos klasės istorijos pamokose.”
    (V. Sinica. Kosmopolitinis pilietinis ugdymas)

    Liežuvis be kaulo…………

    Atsakyti
  3. Žemyna says:
    6 metai ago

    Kas je, tai je – iš tiesų, jie kartoja daugybę SSSR darytų klaidų.
    Prieš ką nors diegiant būtų pravartu mūsų pasiklausti, ar su mumis tai dar nebuvo išbandyta. Apsaugotume nuo to, kas SSSR galiausiai atvedė prie suirimo… Kol mes dar gyvi ir prisimename, kol nereikia informacijos kalnų nukasti, kad patikrintumei – gal mintis visai ne nauja? Juk visos „naujovės” tėra kažkas seniai užmiršta arba nežinota…

    Atsakyti
    • Diedas says:
      6 metai ago

      CCCP prie suirimo atvedė mažos naftos kainos ir viską iš eilės vagiantys komunistai.
      nematau paralelių su EU.

      Atsakyti
  4. Kažin says:
    6 metai ago

    Sinica kartodamas, kad pagal Konstituciją suverenitetas priklauso Tautai, nepažiūri toliau, o kas joje pasakyta dėl suvereniteto vykdymo, jo įgyvendinimo. Kas, kalbant apie valstybinio suvereniteto vykdymą, būtent, yra svarbu. Ogi apie tai Konstitucijoje pasakyta, kad Tauta aukščiausią suverenią galią vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus. Lietuva stojimu į ES Tautos referendumo sprendimu atitinkamą dalį savo valstybinio suvereniteto investavo į ES valstybinį suverenitetą, tapdama jo dalininku. Taigi dabar vien pačiai Tautai (Lietuvai) priklauso Į ES “neinvestotoji” jos suvereniteto dalis ir kartu su atitinkamomis kitomis Tautomis(naciomis)) ji yra ES suvereniteto turėtoja. Taigi Lietuva viena koja yra namie, kita ES turguje ir stovinti yra pasaulio turguje. Gyventi dviejuose suverenitetuose ir išlaikyti savo tautiškumą Lietuva yra įpratusi. Taigi nieko tokio nepakeliamo Tautai nėra įvykę. Viskas priklauso nuo valdžių, pačios šviesumenės gebėjimo tvarkyti tą “neinvestuotą” Tautos ugdymo suvereniteto dalį. Manau, kad ES ir Sovietų Sąjungos lyginimas yra nieko gero neduodantis, neproduktyvus užsiėmimas. Žinoma, kad Vakarai savo „ligomis“ neišvengiamai užkrečia Rytus, tačiau jau toks gyvenimas…
    Beje, gal “politinė Tauta” dar neturėtų primiršti, jog prie to Lietuvai “užburto Eurorusijos rato” belaukianti, kad jis prasivertų, sukasi laputiška Lenkija…

    Atsakyti
  5. Diedas says:
    6 metai ago

    Norėdamas sumenkint ES autorius užsiima kvaila demagogija, gasdina neegzistuojančiais baubais ir lygina tvartą su rūmais.
    Gyvenimas prie ruso ir dabar, du nesulyginami dalykai. Lengviau būtų palygint nepilnamečių koloniją su skautų vasaros stovykla. Panašumų būtų daugiau.
    Pasirinkimo nėra. Nusisukus nuo NATO ir EU vėl atsidurtume ubagyne už spygliuotos vielos,kur sočiai maitina tik makaronais ant ausų.

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      6 metai ago

      O kam nusisukti? Tiesiog neleisti daryti tokių pačių klaidų. Nes tai įdeda ginklą į rankas tiems, kas tik ir laukia subyrėjimo!

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Rusijos invazija | Alkas.lt ekrano nuotr.

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 07 05 12:00

2022 07 05
3 išmanūs būdai pažinti Lietuvą | Pexels nuotr.

3 išmanūs būdai pažinti Lietuvą

2022 07 04
Signatarų namai | wikipedia.org nuotr.

E. Grakauskas. Tiesos ir moralės amnezija

2022 07 03
Okupuotasis Karaliaučiaus kraštas| Alkas.lt nuotr.

S. Buškevičius. Karaliaučiaus tranzitas – uždelsto veikimo bomba

2022 07 01
Suprasti Rusiją

M. Kundrotas. Suprasti Rusiją

2022 06 30
Eurobarometras: Lietuvoje išlieka didžiausias pasitikėjimas Europos Sąjunga

Dauguma lietuvių pritaria narystei NATO ir ES

2022 06 28
Sovietų Lietuva | wikipedia.org nuotr.

J. Skirius. Kaip JAV pripažino Lietuvą 1922 metais

2022 06 25
Prezidentas Gitanas Nausėda tęsia dalyvavimą Europos Vadovų Tarybos susitikime Briuselyje | lrp.lt nuotr.

ES priėmė istorinius sprendimus dėl kandidačių statuso Ukrainai ir Moldovai

2022 06 24
Lietuvoje kuriasi kosmoso verslai | VILNIUS TECH archyvo nuotr.

Lietuvoje kuriasi kosmoso verslai

2022 06 21
Rusijos invazija Ukrainoje

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 20 12:45

2022 06 20
Rodyti daugiau

Naujienos

Valstybės dienos turinį kuriame patys
Šventės

Valstybės dienos turinį kuriame patys

2022 07 06
Rusijos invazija | Alkas.lt ekrano nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 07 05 12:00

2022 07 05
Stadionas Vilniuje atsiras per 3 metus
Lietuvoje

Stadionas Vilniuje atsiras per 3 metus

2022 07 05
Mirė tautodailininkas, sąjūdininkas Dionyzas Varkalis
Žmonės

Mirė tautodailininkas, sąjūdininkas Dionyzas Varkalis

2022 07 05
Žymėtam kurui įsigyti nereikės pildyti prašymų popieriuje
Lietuvoje

VMI siunčia žinią ūkininkamas

2022 07 05
Moksleiviai įprato plauti rankas, bet neramina pavojingos bakterijos ant kompiuterio klaviatūros
Lietuvoje

Įmonės jau turi suskubti pateikti duomenis

2022 07 05
Mokyklų bendruomenės: (ne)atskleistos pilietinės galios
Lietuvoje

Mokytojai piktinasi „brukama neparengta reforma“

2022 07 05
Elektros įrenginiai gali nešti mirtiną pavojų
Lietuvoje

Elektros įrenginiai gali nešti mirtiną pavojų

2022 07 05


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Nuorodos apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 07 05 12:00
  • Alvydas Butkus apie Lietuvos valdžia raginama istoriniams Lietuvos valdovams sugrąžinti karališkuosius titulus
  • Global-Kapitalistas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 07 05 12:00
  • Gallinago gallinago apie M. Kundrotas. Apkalta ar sąskaitų suvedimas?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Valstybės dienos turinį kuriame patys
  • Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 07 05 12:00
  • Stadionas Vilniuje atsiras per 3 metus
  • Mirė tautodailininkas, sąjūdininkas Dionyzas Varkalis

Skaitomiausi straipsniai

  • S. Buškevičius. Karaliaučiaus tranzitas – uždelsto veikimo bomba peržiūrėta: 774; komentarų: 30
  • Lietuvos valdžia raginama istoriniams Lietuvos valdovams sugrąžinti karališkuosius titulus peržiūrėta: 765; komentarų: 9
  • Mirė žymus Lietuvos istorikas Algis Povilas Kasperavičius peržiūrėta: 673; komentarų: 0
  • A. V. Rakšnys, A. Guogis, V. Smalskys. Centrinės ir Rytų Europos viešojo administravimo raidos tyrimai: Lietuvos atvejis peržiūrėta: 662; komentarų: 2
  • Seimas: V. Landsbergis buvo valstybės vadovu peržiūrėta: 556; komentarų: 33
  • M. Kundrotas. Sužvėrėjimo paslaptis peržiūrėta: 549; komentarų: 27

Artimiausi renginiai

  1. Tradicinių šokių stovykla ŠAKIŲ r.

    2022-08-03 08:00 - 2022-08-07 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 07 05 12:00

by Jonas Vaiškūnas
2022 07 05
2
Rusijos invazija | Alkas.lt ekrano nuotr.

Maskva skelbia, jog užėmus Severodonecką ir Lysičianską kontroliuojama visą Luhansko apskritis Tai ir buvo vienas iš operatyvinių einamųjų Kremliaus tikslų....

Skaityti toliau

3 išmanūs būdai pažinti Lietuvą

by Kristina Aleknaitė
2022 07 04
1
3 išmanūs būdai pažinti Lietuvą | Pexels nuotr.

Artėjantis laisvadienis Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo šventės proga ne vieną tautietį paskatins susimąstyti ką įdomaus nuveikti Lietuvoje. Kokios programėlės leis...

Skaityti toliau

E. Grakauskas. Tiesos ir moralės amnezija

by daiva
2022 07 03
2
Signatarų namai | wikipedia.org nuotr.

Slinktis link Tautos ir Valstybės pražūties Įvadas A capite Praėjęs 2022 m. valstybės atkūrimo ir gamtos atgimimo šventinio minėjimo laikotarpis,...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Nuorodos apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 07 05 12:00
  • Alvydas Butkus apie Lietuvos valdžia raginama istoriniams Lietuvos valdovams sugrąžinti karališkuosius titulus
  • Global-Kapitalistas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 07 05 12:00
  • Gallinago gallinago apie M. Kundrotas. Apkalta ar sąskaitų suvedimas?
  • T0mas J. apie Bedarbiai piktnaudžiauti negalės

Kitas straipsnis
P. Maksimavičius. Koks bus Lenkijos lietuvių švietimo likimas?

P. Maksimavičius. Koks bus Lenkijos lietuvių švietimo likimas?

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai