Lietuva yra atsakinga už kultūros paveldo vertybių, įrašytų į UNESCO Pasaulio paveldą, išsaugojimą (0)

Kuršių Nerija | vkpk.lt nuotr.

Seimo narių iniciatyvinė grupė pagal Paveldo komisijos ekspertinius siūlymus įregistravo Teritorijų planavimo įstatymo pataisą, kuri numato teritorijų planavimo dokumentų viešinimo procedūrų supaprastintos tvarkos netaikymą į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktų objektų  ir vietovių teritorijų planavimui. Paveldo komisijos nuomone, ši pataisa užkirstų kelią galimam paveldo žalojimui.

Lietuvoje vis dar susiduriame su esmine problema, kuomet stinga pakankamo bendradarbiavimo su visuomene, neįsiklausant į piliečių nuomonę vienu ar kitu su paveldosauga susijusiu klausimu. Jungtinių Tautų Švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) Generalinė konferencija 1972 m. priėmė Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvenciją, kurios preambulėje teigiama, kad tarptautinė bendruomenė (šiuo atveju ir Lietuvos piliečiai) yra būtina sudedamoji dalis, privalanti dalyvauti išskirtinės visuotinės vertės kultūros ir gamtos paveldo apsaugos veikloje, tokiu būdu veiksmingai papildydama valstybės narės veiklą kultūros paveldo srityje. Ši nuostata suteikia visuomenei teisę susipažinti su viešinamais projektais ir teikti kolektyvinę paramą pasaulio paveldo apsaugoje.

Lietuva yra atsakinga už kultūros paveldo objektų, įrašytų į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, ir jų istoriškai susiformavusios aplinkos išsaugojimą, todėl negalima planuoti veiksmų, kurie galėtų pakenkti jų išskirtinei visuotinei vertei. UNESCO organizacija pabrėžia visuomenės aktyvaus dalyvavimo paveldosaugos procesuose būtinumą, todėl siekiant pažangesnės, skaidresnės, į piliečius orientuotos paveldo apsaugos strategijos kūrimo, visuomenės nuomonė yra itin svarbi.

„Palaikau Seimo nario Mykolo Majausko ir grupės Seimo narių teikiamą Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siūloma sugriežtinti teritorijų planavimo dokumentų viešinimo procedūras, netaikant supaprastintos tvarkos į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktų kultūros ir gamtos paveldo objektų ir vietovių teritorijų planavimui. Reaguodama į neseniai pasirodžiusius ekspertų komentarus, kad tokios pataisos galimai neturės įtakos UNESCO saugomoms teritorijoms, turiu pabrėžti, kad tokie teiginiai klaidinantys. Šios pataisos suteikia daugiau galimybių visuomenei būti išgirstai ir tokiu būdu apsaugoti pasaulio paveldo objektus bei vietoves nuo neigiamos invazijos. Šiais metais 41-osios Pasaulio paveldo komiteto sesijos metu, istorinis Vienos centras buvo įrašytas į Pasaulio paveldo pavojuje sąrašą dėl nevaldomos aukštybinių pastatų plėtros miesto centre. Akivaizdu, kad į vietinių gyventojų susirūpinimą šiuo atveju sureagavo ne vietos institucijos, o Pasaulio paveldo komitetas. Ar mes taip pat siekiame tarptautinės bendruomenės dėmesio, nesugebėdami išsispręsti viešinimo ir viešumo problemų viduje?“ – teigė UNESCO sesijoje dalyvavusi Paveldo komisijos narė Andrijana Filinaitė, kuruojanti Kauno tarpukario modernizmo architektūros įrašymą į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

Misionierių sodai. Statybos | G. Oržikausko nuotr.

Paveldo komisija primena, jog dar 2012 m. kultūros ministro patvirtintose Nacionalinės kultūros paveldo apsaugos politikos gairėse įvardinamas vienas iš pagrindinių darnios plėtros kultūros paveldo apsaugoje siekių – suinteresuotų visuomenės grupių įtraukimas į kultūros paveldo apsaugos planavimo bei įgyvendinimo procesus. Tenka apgailestauti, kad šių gairių iki šiol nepaisoma, o galiojanti teritorijų planavimo tvarka visuomenei nesuteikia galimybių tinkamai susipažinti su tokių pasaulio paveldo vietovių, kaip Kuršių nerija ir Vilniaus istorinis centras, teritorijų planavimo dokumentais. Seimo narių grupės įregistruota Teritorijų planavimo įstatymo pataisa ateityje neabejotinai užkirstų kelią galimam UNESCO pasaulio paveldo žalojimui.