J. Dapšauskas. Kokia bus nomenklatūros ir valdžios krizės atomazga? (16)

JJuozas Dapšauskas | Asmeninė nuotr.

Juozas Dapšauskas | Asmeninė nuotr.

Pasibaigė Seimo pavasario sesija su patvirtinta urėdijų reforma, o kai kam tai susiję su koalicijos „krize“. Po Seimo rinkimų kiek buvo spėlionių ar net užtikrintų teiginių, kad nebus sudaryta koalicija, suformuota žadėta profesionalų Vyriausybė, susiskaldys Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcija ir panašiai. Po to kalbėta, kad neišsilaikys iki bulviasodžio, paskui, kad iki bulviakasio. 

Praėjusiais Seimo rinkimais sustojo tabalavusi švytuoklė – pirmą kartą nuo nepriklausomybės paskelbimo: tai socialdemokratai, tai konservatoriai valdydavo šalį prisijungdami naujus ir laikinus darinukus. Įvyko esminė krizė, kad ir vieni, ir kiti pralaimėjo rinkimus ir prasidėjo buvusių politinių metodų ir voratinklių krizė bei permainos.

Alkoholio kontrolės srityje akivaizdus lūžis, nomenklatūrinės institucijos, kaip „Lietuvos geležinkeliai“, kurie būdavo nepajudinami ir tiko visiems – ir liberalams, ir konservatoriams, ir socialdemokratams – pertvarkomi. Balsavimais Seime aiškiai išreikšta parama prigimtinės šeimos – santuokos sampratai ir jos vertybėms, jų išsaugojimo klausimams. Duotas startas neišvengiamai švietimo reformai, pertvarkyta vaistų politika. Galiausiai priimtas sprendimas dėl miškų reformos. O atkreiptinas dėmesys, kad komunistų partiją nusikalstama organizacija paskelbė ne konservatorių, o būtent LVŽS vadovaujamas Seimas. Kultūros srityje taip pat krito bastionas – Gintautas Kėvišas. Ir tai per gana trumpą laiką. Bet būkime realistais: kai kurie apžvalgininkai (pavyzdžiaui, Virgis Valentinavičius, Liutauras Bielinis ir kt.), priklausantys partijoms, buvę prezidentų patarėjais ir panašiai, vis vien sakys, kad chaosas, nieko nepadaryta ir panašiai.

Tą chaosą ir stengiasi sukurti nustumti į pakelę politiniai junginiai, suinteresuotos finansinės grupės, kurios praranda įtaką, pinigus. Tačiau net tokiame sudėtingame minų lauke, LVŽS vis vien sugeba įgyvendinti tai, kas užsibrėžta. Permainų sėkmės nenori kitos politinės jėgos, nes tada nebebus galimybės grąžinti dviejų valdžių švytuoklės.

Iš nacionalinio transliuotojo LRT visuomenė taip pat tikėtųsi kiek daugiau elementaraus objektyvumo. Pavyzdžiui, liepos 3 d. pradėjus žiūrėti per neva visuomeninį transluotoją laidą „Dėmesio centre“, išvardinus laidos dalyvius, jau aikivaizdu, kad bus „pilama“ tik į vienus vartus vertinant praėjusios Seimo sesijos rezultatus. Kur elementarus žurnalistinis profesionalumas, etika, kai kviečiami tik vieno požiūrio dalyviai?

O lengva užsibrėžtus tikslus įgyvendinti LVŽS tikrai nėra. Prisiminkime Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų poziciją svarstant alkoholio kontrolės klausimą. Turėdami labai aiškiai įsirašę į savo rinkiminę programą ką darys, kai atėjo realus laikas priimti sprendimus, balsuoti – visomis išgalėmis šį procesą žlugdė. Svarstymo stadijoje buvo nutarę visiškai palaidoti šį procesą, nors patys teikė įstatymo projektą. Tik 3 TS-LKD frakcijos atstovai balsavo už Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas. Taip akivaizdžiai parodė, kad yra pasiruošę visiškai sužlugdyti esminį pokytį šioje srityje, tikėdamiesi, kad LVŽS koalicijos partneriai – socialdemokratai jos nepalaikys, nes apie tai jie buvo viešai kalbėję. Tačiau buvo šokiruoti, kad sužlugdyti nesiseka, projektą netikėtai palaikė socialdemokratai. Bet net jei ir jie nebūtų palaikę, balsų būtų užtekę. Tad galiausiai priėmimo stadijoje TS-LKD frakcijoje buvo nuspręsta, kad reikia balsuoti už, nes nebus kaip savo rinkėjams pažiūrėti į akis dėl savo balsavimo, kai įstatymas vis vien bus priimtas.

O dar prisiminkime vis aktyviai ir sąmoningai viešojoje erdvėje valkiotas ir dar valkiojamas mintis apie Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos Seime skilimą. Jas vėl atnaujino Gabrielius Landsbergis ir „etatinė“ LVŽS kritikė politologė Rima Urbonaitė. Kiek prikalbėta apie neva Ramūno Karbauskio ir Sauliaus Skvernelio „blokus“, “komandas”. Tokio vis laukiamo skilimo paprasčiausiai nėra dėl labai paprastos priežasties, nes, pirma, kad būtų skilimas, tie blokai turi būti, antra, privalo atsirasti aiški takoskyra, įtrūkio siūlė. Viešai ne kartą bandyta įpiršti, kad yra LVŽS frakcijos partinis Seimo narių „paketas“ ir “nepartinių paketas”, kuris vienas neva yra S. Skvernelio, nes ir jis nepartinis, o kitas – partijos pirmininko R. Karbauskio. Bet daugybė tų nepriklausančių partijai atėjo pačiam R. Karbauskiui ir S. Skverneliui kartu pakvietus. Gal Povilas Urbšys, Agnė Širinskienė, Aurelijus Veryga, Stasys Jakeliūnas ir kiti yra „Skvernelio paketo“ atskilimo dalis? Juk jie nepartiniai. Akivaizdu, kad ne.

Kita vertus, nuomonių skirtumų esama, bet ne tarp atskirų „blokų“, bet tarp skirtingų asmenų, grupelių: vieni yra konservatyvesni socialine prasme, kiti – liberalesni, kai kas už greitesnes reformas, kiti kiek už ilgesnes laike. Tačiau svarbiausia, ir to negali paneigti niekas – sprendimai LVŽS frakcijoje po atitinkamų diskusijų priimami permainų, o ne stagnacijos, laikino populizmo dėl reitingų naudai. Tas rezultatas pasiekiamas ir plenariniuose posėdžiuose priimant sprendimus.

Jei ir yra pavienių perbėgėlių, pasipriešinančių bendrai linijai labiau individualiai, tačiau neturi jėgos net mažos dalies atskelti – kaip Bronislovas Matelis ar Dovilė Šakalienė. Pastarosios atveju matėsi, kad iki kadencijos galo ji frakcijoje tikrai neišsilaikys dėl ideologinių skirtumų ir emocionalaus būdo. Ji siūlė ir didelio triukšmo sulaukusio „50 – 50 proc. teigiamos – neigiamos“ informacijos žiniasklaidoje projektą, kuris visiškai nebuvo derintas su frakcija, tačiau viešojoje erdvėje linksniuojama buvo ne ji, bet būtent LVŽS frakcija, kad neva siekė įvesti žiniasklaidos cenzūrą.

Permainos tęsiasi, o teigiami rezultatai bus matomi, tačiau tikrai ne žaibo greitumu.

Pabaigai vėl grįžkime prie „krizės“. Kinų kalboje „krizė“ turi „pavojaus“ ir „galimybės“ reikšmes, o graikų – „teismo“ – „sprendimo“ etimologiją. Tikėkimės, kad ši po Seimo rinkimų prasidėjusi „krizė“ atneš ne tik nomenklatūrai, korupcijai, neūkiškumui pavojus, teismą, bet ir blaivius bei sveikus sprendimus ir rezultatus visuomenės labui.

Autorius yra Sveikatingumo metų iniciatorius, „Už blaivią“ grupės koordinatorius

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , .

16 komentarų

  1. Gintautas:

    Alkoholis yra pats stipriausias ir zalingiausias narkotikas.Kodel jus balsavote kad uz vaistazoles kanapes suktine zmogui butu keliama BB.Vaistazole kanape ya vaistas jai vartojama med. tikslams jai pramogai tai silpna narkotine medziaga nesukelianti fiziologines priklausomybes kadangi neveikia tiesiogiai nervu sistemos o tik suziadina kanna receptorius. Issivsciusiose demokratinese salyse tai legalu. Jusu atsilikimas mane stebina.

    • Tvankstas:

      Gerb. Gintautai, Nyderlandų patirtis su kanapėmis yra neprilygstama. Šiuo metu genetiškai modifikuotos kanapės savo narkotiniu poveikiu prilygsta kokainui.
      Nyderlanduose gimsta kas dešimt metų dvigubai daugiau vaikų, pradėtų narkotiniame poveikyje, kurie yra protiškai neįgalūs – negali susiskaičiuoti pinigų, užsirišti batų raištelių. 2015 m. tokių buvo iki 18 metų jau 250.000 iš 17 mln. gyventojų, tai 2025 m. laukiama jau 0,5 mln. tokių vaikų ir paauglių.
      Psichiatras žvaigždė ir žvaigždžių psichiatras Bram’as Bakker’is labai aiškiai pasakė : ‘nuo narkotikų nėra įmanoma pagydyti, atkrytis gali įvykti ir rytoj, ir po metų, ir po 10 metų’.
      80 nuošimčių kanapių Nyderlanduose yra parduodama užsieniečiams, tai atneša į šalį apie 30 mlrd. eurų, daugiausia iš Vokietijos, Belgijos, Anglijos, Prancūzijos.
      Nyderlanduose visuotinai žinoma : pradedama nuo marihuanos (kanapių) suktinės, nestabdant einama prie vis sunkesnių narkotikų, ir šiandienai jaunimas nuo 18 iki 30 metų, ragavęs kokių nors narkotikų, sudaro apie 70 nuošimčių.
      Man tekę skaityti nemažai narkotikus vartojusių ar tebevartojančių išpažintis, taip pat išklausyti – labai daug metė mokslus aukštosiose dėl narkotikų, nes apsirūkius kad ir kanapių, jau ne mokslai galvoje.
      Narkotikus tegalima vadinti pagreitintu asmenybės sulaužymu, kai nuo alkoholio tai vyksta nesulyginamai lėčiau.

  2. parnė:

    Dėkui autoriui, objektyviai sudėliota situacija. Pavargome nuo propogandinių marazmų.

  3. Dapšauskai, nusiimk rožinius akinius ...:

    V. Sinicos puikus analitinis tekstas apie vastiečius, kurie visiskai isdave rinkiminius pazadus ir tapo sistemos dalimi, yra zymiai adekvatesnis tikrovei…Valstieciu reitingu griuvimas irgi rodo, kad Dapsauskas raso vejus…Jei ,,Lietuvos forumas” susiformuos, tada atsiras jega, galinti pakeisti oligarchine ,,valdomos demokratijos ” santvarka…

    • Pikc:

      Minimas straipsnis paskelbtas propatria.lt, vadinasi “Aukos ant populizmo altoriaus”.

    • Mano nuomone Pro patrija ir jos filialas “Vilniaus forumas” yra prolenkiški. Tai – siūlymas tapenti paskui Lenkiją jos minamu takeliu… Sekimas paskui Lenkiją (trys sukilimai 19 amžiuje, tarpukarinė Smetonos valdžios prolenkystė) ir apskritai istorijoje nuo Jogailos laikų Lietuvai visada buvo pražūtinga politinė linija. Taigi Lietuvai dera turėti ne tik skirtingą, bet be abejonės ir priešpastatytą Lenkijai politinę strategiją(nesidėjimo ir nepadėjimo rezgant jai grupes savo dominavimui Europoje, ypač į Rytus, tikslais). Sinica kreipia į Pro patrijos dėjimąsi su Lenkija liniją, taigi į Lietuvai pražūtingą linkmę ir tai daro, kai turime politinius laikus, kai Lenkija Lietuvai praktiškai nėra kuo nors reikalinga, ji turėtų būti, tarsi, tuščia vieta – buvo nebuvo. Atsižvelgtina ir į tai, kad Lenkija iš esmės yra Stalino jos komunistams dovanotų teritorijų valstybė, taigi vien dėl to Lietuvos dėjimasis su ja Lietuvai nepriimtinas. Tad “Vilniaus forumui” pirmiausiai derėtų atsiriboti nuo Propatrijos prasisviečiamo prolenkizmo sąsajų ir ieškoti perspektyvių ikijogailinės LDK (Baltokarpatuvos) istorinės krypties galimybių kartu laikantis ES palaikymo ir konkretaus dalyvavimo ją stiprinant, žinoma, nesitaikstant su stiprėjančiais Lietuvos valdžių lankstymaisi Lenkijai, valdžių korupcija, kitais nepriimtinais valstybės valdymo veiksmais.

  4. Sambūriuose, grupėse be principų jokių skilimų nebūna. O atstovaujantys sambūriai – partijos be mažų išimčių būtent tokios ir yra. Taigi autoriaus samprotavimai dėl skilimų yra vadovėliniai – prie šiandieninės realybės nederantys… Tikslinga kalbėti analizuojant konkrečius viešoje politikoje besireiškiančiųjų politikų mintis, tik taip turėsime tikresnę nuomonę kas kam iš tikrųjų yra savybinga.

  5. Diedas:

    Lietuvoje nieko nevyksta, išskyrus peštynes gėl lovio.
    Valstiečių gauja nesudarė sąlygų nė vienam svetur dirbančiam tautiečiui grįžti namo.
    Nė vienas girtuoklis nemetė gert.
    Nė vienas kiaulių komunistų privatizuotuose fabrikuose einantis ląžą varguolis neuždirba nė centu daugiau.
    Visas šaršalas aplink piningingas vietas ir valdiško turto melžyklas.
    Man, eiliniam Lietuvos piliečiui nusispjaut kuri gauja vogs mišką. Man reikia žadėtų pokyčių.
    Jų nėra.

  6. Tvankstas:

    Kiek įmanoma glausčiau bandysiu paaiškinti dabartinę teisinę sistemą demokratijoje, tai turėtų būti gal 600, gal 800 puslapių filosofinis traktatas, kad bent kiek išsamiau atskleisti kaip supuvusią savo absoliučia valdžia ir jėga.
    Teisinė sistema yra kastinė savo sprendimais.
    Įstatymai dėl teisininkų rūpestingos glaubos (lobby) yra tokie, kad teisininkas niekada neatsakys už klaidą, niekada neatsakys už nekokybišką darbą, niekada neatsakys už savivale paremtą sprendimą ar nuosprendį.
    Absoliutus demokratijos teisinės sistemos monopolizavimas yra privalomas advokatas, kuris už savo kvalifikaciją neturi absoliučiai jokios atsakomybės, bet turi teisę į apmokėjimą už paslaugas, kurių nesugeba atlikti. Advokatai yra nuostabūs savo darbu – kaip bedirbtų, bet pinigus vis tiek gaus.
    Praktiškai advokato kvalifikacija remiasi jo giminystės ryšiais, asmeninėmis pažintimis su teisėjais ( čia geri meilužiai, -ės turi didelį pranašumą) ir visuomenėje susikurta gandine aureole, kuri paprastai remiasi didelio niekšo išgelbėjimu nuo atsakomybės ar kartą per 20 metų išgelbėtu vargšu.
    Demokratija savo prigimtimi yra vergvaldžių viešpatavimas, padedant vergų prižiūrėtojams (teisinei sistemai) apgaunant saldžiomis pasakomis vergams, tai nusakė dar Platonas.
    Aristotelis pridėjo : ‘demokratija yra blogiausia iš visų galimų santvarkų, kurioje hienos valdo asilus’.
    Per paskutinius 2380 metų nieko naujo neišrasta ir neatrasta politiniame gyvenime ir jo šakoje pseudoteisėje, kai skelbiami šūkiai, pvz. ‘laisvė, lygybė, brolybė’ yra galiojantys tuo atveju, kai tai yra žmonės iš ‘brolybės’ – vergvaldžiai ir vergų prižiūrėtojai Platono apibrėžime.
    Narkotikų dainius A. Hakslis (Aldous Huxley) platoniškąja dvasia aprašė ‘Brave New World’ (1932 m.) 20 amžiaus visuomenę tiksliau pagal kastinę sanklodą : alfa ir beta – vergvaldžiai, delta ir gama – vergų prižiūrėtojai, epsilonai – vergai.
    Teisinė sistema veikia griežtai pagal šį kastinį išdėstymą.
    Advokatai (delta, gama) išsiugdę savo profesinį jautrumą uosti kastinius kvapus, bendradarbiauja su tokių pat kastų teisėjais ir bendru susitarimu verdami nuosprendžiai, nepažeidžiantys jokiu būdu alfa ir beta naudos.
    Alfa yra Lietuvos šeimininkai, kurie apmoka beveik visas partijas ir seimūnus, taip sukurdami liaudies valios išreiškimą demokratijoje.
    Beta yra ‘išrinktoji aristokratija’ (Ž.Ž. Ruso), kuri turi ‘oligarchiniu kolektyvizmu’ (G. Orwell, ‘1984’) ginti alfa naudą kaip savo ir arogantiškai engti delta ir gama įskiepinant besąlyginį paklusimą pagal jau minėtą orveliškąjį apibrėžimą.
    Joks žinojimas, jei esi iš epsilonų ar aukštesniųjų kastų išmestas į epsilonus, nepadės ir negali padėti, tiesiog epsilonas yra padėtyje prie devynaukščio mūro sienos be langų su atremtu pistoletu – arba užlipsi, arba būsi nušautas. Ne žmogiškosioms jėgoms lipti mūro siena.
    Z. Vaišvilos atveju jį išgelbėti gali tik Lietuvos žmonių pilietinės akcijos – peticijos, demonstracijos, su tikslu – teismų nuosprendžių peržiūrėjimas, kiek galint daugiau išviešinant bylas, kai baigsis hermetinis teismo troškintuvų absoliučios oligarchinio kolektyvizmo tiesos viešpatavimas.

  7. T0mas J.:

    Balsavimais Seime aiškiai išreikšta parama prigimtinės šeimos – santuokos sampratai ir jos vertybėms, jų išsaugojimo “klausimams.”
    (AUTORIUS)

    – Kažką praleidau – paaiškinkit kas žinot – kada buvo tas balsavimas ir kokia proga? Koks priimtas sprendimas?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *