J. Dapšauskas. Sisteminė politinė korupcija – net nelaikoma blogybe?

Prieš šv. Velykas viešojoje erdvėje skambėjo dviejų politikų istorijos, kaip tarnaujama ne viešajam interesui, o siauroms finansinių interesų grupėms. Atspalviai socialdemokratų stovyklos atstovo Mindaugo Basčio ir liberalo Gintaro Steponavičiaus kiek skirtingi, bet veikla panaši.

Prokuratūra pateikia konkrečius epizodus susijusius su G. Steponavičiaus veikla, tačiau čia labiau atkreipsiu dėmesį ne į konkrečias ir aiškiai apčiuopiamas veikas, bet apie sisteminę politinę korupciją, kuri neretai net nelaikoma nusikalstama. Todėl ir G. Steponavičius vaizduoja, kad tikrai nustebo, sulaukęs įtarimų, juk tos subtilios schemos, anot nemažos dalies politikų, visai ne nusikaltimas, o tiesiog gudrumas, atstovavimas savo rinkėjams ar net jaunimo pilietinis švietimas.

Galime palyginti – sisteminė korupcija medicinoje, „pakišos“ gydytojams. Žmonės atnešantys kyšį gydytojui prieš operaciją juk taip pat konkrečiai nenurodo, kokiu skalperiu pjauti, kokius vaistus naudoti. Tai „pakiša“ už visumą, o ne už konkretų epizodą. Net Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas Liutauras Labanauskas sako, kad visai tos „pakišos“ nelaikytinos kyšiu, jų tiesiog nėra, tai yra graži padėka už sunkų ir atsakingą darbą. Na gal patepimas, kad sklandžiau vyktų sunkus darbas?

Tas pat pasakytina ir apie politinės korupcijos lauką: jei nėra nurodoma tiksliai už kokio įstatymo priėmimą ta suma, tarsi tai ir nėra papirkimas, o tik labdaringa parama? Kol dar nebuvo uždrausta juridiniams asmenims remti politinių partijų, „MG Baltic“ tikrai ne tik vienam Liberalų sąjūdžiui pompuodavo pinigus, jų atseikėdavo visoms parlamente kiek reikšmingesnę įtaką turinčioms partijoms.

Neretai tie „atsilyginimai“ būna įvilkti į tariamai teisėtus rūbus: kaip finansine parama liberaliam jaunimėliui, jų pilietiniam švietimui – kad jie perimtų, pavyzdžiui, alkoholio pramonės paruoštukus ir juos platintų, kaip nereikia riboti šios pramonės plėtros, didelių pelnų. Štai Vilniaus liberalaus jaunimo pirmininkė Deimantė Rimkutė bei Lietuvos liberalaus jaunimo politinių reikalų koordinatoriaus Justino Stanevičiaus komentarai alkoholio kontrolės tema labai tinkami Dariui Mockui, nors, atrodo, pirminio ryšio ir nėra, bet yra sisteminis ryšys. Arklys arklio už ačiū nekaso.

Buvęs liberalas europarlamentaras Antanas Guoga apie Liberalų sąjūdį teigia, kad „partija gyveno iš šnapso dėžių“ ir ragina nebebūti „MG Baltic“ interesų atstovais politikoje. Ar gali kritiškai mąstantis žmogus patikėti Eligijaus Masiulio galiausiai sugalvota versija, kad tose alkoholio dėžutėse perduodami pinigai yra ne partijai, o jo asmeninėms investicijoms į nekilnojamąjį turtą? O kad liberalų vadovas Eligijus Masiulis ne kartą atstovavo „MG Baltic“ interesams, tai buvo žinoma viešai.

Kas yra Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI), kuris labiausiai susijęs su liberalų partijomis? Mokslinis institutas? Ne, tai – lobistinė organizacija, gausiai finansuojama verslo struktūrų ir įvairiais būdais jiems atidirbantys – tiek viešais pasisakymais žiniasklaidoje, tiek apsilankymais Seimo komitetų posėdžiuose, kur svarstomi su jų rėmėjų verslais susiję klausimai.

LLRI „Rėmėjų kolegija“ įmantriai išdėstoma pagal rėmėjų sumas – deimantiniai, auksiniai, sidabriniai ir kitokio rango rėmėjai. Čia vieni iš pirmųjų rikiuojasi „MG Baltic“ , Lietuvo aludarių gildija, tabako gigantas „Philip Morris Baltic“ kiti. Šios organizacijos dažni komentarai viešojoje erdvėje yra ne tiek ekspertiniai, kiek lobistiniai, viešųjų ryšių dalis, taip darant įtaką politiniams sprendimams. Juk akivaizdu, kad LLRI yra to korupcinio mechanizmo dalis, nors visi pervedimai yra legalūs, „skaidrūs“. Bet esmė – yra korupcinė: viršų ima ne viešasis, o siauro verslo interesas už tam tikrą pinigų sumą. LLRI nuo pat įsikūrimo turėjo išskirtinius santykius su liberalų partijomis. Beje, į Liberalų sąjūdį dabartinis vadovas Remigijus Šimašius atėjo iš LLRI prezidento posto.

„MG Baltic“ byloje kaip specialusis liudytojas apklausiamas liberalas Šarūnas Gustainis. Neseniai patekęs į Seimą 2015 m. gruodžio 2 d. Seimo sveikatos reikalų komiteto posėdyje net per daug atvirai ir neprofesionaliai atstovavo alkoholio pramonės interesus. Dar neperpratęs visų mechanizmų Seime, pristatinėjo alkoholio pramonei palankų įstatymą, tai jam iš šono vis talkindavo ir patikslindavo, ko tikrai verslas nori, Romas Apulskis, Legalaus verslo aljanso (buvusi Stipriųjų alkoholinių gėrimų asociacija) prezidentas.

Liberalai jau bijo tuoj pat po susitikimo bėgti vykdyti „MG Baltic“ lobisto R. Apulskio prašymus, pasirodo, to vaidmens ėmėsi nauja seimūnė Aušra Maldeikienė, praėjusių metų gruodžio 20 d. susitikusi su R.Apulskiu ir tą pačią dieną registravo Akcizų įstatymo projektą, palankų alkoholio pramonei.

Beje R. Apulskis jau kelis dešimtmečius susijęs su „MG Baltic“ verslu. Jis taip pat Baltijos gėrimų pramonės aljanso prezidentas (ABBI). Ankstesnis šios organizacijos adresas Jasinskio g. 16 buvo tas pats, kaip ir „MG Baltic“, kuri valdo alkoholio verslus. Buvęs vienas „Stumbro“ vadovų ir „Mineraliniai vandenys“ valdybos narių yra ABBI direktorius Arnas Paulius. R. Apulskis dirbo Romano Raulynaičio advokatų kontoroje, o minėtas asmuo yra „MG Baltic“ valdybos narys.

Nesu matęs „MG Baltic“ prezidento Dariaus Mockaus, kad jis pats savo verslo klausimus spręstų Seime. Tai daro per žemesnio rango asmenis, geriausiai per neoficialiai lobistinį interesą vykdančias asociacijas, „institutus“, „tyrėjus“, „labdaros fondus“. Tačiau neabejoju, kad toms politinės korupcijos schemoms, sistemai ateina galas.

Autorius yra Sveikatingumo metų iniciatorius, „Už blaivią“ iniciatyvinės grupės koordinatorius