Kerta mūsų miškus. O mes tylime? (nuotraukos) (9)

Kerta Pasvaigės mišką, Telšių r. 2016 | Autorės nuotr.

Kerta Pasvaigės mišką, Telšių r. 2016 | Autorės nuotr.

IR ŽEMĖ TURI ŠIRDĮ… Lyg aimana ištinka… Lyg žemė dejuotų… Lyg paskutinis tvinksnis plakančios širdies… Žemės širdies. Tokią valandą imi neabejoti, kad žemė tikrai turi širdį, ir jai sopa ją skaudžiausiais sopuliais… Ta žemė, kuri augina mums viską – ir mus pačius.

Sunku rasti palyginimą, kai per lapotas skarotas vasaros saulės nutviekstas medžių-brolių šakas su ūžesiu traškesiu, su dusliu bildesiu lauždamas braukdamas viską, kas pasitaikė, krinta žemėn ką tik šaižiomis zirzynėmis nupjautas žalias galiūnas medis… Atrodo, kad tavo paties, žmogau, širdis tuoj tuoj sustos, ir krisi negyvas greta šalia medžio – lyg tėvo savo.


Stovėjau vidur balto dulkančio vieškelio, žvelgiau ton vieton, kur šimtametė giria visais amžiais stovėjo. Paretinama vis – nuręsdavo vien per speigus parinktus ir statybai tinkamus medžius. Tik rankiniu būdu dirbantys medkirčiai mokėdavo tiksliai nukreipti kritimo kryptį. Nugenėdavo, įkinkydavo porą arklių ar vieną stiprų Bėruką, ištempdavo rąstą į pakelę. Iš paskui – kitą. Likę medžiai glaudžiai augdavo toliau, brandindami savo stuomenį iki pasieks geriausią laiką… rąstu tapti, į naujos trobos ar kūtės sienojus taikyti.

Dabar kerta štai žalius medžius vidury vasaros. Kerta mano gimtojoje Telšijoje. Kerta visur. Aną savaitę teko važiuoti per Latviją – ir ten taip pat kerta. Plynai, be gailesčio. Ir išveža pasigavę tarsi paskutinę plėšiamos žemelės naudą. Išveža nežinoma kryptimi. O mums širdy, ausyse, mintyse lieka tik įsirašęs tas uragano šniokštesį primenantis žalio galiūno kritimas per kitų medžių-brolių šakas…

Kartu su juo krinta lauk lizdeliai, aplink išbaidomi paukšteliai, žvėreliai. Juk vasarą žalio medžio šakos yra miško paukštelių namai. Čia susukti lizdeliai, čia išperėti vaikeliai, čia jiems neša, deda snapelin pagautą miško vabzdį… Čia būsimi giesmininkai pirmą kartą išskečia savo gležnus sparnelius, čia pirmas jų skrydis nuo šakelės ant šakelės – juk visi mokslai prasideda nuo mažučių bandymų… Čia jie pirmą kartą pamato lapuose žaidžiančius saulės zuikučius – savo būsimo savarankiško gyvenimo buveinę. Čia pirmą lietų išgirsta – bus laikas, kai po tėvelių sparneliais nebetilps, gaus krikštą vandeniu… Čia čiulbesys, čia pirmos pamokos, kaip patiems pažinti maistą-vabzdelį ir patiems pasigauti… Čia, žalio medžio šakose, bus ir paskutinė linksmos paukštelių draugijos diena – sutvirtėjus teks kilti ir skristi į tolimus kraštus… O pavasarį vėl pargrįžti. Gal ton, gal kiton girelėn žalion – lizdelius vėl savo iš sausų žolelių ir pūkelių sukti…

Nuvertė paukštelių namus žaliai aukštus – per patį vasaros vidurį. Nuvertė visus. Duldunkst! – vėl girdžiu – per lapotas skarotas vasaros saulės nutviekstas medžių-brolių šakas su ūžesiu traškesiu, su dusliu bildesiu lauždamas braukdamas viską, kas pasitaikė, krinta žemėn ką tik šaižiomis zirzynėmis nupjautas žalias galiūnas medis…
Duldunkst – lyg paskutinis tvinksis plakančios žemės širdies…
*
Ar gali Motina Gamta dovanoti šitai be skausmo, be žaizdų, be savaime ištiksiančio atpildo? Kiek plynių likę vietoj žalių, paukšteliais linksmų girelių. Lietuvoje, Latvijoje…

Kažkokios miškų urėdijų pertvarkos vyksta. Ar dar bus likę ką tvarkyti?

Pasvaigės miškas, Telšių r. | Autorės nuotr.

Pasvaigės miškas, Telšių r. | Autorės nuotr.

***

Seniai, labai seniai mitologas Dainius Razauskas pradėjo raudoti, pykti, piktintis ir kentėjo dėl kiekvieno nukirsto Vilniaus medžio… Tačiau net jo laki plunksna nieko čia nepadėjo…

Laki ir Janinos Zvonkuvienės plunksna…  Tik ji aprauda jau ištisus miškus…  Su Janina esame sutarę ir gavę leidimą publikuoti bet kurį jos straipsnį, kuriuos ji kukliai įkelia į savo paskyrą „Facebooke“ (FB),  jei tik „Saulės arkliukams“ atrodo, kad jie svarbūs ar įdomūs.

Šis straipsnis, ne, tiksliau – širdies riksmas mums atrodo labai svarbus. Ne mums vieniems. Štai keletas J. Zvonkuvienės straipsnio komentarų FB:

Ponia Janina, taip mąstančių, kaip mūsų karta supranta, kaip reikėtų tvarkytis Lietuvėlėj, valdžioje seniai nėra ir ilgai dar nebus… Jei Gedimino kalną nuskuto plikai, tai miškus iškirst jiems tik nusipjaut… Geras gaspadorius vasaros metu į mišką su pjūklu kojos nekeldavo, o dabar, žiemą vasarą pjauna, kerta, trypia miško paklotę, užtai greit neliks nei grybų, nei uogų…“ 

„Taip, jūs teisi… liūdna tiesa.“ 

„Kokia turininga, jausminga, išraiškinga kalba, Janyte. Kiekvienas žodis reikšmingas, jaudinantis. Liūdna, bet tokia nūdiena. Vis norisi tikėti, kad kas nors sustabdys šį neūkiškumą.“ 

„Man tiesiog baisu, negaliu žiūrėti, kai niokojami mūsų amžiais auginti ir prižiūrėti miškai. Mes juk didžiavomės savo giriomis, vadinome savo plaučiais. O dabar be gailesčio tie plaučiai gabenami į svetimus kraštus, ir vis maža, reikia kažkokių reformų, kad tik visų mylima Lietuvėlė liktų bemiškė…“ 

„Kaip graudžiai aprašėte. Pernai va taip ištisomis paromis visą savaitę draskė mišką prie Kulių …. ėjau žiūrėt, verkiau… didžiulius plotus išniekino.“

„Kai pjauna mišką, man atrodo, kad rauna žemei plaukus. Griauna, pjauna, šluoja viską. Niekas nepasako: GANA! STOP!“

Ar jaučiate?Juk komentatorių žodžiai iškelia viešumon pačią giliausią, prigimtinę lietuvio ir miško sąsają. Ypač paskutinysis. Tai senoji baltų pasaulėjauta vis dar gyva žmonėse. Miškas lietuviui – ne šiaip sau medžių masė. Miškas lietuviui, kiekvienas medis – lietuviui iki šiol šventas. Prisiminkite nors J. Baranauską ir jo „Anykščių šilelį“.

Naikinamas miškas – naikinama ir pasaulėjauta! Ar mes to norime? 

Na, kur mūsų išmintingieji komentatoriai, diskutuotojai? Juk tai, apie ką rašo J.  Zvonkuvienė, seniai ir labai seniai svarbu! Kokio pobūdžio problemą turime? Kaip ją spręsti? Kur, pagaliau, mūsų valstybės galia? Negi tik lauko kavinėmis rūpintis?

„Saulės arkliukai“ 

*
Šienaujamas“ Pasvaigės miškas. Telšių rajonas. Autorės nuotraukos.  2016 m. vasara.

Kategorijos: Diskusijos, Gamta ir ekologija, Gamta ir žmogus, Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Saulės arkliukai, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *