Žemės dangos ir jos pokyčių vertinimų rezultatai, kuriuos Aplinkos ministerijoje pristatė Aplinkos apsaugos agentūra, rodo, kad svarbiausios išlieka atvirų plotų užaugimo krūmynais ir ganyklų mažėjimo tendencijos.
Aplinkos apsaugos agentūra šiemet baigė trečiąjį žemės dangos ir pokyčių vertinimą, kuris apėmė 2006–2013 metų laikotarpį. Prieš tai vertinimas buvo atliekamas 1996–2000 m. ir 2000–2006 m. periodo duomenimis.
Pastarasis žemės dangos ir jos pokyčių vertinimas parodė, kad anksčiau atliktų tyrimų metu išryškėjusios tendencijos išlieka aktualios iki šiol. Svarbiausiomis lieka atvirų plotų užaugimo krūmynais ir ganyklų mažėjimo tendencijos. Ganyklų per visą laikotarpį sumažėjo net beveik 4 proc. Daugiau kaip 60 proc. pokyčių ganyklose sudarė ganyklų konversija į dirbamus laukus. Dar daugiau kaip 10 proc. pokyčių sudarė ganyklų plotų virtimas kompleksinės žemdirbystės plotais. O daugiau kaip 23 proc. pokyčių įvyko dėl ganyklų užaugimo krūmais. Kiek daugiau kaip po 100 ha ploto lapuočių ir spygliuočių miškuose paversta karjerais. Daugiau vertinimo rezultatų – prisegtuke.
Žemės dangos ir jos pokyčių vertinimas buvo atliekamas pagal CORINE metodiką, analizuojant ir lyginant skirtingų metų kosmines nuotraukas, interpretuojant spalvines gamas, taip pat remiantis kita turima informacija (georeferenciniais duomenimis).
Skaitmeninė CORINE Žemės dangos duomenų bazė yra geras įrankis dirbantiems su geoinformacinėmis sistemomis ir atliekantiems įvairius aplinkos būklės vertinimo darbus. Ši duomenų bazė gali būti naudinga sprendžiant įvairius aplinkosaugos, gamtos išteklių naudojimo klausimus.
Žemės dangos pokyčiai 2006–2013 m. vaizdžiai
Susiję straipsniai:
- Miškų pažeidėjams – neramūs savaitgaliai
- Mažasis erelis rėksnys – saugomas Lietuvos miškų plėšrūnas
- Miškų pareigūnams suteikta daugiau galių
- Privačių miškų savininkams – išsamios specialistų konsultacijos
- Šiandien trečią kartą minima Pasaulinė miškų diena
- Žalieji pasisako prieš miškų naikinimą gražiausiuose šalies miestuose
- Šalies miškuose mažėja neteisėtų kirtimų
- V. Vingrienė. Naujas miškų įstatymas atveria kelią miško naikinimui ir galimam nelegalių sodybų įteisinimui
- Siekiama didinti Lietuvos miškingumą iki 34,2 proc.
- Lietuvos miškuose išlieka didelis gaisrų pavojus
- Lietuvos vandens telkiniai praturtės daugiau kaip 400 tūkst. žuvų
- Du trečdaliai Lietuvos gyventojų gerai atsiliepia apie vienkartinės taros užstatą
- Nuotraukų konkursui jau pateikta keliasdešimt jaukių Lietuvos gamtos kampelių vaizdų
- Išleista enciklopedija vaikams apie Lietuvos gamtą
- Pasaulinės žemės dienos šventė – su žaliosiomis išmonėmis, „Liūdnais slibinais“ ir dovanomis
- Bus rengiamas Lietuvos šaltinių ir versmių katalogas
- Žurnalas „Miškai“: išskirtiniausių Lietuvos medžių dešimtukas (10)
- Aukščiausia Lietuvos vieta jau pritaikyta lankymui (nuotraukos)
- Lietuvos gamtos turtai skaičiuojami šimtais milijardų
- Vėl bus renkamas geriausias filmas apie Lietuvos gamtą (video)
- „Karštoji linija“ – gyventojų vėzdas pažeidėjams
- Nedrausmingiems vairuotojams baigiasi ramus gyvenimas
- Miškininkai dalins eglučių šakas
- Aukštadvario regioninis parkas kviečia į atsinaujinusį Lankytojų centrą
- Vilkų medžioklės sezonas – jau nutraukiamas
- Aplinkos ministerija: Lietuvoje vandentvarkos įmonės nebus privatizuojamos
- Teršalai iš Rusijos užteršė Širvintos upę
- Aplinkos ministerija primena apie pasikeitusias žūklės taisykles
- P. Abukevičiaus premija – dokumentiniam filmui „Ežerų dugne“ ir garso režisieriui V. Blažiui (video)
- Prasideda projektas „Išsaugokime Neringą“
ŽEMĖS DANGOMS būtina priskirti ir visas asfalto nei bitumines dangas!!!
Kodėl tai padaryti būtina?
Todėl, kad:
– bituminių dangų dalis, mūsų krašte visų dangų tarpe, pastoviai didėja;
– bituminės “dangos” garai yra labai ir labai pavojingi žmonių ir gyvūnų sveikatai!
– šiauriniame Žemės pusrutulyje klimatas šila, ir ateityje šils, su kiekvieną dieną vis labiau. Todėl ir bituminių dangų garų koncentacija ore, tuo pačiu ir vandenyje, didės. Ko tai gręsia?- pasiklauskite biochemikų ir medikų!
Mūsų protėviai žiloje senovėje naftos bitumą ir bituminę masę naudojo tiktai uždentiems darbams- užtvankų statybai. Gatvėms ir keliams naudojo tiktai ekologiškas medžiagas – akmenį ir akmens produktus.
Protėviai mirties bausme bausdavo tos, kurie teršdavo orą ir UGNĮ, degindami puvėsius ar įvairiausias ūkio atliekas.