Medus lietuviams visada turėjo ypatingą reikšmę. Puikus to įrodymas – gausybė posakių, kaip „kieno burna karti, tam ir medus nesaldus; ant visų žolynų bitelės leidžiasi, bet ne nuo visų medų ima“. Alegorijos apie medų, kaip „medaus mėnuo“, „medaus upės“ ar „medaus krantai“ taip pat lengvai suprantamos ir dažnai naudojamos, kalbant apie malonias akimirkas, turtingą gyvenimą. Senovėje medus buvo naudojamas ir kaip valiuta, vaistas ar maistas. Nenuostabu, kad „auksinis eliksyras“ ir dabar yra laikomas paprotiniu lietuvių gaminiu, o jį gaminantys ūkininkai gerbiami ir vertinami.

Nuo seno priimta, kad medaus gaminimo papročiai perduodami iš kartos į kartą – kaip geriausia prižiūrėti bites, kokiu metu imti medų ir kitos, tik šeimoje žinomos paslaptys. Puikus toks kartų kaitos ūkyje pavyzdys – bitininkų Milių šeima. Jaunasis ūkininkas Ričardas Milius, geriausio Lietuvos bitininko Algio Miliaus sūnus, pasinaudojęs parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ nuo šiol rūpinasi savo bitėmis ir tęsia šeimos medaus gaminimo papročius.

Savarankiško ūkio pradžia – tėčio dovanotas bičių skyrius

Stračiūnuose įsikūrę Miliai gali pasigirti nemažu ūkiu – šimtai bičių šeimų, per vasarą išsukamos tonos medaus. Ričardo tėtis gerai žinomas ne tik Dzūkijoje, kurioje yra įkurtas ūkis, bet ir visoje Lietuvoje – laimėtas ne vienas bitininkų apdovanojimas už puikią bityno būklę, aukščiausius standartus atitinkančias patalpas medui sukti ir laikyti. Ką jau bekalbėti apie kokybišką medų. Nenuostabu, kad užaugęs tarp bičių, šeimos verslą nusprendė tęsti ir žinomo bitininko sūnus.

„Su bitėmis užaugau, tačiau nuosavas ūkis prasidėjo nuo tėčio dovanos – bičių skyriaus. Tiesą pasakius, savarankiškai bitėmis pradėjau rūpintis jau pirmoje klasėje, gavęs pirmąjį avilį dovanų. Smagu, kad yra galimybės tęsti šeimos papročius – juk per tiek metų darbo su bitėmis įgyta praktika ir žinios yra neįkainojamos. Žinoma, šiuolaikinė bitininkystė šiek tiek skiriasi nuo to, ką pradžioje veikė tėvai – šiuolaikinės technologijos gelbsti norint darbą atlikti geriau ir greičiau, gaminiui suteikiant dar daugiau kokybės. Be to, ūkiui padeda ir gerai žinoma šeimos pavardė bei tėčio išugdytas požiūris į medų, jo patarimai“, – medaus gaminimo subtilybėmis dalijasi R. Milius.

Pasinaudojęs gauta parama pagal KPP priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“, jaunasis bitininkas įsigijo avilių, bičių priežiūrai reikalingų priemonių, aviliams ir medui transportuoti reikalingos technikos. R. Miliaus ūkyje šiuo metu yra 115 avilių, o liepos mėnesį ūkio laukia didelė plėtra – planuojama turėti apie 165 bičių avilius.

Jaunieji ūkininkai konkuruoja dėl paramos

Bandydami kurti ūkius, jauni žmonės naudojasi įvairiausia pagalba – išmintimi, perduodama vyresniųjų ūkininkų, informacija, esančia internete, ir, žinoma, finansine parama. Jonas Pupius, Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento Kompensacijų ir investicijų skyriaus vyriausiasis specialistas, teigia, kad parama, skiriama pagal KPP priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį, yra itin paklausi – galbūt dėl to, kad jaunesni ūkininkai, turi įvairių sumanymų ir paskatų užsiimti paprotinėmis ir naujoviškomis žemės ūkio veiklomis, domisi šiuolaikinėmis technologijomis, operatyviai sugeba susirasti visą reikalingą informaciją, kas taip pat padeda ruošiant savo žemės ūkio verslo modelį.

„Smagu stebėti, kad jaunieji ūkininkai puikiai supranta šiuolaikinių technologijų svarbą ne tik socialiniame gyvenime, bet ir ūkyje. Pagal šią paramą, tinkamai parengus verslo planą ir gavus pakankamą kiekį atrankos balų, galima gauti 100 proc. intensyvumo paramą iki 40 tūkst. Eur. Po sprendimo skirti paramą priėmimo, išmokama pirmoji išmokos dalis, siekianti 50 proc. prašomos paramos sumos“, – sako J. Pupius.

Paraiškas teikiantys jaunieji ūkininkai turi būti ne vyresni kaip 40 metų, turėti reikiamų profesinių įgūdžių bei kompetencijos. Kitas svarbus reikalavimas – pareiškėjas kaip ūkio valdytojas turi pirmą kartą steigtis žemės ūkio valdoje bei ūkyje. Ūkininko ūkis ir valda turi būti registruoti ne daugiau kaip metai iki paramos paraiškos pateikimo. Taip pat pareiškėjas savo vardu dar negali būti pateikęs paraiškos tiesioginėms išmokoms gauti, kai teikia paraišką jaunojo ūkininko įsikūrimui. Paraiškas galima teikti šių metų liepos 3–31 dienomis.